Rugsėjį teko dalyvauti Baltijos žurnalistų forume Briuselyje, kuriame su Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių atstovais Europos Parlamente (EP) aptarėme svarbiausias ES saugumo ir gynybos aktualijas.

Taikos projektas nebeveikia

Žiniasklaidos atstovus pasitikusi EP komunikacijos atstovė Raffaella De Marte supažindino su „karštomis“ forumo temomis. Ji pabrėžė, jog Europos Sąjunga susiduria su egzistencine grėsme. Rusijos agresija ES privertė imtis tokių sričių, kurių nebuvo ankstesnėje jos politikoje.

„Europos Sąjunga buvo sukurta kaip taikos projektas. Tačiau šiandien ji turi išmokti gintis, o ne tik taikiai reaguoti“,- sakė ES komunikacijos atstovė. Pasak R. De Marte, gynyba ir saugumas ES istorijoje yra visiškai nauja kompetencija, kurios Europa dar tik pradeda mokytis. Mokytis nėra lengva, nes europiečiai ateina iš skirtingų istorinių realybių: Baltijos šalims grėsmė akivaizdi, tačiau pietinėms valstybėms (pavyzdžiui,  Italijai, Ispanijai ar Graikijai) geopolitinė situacija neatrodo tokia grėsminga. Tad šalių vienybės išlaikymas, pasak R. De Marte, tampa bene sunkiausia užduotimi. Vienybės – ne tik ekonomine, bet ir psichologine bei politine prasmėmis.

Piliečiai – už vienybę

Gera naujiena ta, jog  ES piliečių parama Sąjungai – rekordiškai aukšta (74 proc., Eurobarometras 2025). Teigiama, jog 9 iš 10 europiečių nori didesnės vienybės. Dauguma žmonių pasisako, kad ES turi daugiau investuoti į bendrą gynybą ir bendrus projektus.

Baltijos žurnalistų forume susitikome su grupe EP narių – Petru Auštrevičiumi, Virginijumi Sinkevičiumi, latvių, estų, suomių, rumunų europarlamentarais, kurių dėmesio centre – Europos saugumas ir gynyba. Žurnalistams taip pat buvo surengtas susitikimas  Europos Komisijoje (EK)  su už ekonomiką atsakingu komisaru latviu Valdžiu Dombrovskiu. Šioje publikacijoje toliau bus pateikiamos apibendrintos politikų išsakytos nuomonės.

Trys frontai, bet kova viena

Pasak europarlamentarų, jų kadencijos laikotarpiu ES dominuos trys svarbiausios aktualijos:  saugumas ir gynyba, ekonominė konkurencija su JAV bei Kinija, Europos demokratijos apsauga nuo informacinių atakų ir kraštutinių jėgų įtakos. Tai tarsi trys fronto linijos, nors jose vyksta tik viena kova už ES. Rytų Europai ypač aktuali gynyba: pastaruoju metu fiksuojami oro erdvės pažeidimai Baltijos šalyse.

Teigiama, jog dėl vis didesnių saugumo, gynybos, konkurencingumo, migracijos, energetikos ir atsparumo klimato kaitai srityse Europai kylančių iššūkių reikalingas tvirtas ir į ateitį orientuotas atsakas. Todėl Europos Komisija siūlo iš esmės pertvarkyti ES biudžetą.

Pradėjo derinti ilgalaikį biudžetą

Komisija dar praėjusią vasarą pateikė pasiūlymą dėl plataus užmojo ir dinamiško ilgalaikio ES biudžeto, arba daugiametės finansinės programos (DFP), kuri bus vykdoma septynerius metus, pradedant  2028 metais. Tikimąsi, jog beveik 2 trln. eurų, (1,26 proc. ES bendrojo nacionalinio produkto (BNP))  padės Europai siekti tikslo per ateinantį dešimtmetį būti nepriklausoma, saugia ir klestinčia.

Europos Parlamentas pradeda derinti naują 2028-2034 m. daugiametį biudžetą. Manoma, kad biudžeto derinimas gali užtrukti iki 2027 metų pabaigos.  Derinimo procese ryškėja lūžis tarp tradicinių investicijų ir būtinybės stiprinti atgrasymą, paramą Ukrainai ir geopolitinį Europos atsparumą. Baltijos ir Šiaurės šalys, galvodamos apie saugumą ir gynybą, remia ambicingą biudžetą, „taupiosios“ Vakarų valstybės šią iniciatyvą stabdo.

Mažiau paramos žemdirbiams?

