Sumanus kaimas lyg maža tvirtovė

Haradbacho kaimas yra nedidelė gyvenvietė, įsikūrusi miškų ir ežerų apsuptyje, turistų itin lankomame regione. Vietos bendruomenės atstovai pasakojo, kad prieš kurį laiką kaimas susidūrė su gyventojų mažėjimo grėsme, net balansavo ant išnykimo ribos. Bendruomenė susitelkė ir išsikėlė sau tikslą tapti savarankiška, verslia ir krizių atvejais atsparia vietove. Tikslui įgyvendinti bendruomenė pasirinko sumanaus kaimo modelį.

Kaimo pasiekimai įspūdingi – „jie galėtų išgyventi ir atominio karo sąlygomis“, pajuokavo vienas bendrakeleivių.

Žinoma, geriau kad nei atominio, nei kito karo nebūtų, tačiau šio kaimo gyventojai įvairių kataklizmų atveju turėtų ir savo elektrą, vandenį, kurą ir maistą. Skamba lyg iš fantastikos srities? Tikrai taip. Kaimo bendruomenės nariai įsteigė bendrovę ir ėmėsi verslo. Jos akcininkai – dešimt skirtingų veiklų atstovų (sporto, ūkininkų, kultūros ir kt.).

Bendrovė įgyvendino, valdo ir administruoja daugelį projektų. Čia veikia maisto prekių parduotuvė, kavinė, biblioteka, senelių ir bendruomenės namai, kuriuose įrengta konferencijų salė, pramogų ir laisvalaikio zona su baru, boulingu, stalo žaidimais ir kitomis veiklomis. Beje, vien iš konferencijų salės nuomos bendruomenė užsidirba iki 100 000 švediškų kronų per metus.

Ties šiomis veiklomis gyventojai nesustojo – ėmėsi atsparios kaimo vietovės projekto, kurio tikslas prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir kartu paskatinti kaimo verslus. Finansavimą gavo iš europinių paramos fondų.  

Kaime įrengtas saulės jėgainių parkas, žaliojo kuro–vandenilio gamybos stotis, planuojami statyti daržovių šiltnamiai ir žuvų ferma.

Pasak vietos bendruomenės atstovų,  jie nori susikurti tokį gyvenimo modelį, kad atsitikus bėdai,  kaimas galėtų išgyventi iš savo resursų. O kol nėra bėdos – visas sukurtas gėris tarnaus bendruomenei. Išsikeltas tikslas – neteršti aplinkos, gyventi ekologiškai.  Kaimas nenaudos iškastinio kuro šildymui, automobilius pildys aplinkos neteršiančiu vandeniliu. Dar ir kitiems, pravažiuojantiems, turistams pasiūlys šio žaliojo kuro, nes kaime veiks vieša vandenilio degalinė.

Iš mažo miestelio – į pasaulio lyderius

Kas galėtų pagalvoti, kad skandinavų tinklinės parduotuvės IKEA, prekiaujančios baldais, tekstilės bei interjero gaminiais, maisto produktais, biuras ir net muziejus yra įsikūrę Gargždų dydžio miestelyje – Elmhulte. Būtent čia 1943 metais 17-metis Ingvaras Kampradas įkūrė IKEA pardavimo paštu verslą, o po kelerių metų atidarė pirmąją parduotuvę. Šiuo metu IKEA yra laikoma didžiausia pasaulyje baldų pardavėja. Įėjus į muziejų pasitinka didelis plakatas su I. Kamprado žodžiais: „Mūsų tikslas – sukurti geresnį gyvenimą daugeliui žmonių“.

Įmonė jau prieš daugiau nei dešimt metų pasirinko ilgalaikę tvarumo kryptį: perdirbti senus baldus, naudoti antrines žaliavas, mažinti poveikį aplinkai visoje gamybos grandinėje.

Įdomu tai, kad prieš keletą metų bendrovė pradėjo net nuomoti baldus klientams, kad mažinti vartojimą ir poveikį aplinkai. Tuomet vienas kompanijos vadovų komentavo, kad klimato kaita ir netvarus vartojimas yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduriame šiuolaikinėje visuomenėje.

