Spalį Klaipėdoje vyko gyventojų, politikų ir verslo atstovų konferencija „Klaipėda – žalias miestas prie Baltijos jūros“,  inicijuota LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės Ligitos Girskienės. Diskusijų metu daug dėmesio skirta tam, ką konkrečiai reikia daryti, kad Klaipėda taptų ne tik žaliąją kryptį deklaruojančiu, bet ir realiai tvaresniu miestu, kuriame būtų mažinamas įvairios taršos poveikis gyventojams ir gamtai.

Iniciatyva grįžta regionams

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Algimantas Šniepis, atstovaujantis savivaldybę Europos Komisijos projekte „Kuriame Europą su vietos savivalda“, pabrėžė, kad Europos žaliasis kursas keičiasi. Nors pagrindinis tikslas – iki 2050 metų pasiekti klimatui neutralų žemyną – išlieka, pati strategija tampa lankstesnė ir labiau orientuota į vietos bendruomenių poreikius.

Pasak A. Šniepio, Briuselis vis dažniau klausia: „O ką jūs siūlote?“ Tokiu būdu stiprinamas artumo principas – sprendimai priimami arčiau žmonių, o savivaldybių ir bendruomenių išsakyti poreikiai tampa pagrindu būsimiems ES finansavimo sprendimams.

Svarbų vaidmenį atlieka ir ES Sanglaudos politika, kurios tikslas – mažinti gyvenimo kokybės, pajamų ir aplinkosaugos skirtumus tarp regionų, taip pat didinti jų atsparumą krizėms, įskaitant klimato kaitą.

Tarp naujų iniciatyvų – Europos regionų komiteto rengiami vandens atsparumo veiksmų planai bei energijos saugumo ir klimato paktai.

„Naujas europinės paramos modelis galios artimiausius penkerius metus. Europa klauso – ką mes pasakysime. Tad dabar svarbiausia pasinaudoti šia galimybe ir aktyviai rengti vietos projektus“,- susitikime kalbėjo  A. Šniepis. Jo teigimu, Lietuva šiam pokyčiui yra gerai pasirengusi – mūsų valstybė patenka tarp dešimties geriausiai ES iniciatyvas įgyvendinančių šalių.

Žaliosios energetikos sektoriuje rezultatai taip pat geri. Pavyzdžiui, vien per 2025 metų liepą net 67 proc. elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.

Žalinimo planui – 2,7 mln. eurų

Klaipėda – viena pirmųjų savivaldybių Lietuvoje, parengusi ir patvirtinusi miesto žalinimo planą, kuris atitinka naująją ES žaliojo kurso kryptį. Europos Komisijos kvietimas miestams rengti žalinimo planus įtrauktas į 2022–2030 m. Regionų plėtros programą, kurią patvirtino Lietuvos Vyriausybė.

2025 m. spalį Klaipėdos miesto taryba patvirtino žalinimo planą 2026-2029 metams. Jo tikslas –  integruoti daugiau gamtos į miesto erdves, gerinti mikroklimatą, biologinę įvairovę ir gyvenamąją aplinką.

Plano struktūra susideda iš dviejų dalių: žaliosios infrastruktūros poreikio analizės bei konkrečių priemonių plano. Be kita ko, plane aiškiai atskleisti pagrindiniai iššūkiai: oro, uosto tarša, per dideli kietųjų dangų plotai, klimato kaitos keliamos grėsmės.

Žalinimo plano vertė – 2,7 mln. eurų, iš jų 2,2 mln. eurų sudaro ES lėšos, likusi dalis – Klaipėdos miesto biudžeto įnašas.

Pirmajame etape numatyta atnaujinti kelias prioritetines teritorijas, tarp jų: daugiabučių kvartalą pietinėje miesto dalyje, Debreceno skverą ir Sąjūdžio parką.

Remiantis Žalinimo planu, Klaipėdos gamtinį karkasą sudaro svarbios gamtinės teritorijos – miškai, upių slėniai,  tokie kaip Smiltynės ir Klaipėdos miškai, Akmenos–Danės upė, Karaliaus Vilhelmo kanalas. Šios teritorijos padeda palaikyti miesto ekologinę pusiausvyrą ir suteikia galimybių kokybiškam poilsiui gamtoje.