Vienas aštriausiai svarstomų klausimų – parama žemės ūkiui. EK pasiūlė mažinti žemės ūkio bei sanglaudos politikos finansavimą nuo 60-65 proc. viso biudžeto iki 40 proc. Europos parlamentas tam priešinasi, teigiama, jog tokie biudžeto karpymai ypač smogtų mažesnėms ir neturtingesnėms valstybėms, tarp jų ir Baltijos šalims. Europarlamentarai kritikuoja Komisiją, kuri esą „išpūtė“ skaičius, pateikdama biudžetą su įskaičiuota galima infliacija, taip sudarydama įspūdį, kad išlaidos didėja.

Parlamento atstovai teigia, jog be konkurencingos ekonomikos nebus įmanoma užtikrinti gynybos finansavimo, o be saugumo nebus investicijų ir stabilumo.  Tad tradicinės ES politikos kryptys – žemės ūkis ir sanglauda- taip pat turi išlikti kertiniais ramsčiais. Šios kryptys užtikrina maisto gamybą ir saugumą, regionų ir infrastruktūros vystymąsi.

Smaugia pandemijos skolos

Be to, ES vis dar turi grąžinti skolą už pandemijos laikotarpiu sukurtą paramos (angl. „Next Generation EU“)  fondą. Nuo 2028 m. kasmet reikės rasti 25-30 mlrd. eurų skolai grąžinti.  Galvos skausmas politikams nemažas: reikia daugiau lėšų gynybai, tačiau ir skolos slegia lyg didelis akmuo. Kaip viską suderinti ir iš kur gauti pinigų? Pasirinkimas ribotas: arba šalys narės moka daugiau į bendrą biudžetą, arba net siūlyta įvesti tarsi atskirą mokestį, kuris pritarimo nesulaukė.

Anot Baltijos šalių europarlamentarų, visi sutaria, kad gynyba yra prioritetas, tačiau kai kalba pasisuka apie pinigus, realiai niekas nenori prisiimti atsakomybės už papildomas įmokas. Kalbėta apie tai, jog reikia skatinti investicijas, ypač privačias, didinti Europos investicijų banko indėlį, skirtą gynybos ir saugumo projektams.

Svarbiausias prioritetas – saugumas

Iki šiol ES biudžete saugumui ir gynybai buvo numatyta vos 1,2 proc. (14 mlrd. per septynerius metus 27 šalims) išlaidų. Nauja geopolitinė realybė parodė, kad šioje srityje reikia imtis skubių sprendimų.  Baltijos šalims tai ypač svarbu, nes jos yra galimos agresijos linijos priešakyje.

Kol bus suderėtos ateinančių galingų investicijų gynybai paketas, reikia greitesnių priemonių čia ir dabar. Todėl mūsų europarlamentarai aktyviai remia naująjį dviejų metų trukmės Europos gynybos pramonės programą (angl. „European Defence Industry Programme“ (EDIP)), kuriai iš ES biudžeto skiriama 1,5 mlrd. eurų. Ši programa skirta 2025-2027 metais skatinti bendrą Europos valstybių ir įmonių ginkluotės gamybą, mažinti priklausomybę nuo importo, taip pat įtraukti Ukrainą, kuri turi stiprią gamybos pramonę (ypač dronų kūrimo srityje).

Iš šios programos planuojama finansuoti dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kelius ir tiltus, kuriais galėtų judėti tiek civilinis transportas, tiek karinė technika.

Turi veikti bendrai

Tikimąsi, kad bendra ginkluotės gamyba ir pirkimas ES mastu padės sumažinti kainas ir labiau suderins kariuomenes tarpusavyje. Tačiau, kaip pripažįsta europarlamentarai, valstybės narės dažnai nenoriai dalijasi bendrais planavimais ir užsakymais.  EDIP programa, anot europarlamentarų bus tarsi tiltas, nuvedantis į ateinančių septynerių ES finansinių metų laikotarpį, kai gynybos ir saugumo prioritetui numatyta skirti 131 mlrd. eurų (DFP).

Regis, ES rimtai užsibrėžė tapti geopolitine galia. Tačiau, anot politikų, būtina ne tik didinti gynybos išlaidas, bet ir pasiekti, kad pinigai būtų panaudojami tikslingai ir skaidriai. Priešingu atveju gynybos ir saugumo stiprinimas gali virsti tik tuščiais politiniais pažadais.

Milijardai gynybai

ES gynyba ir saugumas bus stiprinami ne tik iš biudžeto. Europos Komisija pristatė kelias naujas iniciatyvas, kuriomis siekiama greičiau ir efektyviau stiprinti Europos gynybą. Vienas svarbiausių projektų – REARM/Europe Readiness 2030, kurio tikslas papildomai mobilizuoti iki 800 mlrd. eurų gynybai. Šio paketo dalį sudaro specialiai Europos gynybos stiprinimui įsteigta Saugumo veiksmo Europai ( angl. „Security Action for Europe“ SAFE)) programa, suteiksianti 150 mlrd. eurų lengvatinių paskolų valstybėms narėms.