Prieš dešimtmetį IKEA pradėjo veiklą išmaniųjų namų srityje: belaidžio įkrovimo baldai, balsu valdomi šviestuvai bei knygų lentynos, saulės baterijų paketai namams ir kt. IKEA baldai ir namų apyvokos daiktai yra projektuojami Švedijoje, jie gaminami šalyse, kur pigesnė darbo jėga. Dauguma gaminių surenka pats pirkėjas. Švedijoje gaminama tik baldams reikalinga kietmedžio drožlių plokštė.

Teigiama, kad IKEA kasmet pagamina per 100 mln. baldų 50-yje gamyklų įvairiose pasaulio šalyse, kompanijoje dirba 16 000 darbuotojų. IKEA parduotuvės ir atributika yra mėlynos spalvos su geltonais akcentais, tai yra Švedijos vėliavos spalvos.

Propaguoja augalinį maistą

Didelė dalis iš 17 000 IKEA įkūrėjo gimtojo miestelio gyventojų dirba šioje įmonėje. Susitikimo su kompanijos atstovais metu sužinojome, kad jie užsiima dar ir maisto gamyba bei tiekimu. Kasdien IKEA restoranuose ir parduotuvėse visame pasaulyje maitinasi apie 700 mln. žmonių.

Didžioji dalis siūlomo maisto yra augalinės kilmės, o jo gamybai siekiama naudoti mažiau išteklių ir sukurti mažiau atliekų.

Elmhulte pietavome kavinėje „ Muff“ (liet. šiluma).  Kavinė populiari tarp vietos gyventojų, čia pietauja ir miestelio meras, savo pavyzdžiu skatinantis palaikyti vietos verslus. Kavinės aplinka labiau priminė didelius namus:  ant stalų sudėti dubenys su maistu, žmonės prieina, įsideda, kiek nori, susimoka kasoje.

„Muff“ šeimininkė, jauna lenkė, teigė esanti labai laiminga, nes gali užsiimti mėgstama veikla. Ji papasakojo, kad maistą, kurio pagrindą sudaro daržovės, gamina iš vietos ūkininkų užaugintų produktų. Visi patiekalai šioje kavinėje vegetariški.  Kavinė veikia ne tik kaip maitinimo vieta, bet ir kaip bendruomenės susitikimų erdvė, kurioje rengiami pokalbiai ir seminarai aplinkosaugos, kultūros temomis.

Tvariam verslui – žalia šviesa

Intensyvūs susitikimai vyko Helsingborgo inovacijų rajone (ang. Helsingborg Innovation District), kuriame įsikūrę technologijų ir inovacijų centrai, praktinio idėjų įgyvendinimo erdvės bei Lundo universiteto padaliniai.

Helsingborgas yra antras pagal dydį Švedijos uostas ir svarbus konteinerių logistikos centras. Kartu tai stiprus mokslo, inovacijų ir naujų technologijų židinys, darantis įtaką visam regionui, kuriame gyvena apie 4,4 mln. žmonių.

Miestas pagal dydį panašus į Klaipėdą, tačiau čia itin daug dėmesio skiriama verslo plėtrai ir mokslo bei verslo bendradarbiavimui.

Helsingborge veikia apie 16,5 tūkst. įmonių, kasmet įsteigiama vidutiniškai apie 1000 naujų verslų.

Skatina gabius jaunuolius

Dėl stiprios akademinės ir inovacijų aplinkos mieste studijuoja net apie 4000 studentų, pritraukiama daug jaunų talentų.

Vienas iš gabių jaunuolių pristatė savo sukurtą sumanią programėlę, padedančią įmonėms efektyviau administruoti maisto produktų srautus ir taip sumažinti maisto švaistymą dėl pasibaigusio jų galiojimo laiko.

Tokių startuolių mieste gimsta ne vienas. Dalis jų orientuojasi į sumanių miestų technologijų vystymą, klimato kaitos poveikio mažinimą ir tvarią išteklių vadybą.

Įdomu tai, kad idėjų generavimo etapas paprastai trunka 3-6 mėnesius, 6-12 mėnesių skiriama intensyviam palaikymui ir investicijoms, o vėliau pereinama prie paslaugų plėtros ir pajamų augimo.