Kvapai, dulkės ir triukšmas

Nepaisant priimtų strateginių dokumentų, klaipėdiečiai teigia, kad taršos problema mieste išlieka.

Tai patvirtina ir 2022 m.  asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) užsakymu atliktas tyrimas. Apklausoje dalyvavo gyventojai iš rajonų, kurie labiausiai kenčia nuo pramonės taršos. Tyrimą atliko įmonė „Baltijos tyrimai”.  Keturi dažniausiai gyventojų įvardijami neigiami veiksniai – kvapai, dulkės, triukšmas ir vibracija. Jie ypač juntami pietinėje ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje.  

Apklausos dalyviai pasidalijo savo nemaloniomis patirtimis.

„Užmigti neįmanoma – kartais kvapai pažadina net naktį. Vaikai naktį kosėja. Jaučiamės kaip ant parako statinės“,- teigė viena šeima.

„Langus plauname kasdien. Palangės juodos. Tai – ne švaros, o sveikatos klausimas“,- pasakojo kita gyventoja. „Naktimis negaliu užmigti. Girdžiu krovos darbus, traukinius, sunkvežimius. Miegas tampa prabanga“,- kalbėjo dar vienas apklausos respondentas.

Skundai dėl taršos nedingo

Asociacijos KIDE prezidentės Alinos Andronovos teigimu, tyrimo rezultatai parodė, kad taršos problemos Klaipėdoje nėra laikinos ar pavienės, jos yra įsisenėjusios ir tęsiasi daugelį metų.

Žmonės, gyvenantys šalia taršių pramonės objektų, patiria ne tik fizinį diskomfortą, bet ir sunkias emocines būsenas bei slegiančius išgyvenimus.

Anot KIDE vadovės, institucijų pastangos spręsti taršos problemas yra nevienodos, tačiau pastaruoju metu situacija po truputį gerėja. „Gyventojai rašo skundus, vienijasi į bendruomenes, bet dalis jų jaučiasi nusivylę ir netiki, kad kas nors iš esmės pasikeis“, - sakė A. Andronova.

2024 metais skundų sulaukta iš Vitės ir Smeltės bendruomenių, kurios ir anksčiau pranešdavo apie taršą, kvapus, triukšmą.   Pasak A. Andronovos, klaipėdiečiai ir vėl skundėsi triukšmu nuo geležinkelio ir krovos darbų uoste, nemaloniais kvapais, sklindančiais iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ).

Sprendimų reikia dabar

Klaipėdos aplinkosaugos situacija sulaukė ir mokslininkų dėmesio. 2024 m. Kauno technologijos universiteto tyrėjos dr. Audra Balundė ir prof. dr. Audronė Telešienė atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad tarša daro realų, žalingą poveikį gyventojų sveikatai ir psichologinei savijautai.

Pasak mokslininkių, būtina užtikrinti privalomą taršos duomenų viešinimą realiuoju laiku; parengti aiškų veiksmų grafiką su atsakingomis institucijomis ir konkrečiais terminais; stiprinti įmonių atsakomybės principą, kad atsakomybė už taršą nebūtų perkeliama gyventojams.

Susitikime taip pat prisiminta klaipėdiečių judėjimo už švarią aplinką pradžia – 2010 metai, kai žmonės sukilo prieš nemalonius kvapus, sklindančius iš pramonės įmonių. Tuo metu mieste buvo surengtas simbolinis „Smarvės žygis“: gyventojai protestavo prieš nemalonius kvapus, sklindančius iš Laisvosios ekonomikos zonos (LEZ), Dumpių nuotekų ir atliekų tvarkymo įmonių bei uosto naftos produktų terminalų.

Bendruomenių spaudimas tapo svarbiu postūmiu griežtinti įmonių atsakomybę už aplinkos taršą.

Seimo narė Ligita Girskienė susitikime pažymėjo, kad aplinkosauginė situacija Klaipėdoje gerėja, tačiau vis tik bendruomenės privalo išlikti budrios ir aktyvios.

Kviečia stiprinti bendruomenes

Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovė Regina Baguckienė atkreipė dėmesį į dar vieną iššūkį – piliečių aktyvinimas dažnai lieka tik deklaratyvi nuostata.