Lietuva, Latvija ir Estija jau pateikė prašymus finansavimui ir yra įtrauktos į preliminarius lėšų paskirstymus. Lietuvai numatoma skirti 6,38 mlrd. eurų, Latvijai – 5,68 mlrd., Estijai – 2,66 mlrd. eurų.

Planai iki lapkričio pabaigos

Iki lapkričio pabaigos valstybės narės turi pateikti nacionalinius gynybos planus, kuriuose turės nurodyti, kam tiksliai bus panaudotos lėšos: kokiai ginkluotei, infrastruktūrai, bendriems ES pirkimams ar paramai Ukrainai.  Įvertinus planus, tikėtina, kad dar šiais metais turėtų būti pasirašomos pirmosios paskolų sutartys. Akcentuojama, kad realus lėšų paskirstymas priklausys nuo gerai parengtų planų.

Be to, Europos Komisija, planuoja ir papildomas gynybos iniciatyvas, kurios skirtos rytinės ES sienos apsaugai, perimant naujas dronų technologijas, gerinant aptikimą ir oro gynybos reakcijos laiką.

Naujos sankcijos ir gynybos paskolų mechanizmas rodo, kad ES vienu metu bando spręsti du esminius uždavinius: silpninti Rusijos karo mašiną ir stiprinti savo šalių narių gynybinį pajėgumą.

Ukraina lyg brandos testas

ES svarbu apsispręsti dėl nuolatinės aiškios finansinės paramos Ukrainai. Anot kai kurių parlamentarų, iki šiol tai daroma priešokiais, nors ES finansinė parama Ukrainai yra gerokai didesnė negu JAV.

Ukraina išgyvena kritinę finansinę dilemą: daugiau nei 50 proc. visų valstybės biudžeto pajamų sudaro parama iš užsienio, o net 50 proc. nacionalinio biudžeto Ukrainai tenka skirti gynybai.

ES Baltijos šalys įvardijamos kaip vienas geriausių solidarumo pavyzdžių karo niokojamai šaliai. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikianti organizacija „Mėlyna / Geltona“  (Blue/Yellow) surinko jau per 105 mln. eurų paramos. Baltijos šalių europarlamentarai retoriškai klausia, kodėl didžiosios Europos valstybės neparodo proporcingo paramos lygio. Anot mūsų politikų, Ukrainos tema išlieka tarsi lakmuso testu, ar Europa pasirinks tikrąją geopolitinę brandą.

Spalį – naujos sankcijos

EK rugsėjį pristatė 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris apima tris dalis: energetikos, finansinius ribojimus bei prekybos suvaržymus. Beje, į šį sankcijų paketą įtraukti ir žinomi Rusijos propagandistai. Nors sankcijos mažina Maskvos pajamas, Europa vis dar išlieka pažeidžiama dėl energetikos grandinių.  Tai rodo nenutrūkstantis dujų importas per tarpininkus iš Rusijos ir šešėlinio tanklaivių laivyno veikla. Anot ES politikų, Danijos sąsiaurių kontrolės klausimas ir toliau kelia geopolitinę įtampą. Norint riboti „šešėlinius tanklaivius“ reikia vieningo ES sprendimo, kuris vis stringa derybų kuluaruose dėl skirtingų valstybių ekonominių interesų.

Galutinis sprendimas dėl sankcijų priėmimo numatytas spalio pabaigoje (buvo patvirtintas - Aut. pastaba).

4 milijonai pabėgėlių

Europos Sąjungoje laikinai glaudžiasi apie 4 ml. Ukrainos karo pabėgėlių. Šiemet baigiantis laikinojo apsaugos galiojimo laikotarpiui ( iki 2026 m. kovo mėn.)  buvo siūloma dėl pratęsiamo termino spręsti kiekvienai šaliai atskirai. Šiame kontekste buvo minimos Vokietija ir Lenkija, kurioms tenka didžiausia našta dėl pabėgėlių. Tačiau vis tik valstybės narės sutarė, kad būtina turėti bendrą formulę pabėgėlių klausimas, tokiais kaip leidimai gyventi, socialinės garantijos bei sveikatos draudimas.

Tad ES nutarė dar kartą pratęsti laikinąją apsaugą Ukrainos piliečiams dar vienerius metus, iki 2027 m. kovo 4 d.  Šiam terminui rugsėjo 24 d. pritarė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2025 m. rugsėjo 9 d. duomenimis, galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikos laikinosios apsaugos pagrindu turėjo 47 534 asmenys. Migracijos departamentas teigia, jog kasdien sulaukia apie 30-40 naujų prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu.