Nuotekos virsta trąšomis

Helsingborge apsilankėme ir „Recolab“ centre, kuris priminė didelę sumanią mokslo laboratoriją ant įlankos kranto.  Joje atliekami tyrimai, kaip efektyviau valyti nuotekas ir pakartotinai panaudoti ne tik išvalytą vandenį, bet ir iš jo išskirtas medžiagas, pavyzdžiui, fosforą kaip trąšą žemės ūkyje. „Recolab“ yra ne tik laboratorija, bet realiai paslaugas teikianti įmonė.

Centre valomos maždaug 2000 gyventojų buitinės nuotekos, atskirais vamzdynais atitekančios iš tualetų, virtuvių ir skalbyklių.

Tai puikus pavyzdys, kaip ir mažesni miestai galėtų tvariai tvarkyti vandens išteklius bei atliekas.

Helsingborgo sumanių projektų, verslo ir mokslo sintezė parodė, kad kryptingai veikiant ir turint aiškų savivaldybės palaikymą įmanoma pasiekti apčiuopiamų rezultatų, sukuriant gyventojams reikalingus produktus ir paslaugas.

Elektrinis keltas jungia dviejų šalių krantus

Įdomia patirtimi tapo kelionė elektra varomu keltu tarp Helsingborgo ir Danijos Elsinoro uostų. Tai moderni, aplinkos neteršianti transporto priemonė, jungianti Švediją ir Daniją per Eresundo sąsiaurį. Ši tvaraus vandens transporto jungtis yra tapusi ir patraukliu turizmo objektu. Trumpa kelionė per sąsiaurį suteikia galimybę aplankyti kitą šalį, pasigrožėti krantų ir uosto panorama, kelionės metu galima susipažinti ir su švedų kulinariniu paveldu.

Mokykloje – aplinką tausojanti patirtis

Švedijoje tausojantis požiūris į aplinką ugdomas nuo pat mažens. Tuo įsitikinome apsilankę Västra Ramlösa pagrindinėje mokykloje, pabendravę su mokyklos vadovybe, pedagogais ir mokiniais.

Ypač įsiminė informacinių technologijų mokytojo Andrė mintis: „Klimato kaitos padariniai artėja taip greitai, kad nebeturime laiko laukti, kol šie vaikai užaugs. Rengti juos ateities iššūkiams turime jau dabar. Vaikai tarsi mažieji ambasadoriai parsineša žaliąsias idėjas į savo šeimas“, - sakė Andrė.

Mokytojas sukūrė unikalią programėlę „Antilopė“, kuri analizuoja suvartojamo ir išmetamo maisto kiekius, aplinkos oro kokybę ir kitus rodiklius.

Sunku patikėti, tačiau daugiau kaip 600 mokinių turinti mokykla per pietus išmeta vos 1,6 kg maisto atliekų.

Valgo daug daržovių

Valgykloje siūlomas platus patiekalų pasirinkimas, tačiau didžiąją jo dalį sudaro daržovės. Vaikai skatinami valgyti atsakingai – neperkrauti lėkščių, geriau įsidėti mažesnes porcijas kelis kartus. Jie raginami susimąstyti, kad išmesdami maistą prarandame ne tik pinigus, bet ir išteklius bei energiją, reikalingą jam užauginti. Įspūdį palieka valgykloje įrengta žalia prieskonių siena, o valgiaraštyje pateikiama informacija, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriama gaminant vieną ar kitą patiekalą.

Šios mokyklos pavyzdys rodo, kad pokyčiai tvarumo link nėra sudėtingi–reikia aiškios krypties, noro ir kūrybiškų sprendimų. Ir kuo anksčiau vaikai ir jaunimas išsiugdys tvarų požiūrį į aplinką ir atsakingą vartojimą, tuo natūraliau tokios vertybės taps kasdienio gyvenimo dalimi.

Vaistus ir maistą pristato robotas

Veberiodo miestelis, kuriame gyvena apie 5500 gyventojų, yra vienintelis Švedijoje, priklausantis pasauliniam „Fab City“ tinklui, siekiančiam tvarios ir savarankiškos miestų plėtros.

Miestelio bendruomenės gyvenimo būdas ir pasiekimai išties verti dėmesio.