„Arba žmogus būna aktyvus savaime, arba jį priverčia bėda“,- sakė R. Baguckienė, ragindama politikus skirti daugiau dėmesio bendruomenių stiprinimui.

Tikimąsi, kad 2027-uosius paskelbus Bendruomenių metais, atsiras daugiau priemonių gyventojų įsitraukimui didinti, ypač sprendžiant aplinkosaugos klausimus.

„Klaipėda keičiasi ir žaliuoja, bet didele dalimi dėl to, kad gyventojai nenuleidžia rankų. Ir kai įstatymai ne tik egzistuoja, bet yra realiai taikomi“, - pabrėžė bendruomenių asociacijos vadovė.

Uostas arti gyventojų

Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos Tvarumo ir aplinkosaugos skyriaus vadovė Diana Gerasimovienė pažymėjo, kad uostas susiduria su dideliais aplinkosaugos iššūkiais dėl savo artimos kaimynystės su miestu bei saugoma teritorija – Kuršių nerija.

Mažiausias atstumas nuo uosto terminalų iki gyvenamosios zonos siekia vos 50 metrų, iki Kuršių nerijos pakrantės – apie 300 metrų.

Pasak D. Gerasimovienės, uosto kaimynystė su miestu nėra unikalus reiškinys–panašių pavyzdžių yra ir kitose šalyse. Ji pateikė  Hamburgo (Vokietija) ir Geteborgo (Švedija) uostų pavyzdžius, kurie integruoti į miestų struktūrą.

„Šie miestai įrodė, kad pramonė, logistika ir aukšta gyvenimo kokybė gali egzistuoti greta“, - teigė D. Gerasimovienė.

Klaipėdos uostas taip pat užsibrėžęs tapti žaliuoju uostu – transformacijos procesas jau pradėtas.

Dirba nepilnu pajėgumu

2024 m. Klaipėdos uoste buvo perkrauta apie 36 mln. tonų krovinių – beveik dvigubai daugiau nei Rygoje ir beveik tris kartus daugiau nei Taline.

Uosto krovos pajėgumai – iki 70 mln. tonų krovinių.  

Klaipėdos uostą kasmet aplanko apie 6 000 laivų, iš jų – apie 60 kruizinių laivų. Laivų maršrutai driekiasi į 70 šalių. Uostas turi 23 km krantinių, 12 km ilgio laivybos kanalą, kanalo gylis – iki  15, 5 m.

Klaipėdos uoste veikia 33 terminalai, aptarnaujantys įvairius krovinius: universalius, skystus, birius, konteinerinius, Ro-Ro, suskystintų gamtinių dujų (SGD) . Taip pat vyksta laivų statyba ir remontas, išplėtota kelių ir geležinkelio infrastruktūra. Pasak D. Gerasimovienės, visos uosto paslaugos skaitmenizuotos: nuo logistikos iki locmanų paslaugų.

Atplaukę išjungs variklius

Klaipėdos uostas siekia iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralų veiklos modelį. Tarpiniai tikslai: iki 2030 m. uosto direkcijos CO₂ emisijas sumažinti 60 proc., viso uosto – 50 proc. Kokios numatytos priemonės uosto tvarumui pasiekti? Pasak D. Gerasimovienės, šiems tikslams pasiekti numatyta: alternatyvių degalų tiekimas, vandenilio gamyba ir naudojimas, žaliosios elektros tiekimas laivams nuo kranto, hibridinių katerių diegimas, atsinaujinančios energijos gamyba, jūrinio vėjo jėgainių plėtra, vidaus vandens kelių vystymas ir uosto gilinimas iki 17 metrų.

„Vienas svarbiausių projektų –  elektros tiekimo laivams nuo kranto (OPS) sistema, iš dalies finansuojama ES lėšomis.  Ji leis laivams, stovintiems prie krantinių, išjungti dyzelinius generatorius ir naudoti elektros energiją iš tinklo“,- sakė uosto atstovė.

Tikimąsi, kad šie įrenginiai leis 33 proc. sumažinti emisijas, sumažinti triukšmą ir vibraciją.  2026 m. prie OPS sistemos bus prijungti pirmieji Ro-pax terminalai, 2028 m. – kruizinių laivų terminalai, 2030 m. – konteinerių terminalai.

