Sumanus kaimas lyg maža tvirtovė

Haradbacho kaimas yra nedidelė gyvenvietė, įsikūrusi miškų ir ežerų apsuptyje, turistų itin lankomame regione. Vietos bendruomenės atstovai pasakojo, kad prieš kurį laiką kaimas susidūrė su gyventojų mažėjimo grėsme, net balansavo ant išnykimo ribos. Bendruomenė susitelkė ir išsikėlė sau tikslą tapti savarankiška, verslia ir krizių atvejais atsparia vietove. Tikslui įgyvendinti bendruomenė pasirinko sumanaus kaimo modelį.

Kaimo pasiekimai įspūdingi – „jie galėtų išgyventi ir atominio karo sąlygomis“, pajuokavo vienas bendrakeleivių.

Žinoma, geriau kad nei atominio, nei kito karo nebūtų, tačiau šio kaimo gyventojai įvairių kataklizmų atveju turėtų ir savo elektrą, vandenį, kurą ir maistą. Skamba lyg iš fantastikos srities? Tikrai taip. Kaimo bendruomenės nariai įsteigė bendrovę ir ėmėsi verslo. Jos akcininkai – dešimt skirtingų veiklų atstovų (sporto, ūkininkų, kultūros ir kt.). Bendrovė įgyvendino, valdo ir administruoja daugelį projektų. Čia veikia maisto prekių parduotuvė, kavinė, biblioteka, senelių ir bendruomenės namai, kuriuose įrengta konferencijų salė, pramogų ir laisvalaikio zona su baru, boulingu, stalo žaidimais ir kitomis veiklomis. Beje, vien iš konferencijų salės nuomos bendruomenė užsidirba iki 100 000 švediškų kronų per metus.

Ties šiomis veiklomis gyventojai nesustojo – ėmėsi atsparios kaimo vietovės projekto, kurio tikslas prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir kartu paskatinti kaimo verslus. Finansavimą gavo iš europinių paramos fondų.  

Kaime įrengtas saulės jėgainių parkas, žaliojo kuro–vandenilio gamybos stotis, planuojami statyti daržovių šiltnamiai ir žuvų ferma.

Pasak vietos bendruomenės atstovų,  jie nori susikurti tokį gyvenimo modelį, kad atsitikus bėdai,  kaimas galėtų išgyventi iš savo resursų. O kol nėra bėdos – visas sukurtas gėris tarnaus bendruomenei. Išsikeltas tikslas – neteršti aplinkos, gyventi ekologiškai.  Kaimas nenaudos iškastinio kuro šildymui, automobilius pildys aplinkos neteršiančiu vandeniliu. Dar ir kitiems, pravažiuojantiems, turistams pasiūlys šio žaliojo kuro, nes kaime veiks vieša vandenilio degalinė.

Iš mažo miestelio – į pasaulio lyderius

Kas galėtų pagalvoti, kad skandinavų tinklinės parduotuvės IKEA, prekiaujančios baldais, tekstilės bei interjero gaminiais, maisto produktais, biuras ir net muziejus yra įsikūrę Gargždų dydžio miestelyje – Elmhulte. Būtent čia 1943 metais 17-metis Ingvaras Kampradas įkūrė IKEA pardavimo paštu verslą, o po kelerių metų atidarė pirmąją parduotuvę. Šiuo metu IKEA yra laikoma didžiausia pasaulyje baldų pardavėja. Įėjus į muziejų pasitinka didelis plakatas su I. Kamprado žodžiais: „Mūsų tikslas – sukurti geresnį gyvenimą daugeliui žmonių“.

Įmonė jau prieš daugiau nei dešimt metų pasirinko ilgalaikę tvarumo kryptį: perdirbti senus baldus, naudoti antrines žaliavas, mažinti poveikį aplinkai visoje gamybos grandinėje.

Įdomu tai, kad prieš keletą metų bendrovė pradėjo net nuomoti baldus klientams, kad mažinti vartojimą ir poveikį aplinkai. Tuomet vienas kompanijos vadovų komentavo, kad klimato kaita ir netvarus vartojimas yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduriame šiuolaikinėje visuomenėje.

Prieš dešimtmetį IKEA pradėjo veiklą išmaniųjų namų srityje: belaidžio įkrovimo baldai, balsu valdomi šviestuvai bei knygų lentynos, saulės baterijų paketai namams ir kt. IKEA baldai ir namų apyvokos daiktai yra projektuojami Švedijoje, jie gaminami šalyse, kur pigesnė darbo jėga. Dauguma gaminių surenka pats pirkėjas. Švedijoje gaminama tik baldams reikalinga kietmedžio drožlių plokštė.

Teigiama, kad IKEA kasmet pagamina per 100 mln. baldų 50-yje gamyklų įvairiose pasaulio šalyse, kompanijoje dirba 16 000 darbuotojų. IKEA parduotuvės ir atributika yra mėlynos spalvos su geltonais akcentais, tai yra Švedijos vėliavos spalvos.

Propaguoja augalinį maistą

Didelė dalis iš 17 000 IKEA įkūrėjo gimtojo miestelio gyventojų dirba šioje įmonėje. Susitikimo su kompanijos atstovais metu sužinojome, kad jie užsiima dar ir maisto gamyba bei tiekimu. Kasdien IKEA restoranuose ir parduotuvėse visame pasaulyje maitinasi apie 700 mln. žmonių.

Didžioji dalis siūlomo maisto yra augalinės kilmės, o jo gamybai siekiama naudoti mažiau išteklių ir sukurti mažiau atliekų.

Elmhulte pietavome kavinėje „ Muff“ (liet. šiluma).  Kavinė populiari tarp vietos gyventojų, čia pietauja ir miestelio meras, savo pavyzdžiu skatinantis palaikyti vietos verslus. Kavinės aplinka labiau priminė didelius namus:  ant stalų sudėti dubenys su maistu, žmonės prieina, įsideda, kiek nori, susimoka kasoje.

„Muff“ šeimininkė, jauna lenkė, užsirišusi IKEA spalvų prijuostę, teigė esanti labai laiminga, nes gali užsiimti mėgstama veikla. Ji papasakojo, kad maistą, kurio pagrindą sudaro daržovės, gamina iš vietos ūkininkų užaugintų produktų. Visi patiekalai šioje kavinėje vegetariški.  Kavinė veikia ne tik kaip maitinimo vieta, bet ir kaip bendruomenės susitikimų erdvė, kurioje rengiami pokalbiai ir seminarai aplinkosaugos, kultūros temomis.