Kaip atrodo sumani Švedija iš arti
Kelionės po Švediją metu teko lankytis skirtingose vietose – nuo mažų kaimų iki didesnių miestų, nuo bendruomeninių projektų iki tarptautinių įmonių. Visas jas siejo bendras bruožas – tvarumas, kuris čia nėra tik deklaracija ar siekis, o kasdieninės veiklos dalis. Švedai toli priekyje, sprendžiant energetikos, maisto, atliekų tvarkymo, paslaugų prieinamumo klausimus. Ir tas jų sumanumas bei ekologiškumas pastebimas skirtinguose lygmenyse: vietos bendruomenėse, švietimo įstaigose, versle ir savivaldoje.
Straipsnio garso įrašas Youtube kanale
Sumanaus kaimo modelis
Häradsbäck kaimas yra nedidelė gyvenvietė, įsikūrusi miškų ir ežerų apsuptyje pietų Švedijoje. Vietos bendruomenės atstovai pasakojo, kad prieš kurį laiką kaimas susidūrė su gyventojų mažėjimo grėsme, net balansavo ant išnykimo ribos. Bendruomenė susitelkė ir išsikėlė sau tikslą tapti savarankiška, verslia ir krizių atveju atsparia vietove. Tikslui įgyvendinti bendruomenė pasirinko sumanaus kaimo modelį.
Kaimo pasiekimai įspūdingi – „jie galėtų išgyventi ir atominio karo sąlygomis“, pajuokavo vienas bendrakeleivių. Žinoma, geriau kad nei atominio, nei kito karo nebūtų, tačiau šio kaimo gyventojai kataklizmų atveju turėtų ir savo elektrą, vandenį, kurą ir maistą. Skamba lyg iš fantastikos srities? Tikrai taip.
Per kaimo bendruomenę buvo įsteigta bendra ribotos atsakomybės bendrovė. Jos akcininkai – dešimt skirtingų bendrijų (sporto, ūkininkų, kultūros atstovų ir kt.). Bendrovė įgyvendino, valdo ir administruoja daugelį projektų. Šiuo metu sumaniame Häradsbäck kaime veikia maisto prekių parduotuvė, kavinė, biblioteka ir senelių namai, kuriuos valdo kaimo bendrovė. Taip pat bendrovė valdo bendruomenės namus, kuriuose įrengta pramogų ir laisvalaikio zona su baru, boulingu, stalo žaidimais ir kitomis veiklomis.
Tačiau įdomiausia ne tai. Kaime įgyvendinamas atsparios kaimo vietovės projektas, kurio tikslas prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir suteikti naujų galimybių vietos ekonomikai. Kaimo teritorijoje jau veikia saulės jėgainių parkas, žaliojo kuro- vandenilio gamybos stotis, planuojami statyti daržovių šiltnamiai ir žuvų ferma.
Pasak vietos bendruomenės atstovų, siekiama sukurti ir išbandyti kaimo vietovėms skirtą modelį, kuris papildytų įprastą reagavimą į ekstremalias situacijas energetikos sprendimu, prisidedančiu prie perėjimo prie iškastinio kuro nenaudojančios visuomenės. Projektu taip pat siekiama remti didesnio tvaraus judumo plėtrą, suteikiant galimybę transporto priemonėms papildyti degalus ekologišku vandeniliu. Vietos žmonės mano, kad krizių metu šis energetikos sprendimas prisidės prie kaimo vietovių tvarumo ir atsparumo.