Pradės gaminti vandenilį

Jau kitąmet Klaipėdos uoste prasidės žaliojo vandenilio gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šis alternatyvus, aplinkos neteršiantis kuras bus naudojamas tiek laivybos, tiek sausumos transportui. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Tvarumo ir aplinkosaugos skyriaus vadovės D. Gerasimovienės,  per parą planuojama pagaminti iki 500 kg vandenilio, o talpyklose bus saugoma iki 1,5 tonos.

„Vandenilis Europos susisiekimo sistemoje naudojamas vis dažniau. Pavyzdžiui, Vokietijoje jau kursuoja vandeniliu varomas traukinys“,- sakė D. Gerasimovienė.

Vandenilio gamybos projekto vertė – 12 mln. eurų, iš jų pusę sudarys ES lėšos (4,8 mln. eurų – gamybos įrangai, 1,5 mln. eurų – infrastruktūrai). Šiuo projektu Klaipėdos uostas siekia tapti žaliojo vandenilio gamybos centru Baltijos regione.

Laivai be anglies pėdsako

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija taip pat planuoja modernizuoti savo laivyną, pereidama prie žaliosios energijos naudojimo.  Tikslas – mažinti poveikį aplinkai ir didinti veiklos efektyvumą.

Pasak D. Gerasimovienės, jau 2026 m. pradės kursuoti pirmasis vandeniliu varomas laivas, kuris kasmet sumažins apie 172 tonas CO₂ emisijų. Šis laivas surinks atliekas, nuotekas iš kitų laivų bei dumblą.

Be to, uoste pradės plaukioti du hibridiniai locmanų kateriai. Jie sunaudos apie 30 proc. mažiau degalų ir per metus į aplinką išskirs maždaug 112 tonų mažiau anglies dioksido. Iki 2028 m. planuojama modernizuoti ir sausumos transportą. Uoste numatyta 11 transporto priemonių pakeisti elektrinėmis - hibridinėmis arba vandenilinėmis.

Klaipėdos uostas aktyviai įsitraukė į žaliųjų laivybos koridorių iniciatyvas bei tarptautines partnerystes, skatinančias perėjimą prie švarių degalų ir nulinės emisijos transporto. Dar 2023 metais Klaipėdos uostas priėmė pirmąjį metanoliu varomą laivą ir pasirašė memorandumą su šešiais Europos uostais dėl žaliosios laivybos koridoriaus kūrimo.

Nauja jūrinės pramonės zona

Pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra yra vienas ambicingiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Tvarumo ir aplinkosaugos skyriaus vadovės D. Gerasimovienės, bus sukurta apie 100 ha naujos teritorijos, įrengta 1,3 km naujų krantinių, o laivybos kelio gylis sieks 17 m.

Tai leis padidinti krovos pajėgumus dar 30 mln. tonų per metus ir priimti „Panamax“ tipo laivus – didelius konteinerinius bei birių krovinių laivus.

Naujoje teritorijoje planuojama įrengti pietinių uosto vartų kompleksą:  naują konteinerių terminalą, jūrinės inžinerijos pramonės zoną, 500 vietų pramoginių laivų mariną, buriavimo mokyklą ir rekreacinę infrastruktūrą. Pasak uosto atstovės, pietinės uosto dalies plėtra planuojama 2026-2030 metais.

Pietinis aplinkkelis – ne tik uostui

Kartu su šiuo projektu bus vystomas ir pietinis aplinkkelis, apie kurio būtinybę kalbama jau beveik 20 metų. Ši jungtis itin svarbi miestui kaip apie itin reikalingą miestui, nes pagerės susisiekimas su uostu, sumažės sunkiasvorių transporto priemonių srautai bei tarša mieste.  

Aplinkkelio ilgis sieks 6,8 km, o statybos darbai numatyti 2026-2027 m. Pasak D. Gerasimovienės, įrengus šią svarbią transporto jungtį pagerės ne tik logistiniai ryšiai su uostu, bet ir karinis mobilumas.

Aplinkos duomenys – kiekvienam gyventojui

Klaipėdos uoste veikia viena skaidriausių aplinkos stebėsenos sistemų regione. Įrengtos 15 stočių uosto akvatorijoje, 3- Kuršių mariose, 18 – Baltijos jūroje. Matuojama oro kokybė, triukšmo lygis, naftos produktų tarša. Visi duomenys viešai prieinami GISGRO platformoje.

