„Ar yra meras Gargžduose?“ – piktinosi moteris prie pastato, energingai mojuodama kastuvu. Ji atrodė mažutė kaip taškelis šalia kelių metrų aukščio sniego monstro. „Sustūmė tokias krūvas – kai ištirps, patvins rūsiai ir visi Gargždai. Nu palauk, ateis rinkimai!“ – grūmojo ji pusnių horizontui.

Tuo metu optimistiškesni gargždiškiai į situaciją žiūri sportiškai. Tiesiogine prasme. Slidžių lazdos į rankas – ir pirmyn gatvių tuneliukais! Tik reikia žiūrėti aukštyn: varvekliai kai kur kabo taip grėsmingai, kad net šalmas nepakenktų.

Prie Gargždų sveikatos centro – tikra žiemos ekspozicija. „Teletabių" kalneliai išaugę trigubai. Slinkdamas siaurais takeliais pasijunti kaip nykštukas milžinų žemėje. Sutikti pažįstami dalijasi žiemos „nuotykiais“: skaudžiomis traumomis, užpustytais kiemais, automobiliais, įstrigusiais sniego kapsulėse.

Tuo metu prie remontuojamo Klaipėdos rajono savivaldybės pastato ramina lentelė: „Būkime kantrūs, prasidėjo permainos.“ Permainos jaučiasi – tik kol kas daugiau vertikalia sniego kūgių kryptimi. Valdžiai bepigu – jų čia nematyti, per pusnis klampoti nereikia.

O pasistatyti automobilį Kvietinių gatvėje prie parko – misija beveik neįmanoma. Tos mandrios „kišenės“ šaligatvyje, regis, gyvena savo gyvenimą – jų niekas nevalo.

Parkavimo ženklas pasviręs, pats tyliai grimzta į sniegą, tarsi bandytų išvengti atsakomybės.

Senasis parkas, kaip visada, pasitinka ramybe. Tyla, apsnigti takai, medžiai su baltomis kepurėmis. Čia žiema – ne problema, o estetika. Grožis visais metų laikais, net jei iki jo reikia prasibrauti per pusnynus.

Ir vis dėlto – nu žiaure graži žeima. Pasidžiaukim!

Nuotraukos©Jolantos Beniušytės archyvas