Ginčai dėl Rusijos turto

Kaip pasielgti su Europoje įšaldytais finansiniais Rusijos aktyvais –  dar vienas politinis galvosūkis ES. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasisako prieš konfiskaciją, teigdamas esą tai prieštarauja tarptautinei teisei. Lyg tai karas atitiktų tarptautinę teisę...

Savo ruožtu, ES biurokratija ir finansiniai centrai, ypač Belgijoje, konfiskacijos žingsniu bijo pakenkti Europos kaip saugios investicijų vietos reputacijai. Ir būtent Briuselyje, vertybinių popierių įmonėje „Euroclear“,  saugoma didžioji Rusijos įšaldyto turto dalis.

Tačiau yra siūlomas ir naujas modelis: panaudoti įšaldytų aktyvų pelną kaip finansavimo mechanizmą Ukrainai. Kalbama, apie beveik 140 mlrd. eurų vertės beprocentinę paskolą nuo agresoriaus jau kelerius metus besiginančiai šaliai. Paskolą Ukraina galėtų grąžinti tik po to, kai Rusija jai atlygintų karo padarytus nuostolius – sumokėtų reparacijas. Eurokomisaras V. Dombrovskis sakė, jog toks sprendimas turėtų tenkinti ir prieš atvirą Rusijos turto konfiskavimą pasisakiusių šalių politikus.

Agresorę – į teismą

Europarlamentarai teigia, kad pajudinti įšaldytus Rusijos turtus gali padėti  neseniai priimta Europos žmogaus teisių teismo nutartis MH 17 byloje (Ukraina ir Nyderlandai prieš Rusiją). Teismas pripažino, kad Rusija yra tiesiogiai atsakinga už tai, kad 2014 m. virš Rytų Ukrainos buvo numuštas keleivinis „Malaysia Airlines“ reiso MH 17 lėktuvas, žuvo 298 keleiviai civiliai. Teigiama, jog šis precendentas aiškiai įtvirto valstybės-agresorės atsakomybę tarptautinėje teisėje. Todėl ES įgijo tvirtesnę atramą argumentuoti, kad žalos atlyginimas Ukrainai gali būti finansuojamas iš Rusijos turto generuojamų pajamų. Be kita ko, europarlamentarai teigia, jog šis precedentas atveria kelią ir individualiems ieškiniams bei stiprina prielaidas naudoti Rusijos turtą kompensacijoms nukentėjusiems nuo karo veiksmų asmenims.

Žodžius keičia veiksmai

Briuselyje viešėję Baltijos šalių žurnalistai išgirdo aiškią žinią: ES yra atsidūrusi didžiausioje politinėje ir saugumo krizėje nuo pat savo įsikūrimo. Anot politikų, pasaulis juda į laikotarpį, kuriame demokratijos statusas nebėra savaime suprantamas.

Geopolitinis fonas yra labai sudėtingas – apie 40 valstybių atvirai oponuoja Vakarų demokratijos modeliui, politinę valią spręsti karinius konfliktus skaldo kraštutinės politinės jėgos, manipuliuodamos „taikos derybų“,  „paramos Ukrainai nuovargio“, „Ukrainos ir Gazos ruožo konkurencijos“, migracijos problemų ir kitų temų naratyvais.

Deja, karo laužas liepsnoja Europos žemyne, todėl žodžių nebeužtenka, reikia imtis veiksmų. Europai nėra lengva vienu metu išspręsti kelias dideles krizes, tačiau negali būti jokio politinio nuovargio, kai „priešas už vartų“.

Faktai rodo, kad ES greičiau juda link gilesnio gynybinio valstybių narių bendradarbiavimo, nors ir  susiduriama su institucine inercija, valstybių nesutarimais ir politine konkurencija. Tačiau kito kelio nėra – ES privalo sparčiau transformuotis, jei nori išlikti saugi, konkurencinga ir politiškai įtakinga.  

‍Pastaba. Gargzdapilis.lt žurnalistės kelionę į Baltijos šalių žurnalistų forumą Briuselyje apmokėjo Europos Parlamentas, tačiau straipsnio turiniui tai neturėjo įtakos.

Nuotraukos©Jolantos Beniušytės archyvas

Viršelyje - Briuselyje stovintis paminklas „Unitatis“ simbolizuoja vienybę ir tarpusavio pagalbą, kuri padeda įveikti krizes. Skulptūroje pavaizduotos dvi persipynusios rankos liudija apie žmonių stiprybę, kai jie palaiko vieni kitus. Autorius – jaunas Austrijos skulptorius Martinas Rehrlis, savo kūrinį sukūręs kaip vilties ir Europos bendrystės ženklą.