Pasak D. Gerasimovienės, aplinkos stebėsenos rezultatus, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, galima peržiūrėti Uosto direkcijos interneto svetainėje.

„Uosto kontrolės sistema užtikrina greitą reagavimą į taršos atvejus. Visi gyventojų pranešimai pasiekia dispečerius, kurie operatyviai susisiekia su uosto terminalais. Kiek man teko matyti, veikla, sukėlusi nepatogumų dėl triukšmo ar dulkėtumo, sustabdoma žaibiškai“, - sakė Uosto direkcijos atstovė.

Tikrina terminalus ir laivus

Uosto direkcija reaguoja ne tik į gyventojų pranešimus, terminalų veikla nuolat stebima, atliekami teritorijų ir laivų patikrinimai.  

2024 m. Uosto direkcijos Priežiūros skyrius atliko 450 patikrų, daugiau kaip  90 proc. jų buvo susijusios su aplinkosaugos klausimais.

Nustatyti 39 pažeidimai, kai nesilaikyta uosto teritorijos bei laivybos reikalavimų – beveik visais atvejais jie buvo pašalinti, išskyrus vieną, už kurį skirta administracinė nuobauda. Taip pat patikrinti 153 laivai dėl sieros oksidų (SOx) išmetimų. Buvo paimtas 61 kuro mėginys – pažeidimų nenustatyta.

„Aktyviai diskutuojame su terminalų vadovais dėl griežtesnio aplinkosaugos reikalavimų laikymosi. Nuo 2026 metų įsigalios naujovė – terminalas privalės sutvarkyti aplinką po krovos darbų per 12 valandų“,- teigė D. Gerasimovienė.

2026 m. uoste planuojama pradėti naudoti sertifikuotas oro kokybės stebėjimo stotis. Taip pat ketinama pateikti išsamią 30 metų aplinkos duomenų analizę.

Aplinkosauginių investicijų tikslas – uostas turi tapti inovatyviu, tvariu, kuriančiu vertę miestui ir visam regionui.

Netaršioms įmonėms - pirmenybė

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ), įsikūrusi uostamiesčio pakraštyje, užima 412 ha teritoriją ir skaičiuoja 20-uosius veiklos metus.

Per šį laikotarpį LEZ patyrė kelis pramonės parko raidos etapus. Iš pradžių čia palankiomis sąlygomis buvo kviečiamos kurtis užsienio kapitalo įmonės, vėliau – ir vietinės. Galiausiai pradėta aktyviai plėtoti infrastruktūrą LEZ teritorijoje, kad naujos įmonės galėtų greičiau įsikurti ir pradėti veiklą.

Pasak Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės Inovacijų skyriaus vadovo Tado Kubiliaus, dabar zona žengia į ketvirtąjį plėtros etapą. „Savo strategijoje esame užsibrėžę iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą iki 50 proc.“, - teigė T. Kubilius.

Pagal šį planą jau pradėtos įgyvendinti pirmosios iniciatyvos. Ieškoma netaršių įmonių, kurios galėtų įsikurti LEZ teritorijoje, taip pat siekiama atnaujinti pramoninės zonos infrastruktūrą, pritaikant ją naujiems tvarumo standartams.

Sunkvežimiai dūmys mažiau ?

Tarp 20 partnerių, įgyvendinančių pagal programą „Europos horizontas“ iš dalies finansuojamą logistikos projektą „Admiral“, yra ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė.

Pasak Tado Kubiliaus, šio projekto tikslas – optimizuoti sunkiasvorio transporto logistiką LEZ teritorijoje. Naudojant skaitmeninius įrankius, kurie leidžia kurti efektyvesnius maršrutus ir išmaniai valdyti transporto srautus, jau dabar pavyko 20 proc. sumažinti anglies dioksido (CO₂) ir azoto oksidų (NOx)  emisijas.

„Tai apčiuopiamas aplinkosauginis laimėjimas, pasiektas pasitelkus naujausias technologijas“,- sakė T. Kubilius.

Saugoti aplinką - apsimoka

Dar vienas svarbus LEZ tikslas –  didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Pasak T. Kubiliaus, šiuo metu LEZ statoma 5 megavatų (MW) saulės elektrinė, tieksianti žaliąją energiją įmonėms, veikiančioms parko teritorijoje.  Jau dabar jos gali naudoti 1, 6 MW galios energiją.