Veberiodo gatvėse įrengtais sensoriais stebimi transporto srautai ir aplinkos tarša, gyventojai nuolat informuojami apie tai. Miestelyje veikia išmanioji biblioteka, diegiamos įvairios skaitmeninės inovacijos, valdomos dirbtinio intelekto pagalba.

Bendruomenė turi net robotą „Hugo“, tokį greitą vežimėlį, kuris iš vaistinės susirgusiems ar vienišiems gyventojams greitai pristato vaistų arba, jei reikia, ir maisto produktų.

Žmonių nuomonė svarbi

Žavi bendruomenės siekis miesto gyvenimo aktualijas spręsti inovacijų pagalba. Tačiau ir ne tai svarbiausia. Vyksta glaudus bendravimas su gyventojais, nuolat su jais tariamasi, išklausoma nuomonė, aiškinamasi, ko labiausiai reikia miesteliui ir jo žmonėms. Pasak vietos bendruomenės lyderių, naujovės diegiamos tik po bendrų aptarimų, nes svarbi kiekvieno žmogaus nuomonė. Veberiodas turi ir savo interneto svetainę, kurioje gyventojai operatyviai informuojami apie aktualijas.

Sumanumo esmė – gyvenimo kokybė

Teigiami pokyčiai kuria saugumo ir bendruomeniškumo jausmą, žmonės jaučiasi lyg vienoje didelėje šeimoje. Švedai labai vertina gerą kaimynystę, patogų gyvenimą, klausantis jų atrodo, kad jiems savanoriauti, kažką kurti viso miestelio labui yra tiesiog malonumas, prasminga veikla.

Veberiodo pavyzdys rodo, kad ir nedidelė gyvenvietė gali pasiekti reikšmingų rezultatų, jei bendruomenė susitelkia ir aiškiai apsibrėžia savo tikslus.  Sumanumo esmė – ne technologijos pačios savaime, o žmonių gyvenimo kokybės gerinimas, įsiklausymas į jų poreikius ir nuoseklus siekis kurti tvarią, patogią ir saugią aplinką. Todėl itin svarbus stiprių vietos bendruomenių ir lyderių vaidmuo.

Lundo inovacijų rajonas – lyg iš ateities

Lundo mokslo miestas nustebino ambicingomis ateities vizijomis. Apsilankėme vienoje iš statybų aikštelių, kur kyla pasaulinio lygmens mokslo ir tyrimų centras, tarsi Silicio slėnio (JAV) atitikmuo. „Smegenų centro“ vizualizacijos primena fantastinius filmus, tačiau projektas įgyvendinamas labai nuosekliai ir apgalvotai.

Mokslo miesto plėtra pradedama ne nuo laboratorijų ar biurų pastatų, o nuo viešųjų erdvių – parkų, žaliųjų zonų ir tramvajaus linijos įrengimo.

Pasak mokslo miesto atstovo, tik vėliau planuojama statyti gyvenamuosius namus, inovacijų centrus, laboratorijas ir daugiaaukščius pastatus. Pas mus naujų kvartalų statybos vyksta atvirkščiai – pirmiau skuba statyti namus, paskui mąstoma apie viešąją infrastruktūrą, ir dažnai susiduriama su gerbūvio problemomis.

Atgaivina tramvajų

Tramvajus Švedijoje atkuriamas po 100 metų pertraukos. Ši susisiekimo priemonė išgyvena renesansą, kadangi šiuolaikiniuose miestuose galvojama apie švarią, žalią aplinką ir oro neteršiantį transportą. Visa Lundo mokslo miesto infrastruktūra kuriama, atsižvelgiant į būsimų gyventojų (mokslininkų, specialistų, verslininkų, studentų) poreikius turėti patogią, sveiką ir įkvepiančią aplinką.

Apsilankymas šiame įspūdingame mokslo centre buvo tarsi visos kelionės apibendrinimas. Supratome, kas yra ilgalaikė tvarumo strategija – kai sprendimai grindžiami ne trumpalaike finansine nauda, o žmogaus gyvenimo kokybe. Švedai šios strategijos naudą jau pajuto, ir toliau veiksmingai juda ta pačia kryptimi.

Nuotraukos©Jolantos Beniušytės archyvas