Savivaldybės teigimu, šie sprendimai grindžiami atlikta analize, rodančia, kad Klaipėdos rajonas pasižymi vienu didžiausių saulės ir vėjo energijos potencialų regione. Pagal galimybes šie ištekliai nusileidžia tik geoterminei energijai, o kiti atsinaujinantys šaltiniai – komunalinių atliekų ar hidroterminė energija – vertinami kaip papildomos, mažesnės apimties alternatyvos.

Planuojant plėtrą prioritetas teikiamas kelioms kryptims: saulės kolektorių naudojimui karšto vandens gamybai, saulės elektrinių įrengimui ant savivaldybei priklausančių pastatų stogų bei vėjo jėgainių ir saulės parkų statybai tam specialiai numatytose teritorijose. Kartu ketinama skatinti gyventojus ir verslą naudoti biokurą, biodujas, medienos ir energetinių augalų kurą.

Specialiajame plane išanalizuotos visos rajono seniūnijos. Kiekvienoje jų nustatyta, kur elektrinių statyba būtų galima be papildomų ribojimų, kur – tik su sąlygomis, ir kur tokia veikla negalima dėl aplinkosauginių, kultūrinių ar visuomenės sveikatos reikalavimų.

Didžiausi potencialūs plotai numatyti Vėžaičių,, Endriejavo, Dauparų -Kvietinių, Veiviržėnų ir kitose seniūnijose, tačiau net ir jose dalis teritorijų priskiriama zonoms, kuriose reikalingos papildomos apsaugos priemonės.

Dokumente pabrėžiama, kad net ir galimose teritorijose statybos nebus leidžiamos automatiškai. Kiekvienu atveju bus vertinamas poveikis biologinei įvairovei, gamtos ir kultūros paveldui, kraštovaizdžio struktūrai, visuomenės sveikatai ir vizualinei aplinkai. Jei nustatoma, kad vėjo ar saulės elektrinės sukeltų reikšmingą vizualinę taršą, pablogintų istorinių objektų matomumą ar pažeistų ekologinę pusiausvyrą, tokie projektai nebūtų leidžiami.

Ypatingas dėmesys skiriamas kraštovaizdžiui. Savivaldybės teigimu, net kelių kilometrų atstumu pastatyti energetikos objektai gali keisti atvirų agrarinių teritorijų ar gyvenviečių aplinkos suvokimą, todėl kiekvienas projektas bus vertinamas individualiai, atsižvelgiant į vietos ypatumus.

Specialiojo plano svarstymas savivaldybės taryboje neapsiėjo be diskusijų.

Tarybos nariai pripažino, kad tokio dokumento rajonas laukė beveik 20 metų, tačiau kartu pabrėžė, jog plano patvirtinimas neatleidžia savivaldybės nuo pareigos atsižvelgti į gyventojų nuogąstavimus.

Posėdyje akcentuotas poreikis stiprinti bendruomenių informavimą, aiškiau reglamentuoti žaliąsias zonas aplink elektrines ir, esant poreikiui, svarstyti papildomus ribojimus.

Kartu taryboje buvo išsakyta ir pozicija, kad atsinaujinančios energetikos plėtra yra ne tik vietos, bet ir valstybės interesas. Pasak tarybos narių, ankstesnė energetikos krizės patirtis parodė vietinės, švarios energijos svarbą, todėl plėtra vertinama kaip ilgalaikė investicija į energetinį saugumą.

Galiausiai taryba specialųjį planą patvirtino: už sprendimą balsavo 26 tarybos nariai, vienas buvo prieš. Taip pat pritarta protokoliniam pavedimui toliau nagrinėti gyventojų lūkesčius, informavimo tvarką ir galimus teisės aktų pakeitimus tiek savivaldos, tiek valstybės lygmeniu. Pasak rengėjų, patvirtinti dokumentai nustato bendras taisykles iki 2030 metų, tačiau kiekvienas konkretus vėjo ar saulės elektrinių projektas bus svarstomas atskirai, laikantis galiojančių procedūrų ir poveikio aplinkai vertinimo reikalavimų.