Pramonės atstovai taip pat domisi ir vandenilio panaudojimu, kadangi tai vis plačiau taikomas aplinkos neteršiantis energijos šaltinis Europoje.

„Labai aiškiai žinome, kiek mūsų įmonės išmeta teršalų ir kokį jos turi potencialą tą taršą mažinti. Kasmet fiksuojame, kaip kinta šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiai.

Esama LEZ įmonių tarša – apie 150 tūkst. tonų per metus. Planas – kasmet mažinti ŠESD po maždaug 21 tūkst. tonų CO₂ emisijų, diegiant brandžias, rinkoje patikrintas technologijas.

Apskaičiuota, kad investavus per dešimt metų 34,5 mln. eurų, mūsų pramonės parkas nuo dabartinio lygio gali pasiekti nulinę emisiją iki 2050 metų“,- sakė T. Kubilius.

Kaip paskatinti investicijas į žaliąsias technologijas? Pasak jo, taršios įmonės supranta, kad geriau mažinti emisijas dabar, nes taršos kaina tik augs.  Šiuo metu viena tona anglies dioksido (CO₂)  emisijų kainuoja apie 100 eurų. Prognozuojama, kad 2030 m. kaina gali siekti 230 eurų. Tad investuoti į aplinkosaugą šiandien yra finansiškai naudingiau, nei ateityje mokėti didelius mokesčius už taršą.

Planuose – žaliosios pramonės klasteris

Šiuo metu Klaipėdos LEZ veikia apie 60 įmonių, kuriose dirba keli tūkstančiai žmonių. Jie bendradarbiauja, dalijasi problemomis ir siūlo naujas idėjas. Pasak T. Kubiliaus, neseniai atidarytas padelio klubas netikėtai tapo neformalia diskusijų ir bendruomenės telkimo vieta.  Būtent iš tų pokalbių  gimė Dekarbonizacijos centro idėja – vienas svarbiausių LEZ ateities projektų.

Šią iniciatyvą papildė dar viena – žaliosios pramonės klasterio „Curonia“ koncepcija.  Jame kurtųsi netaršios įmonės, dirbtų mokslininkai, būtų kuriamos technologijos, padedančios kitiems verslams pereiti prie tvarios, mažiau taršios veiklos.

T. Kubilius atkreipė dėmesį, kad viena didžiausių grėsmių Klaipėdai yra „protų nutekėjimas“. Pasak jo, kovoje dėl gabių specialistų Klaipėda kol kas pralaimi Vilniui ir Kaunui. Tarp sričių, kurias būtina vystyti, T. Kubilius išskyrė dirbtinio intelekto taikymą, baterijų surinkimą,  darbuotojų įtraukimą ir perkvalifikavimą. Anot jo, žaliųjų technologijų kompetencijų centro įkūrimas – gyvybiškai svarbi priemonė, norint stiprinti Klaipėdos konkurencingumą.

„Klaipėda tampa žaliosios energetikos centru. Tikėkimės, kad gyvensime žaliau ir sveikiau“,- reziumavo T. Kubilius.

Žaliosios strategijos ir gyventojų kasdienybė

Diskusijoje tarp klaipėdiečių ir pramonės atstovų aštriausias momentas atskleidė savotišką atotrūkį tarp žaliųjų strategijų ir gyventojų kasdienybės.

Viena pietinės miesto dalies gyventoja priminė, kad jau 17 metų jos rajoną pasiekia nemalonūs kvapai iš LEZ teritorijos.

„Kada jų neliks?“, - tiesiai šviesiai paklausė klaipėdietė. LEZ atstovas T. Kubilius į šį klausimą konkrečiai neatsakė, paaiškindamas, kad neturi kompetencijos vertinti kvapų priežastis. Jis pridūrė, kad pramonės parke vykdomas aplinkos monitoringas, o įmonės apie rezultatus informuojamos periodiškai.

Klaipėdos LEZ pavyzdys rodo, kad žaliasis pramonės virsmas yra sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas, apimantis ne tik naujų technologijų diegimą ar finansinių galimybes, bet ir bendruomenės lūkesčius apie realią gyvenimo kokybę mieste.

‍