Prognozuojama besikeičiančio klimato įtaka Kuršių nerijos išskirtinėms vertybėms: kultūriniam kraštovaizdžiui, gamtos ir kultūriniam paveldui, tradicijoms, vietos bendruomenės gyvensenai. Susidoroti su šiais pokyčiais teks ne turistams ar laikiniems, atvažiuojantiems pailsėti gyventojams, o nuolatinei nerijos bendruomenei, kurios gretos grėsmingai retėja.

Be tikrųjų gyventojų, kurie čia dirba ir augina vaikus, prižiūri kopas ir miškus, užsiima verslais, Kuršių nerija gali tapti savotišku turtingųjų poilsio „getu", be gyvybės šaltuoju metų laiku, ir galiausiai rizikuoja netekti pasaulio paveldo statuso.

Klimato kaita jau paveikė neriją

Šių metų pradžioje paskelbtas svarbus mokslinis dokumentas – Kuršių nerijos Lietuvos daliai pritaikyta Klimato pažeidžiamumo indekso (KPI) priemonė, skirta sistemingai vertinti kultūrinio kraštovaizdžio verčių pažeidžiamumą klimato kaitos poveikio atžvilgiu. Ataskaitoje pateikiami klimato kaitos poveikio Kuršių nerijai ekspertinio vertinimo rezultatai, parengti vadovaujantis kolektyvine vietovės vertės samprata, naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis bei bendruomenės ryšio su vertybe aspektais.

KPI vertinimo darbe dalyvavo už Kuršių nerijos valdymą atsakingų institucijų, aplinkosaugos organizacijų atstovai, mokslininkai, kiti specialistai, vietos bendruomenės nariai. Remiantis patvirtintu UNESCO išskirtinės visuotinės vertės aprašu (IVV) vertinimui buvo pasitelktos penkios pagrindinės vertės ir su jomis susijusios savybės.

KPI ataskaitoje nurodoma, jog įvertinus esamą pagrindinių verčių būklę buvo nustatyta, kad 20 proc. vertingųjų Kuršių nerijos savybių kelia susirūpinimą, nes nuo įrašymo į UNESCO sąrašą prieš ketvirtį amžiaus jų būklė pablogėjo. Iš materialiųjų buvo vertinamos kopagūbrių ir susijusių pusiasalių, floros ir faunos savybės, jūrinio kultūros paveldo elementai, iš nematerialiųjų – žvejų etnografijos ir bendruomenės dalyvavimo išsaugant paveldą savybės.

Teks prisitaikyti

Anot KPI rengusių ekspertų, šiandieninė verčių būklė ir sąlygos svyruoja tarp pakankamai geros ir keliančios susirūpinimą. Tačiau ateities prognozės (iki 2070 m.) rodo, kad klimatui atšilus 4,5-8,5 laipsniais, pokyčiai, prisitaikant prie naujų gyvenimo sąlygų, neišvengiami.

Pastarąjį dešimtmetį ypač stipriai reiškiasi ekstremalūs klimato reiškiniai, įskaitant klimato atšilimą, jūros lygio kilimą, potvynius, pakrančių eroziją, sausras, dažnėjančius miškų gaisrus ir su tuo susijusią augalijos, gyvūnijos migraciją. Visa tai daro įtaką ir paveldo vertybėms visame pasaulyje. Ne išimtis ir Kuršių nerija.

Mokslininkų teigimu, kylanti temperatūra, dažnėjančios ir intensyvėjančios liūtys bei jūros lygio kitimas su krantų erozija yra naujas iššūkis Lietuvos kultūrinei vertybei – Kuršių nerijai.

KPI analizės metu buvo nustatyti trys pagrindiniai klimato rodikliai: vidutinės temperatūros kilimas (oro ir /arba vandens), pakrantės erozija, gausių kritulių atvejai (jų skaičius ir/arba intensyvumo didėjimas). Anot ekspertų, šių trijų pagrindinių rodiklių poveikis Kuršių nerijoje jau buvo pastebėtas, o ateityje jų įtaka kultūrinėms vertybėms gali būti dar didesnė. KPI projekto metu nustatyta, kad nerijos išskirtinės visuotinės vertės pažeidžiamumas yra vidutinio, o bendruomenės – žemiausio lygmens.

Prastės vandens kokybė, išaugs gaisrų rizika

Kokie numatomi klimato kaitos padariniai Kuršių nerijoje? Dėl kylančios temperatūros didės gaisrų rizika, prastės vandens kokybė (dumbliai, druskingumas, deguonies trūkumas ir kt.), pasirodys daugiau invazinių gyvybės rūšių. Audros ir liūtys didins kopų ir pakrančių eroziją, nuplaus smėlį, kels daugiau rūpesčių dėl didžiojo apsauginio kopagūbrio priežiūros. Intensyvūs krituliai taip pat turės žalingą poveikį mediniam paveldui, kuris nepritaikytas absorbuoti didelį kiekį vandens, tad gali iškilti didelė pastatų puvėsio rizika.

Klimato kaita gali nepalankiai veikti nekilnojamojo turto sektorių, žuvininkystę, miškotvarką.

Į klimato kaitos pokyčius – holistinis požiūris

KPI rengę ekspertai teigia, jog būtina kontroliuoti lankytojų srautus ir stebėti poveikį Kuršių nerijai. Jau dabar galima imtis papildomų priemonių priešgaisrinei infrastruktūrai stiprinti, įrengti daugiau geriamo vandens stotelių, gerinti medicinos paslaugas, įrengti pavėsines autobusų stotelėse. Ekspertai pripažino, kad nepaisant esamų šios vertybės priežiūros tradicijų ir patirčių, būtinas holistinis požiūris į klimato kaitos nulemtus pokyčius, interesų suderinimas, aiškus atsakomybių pasiskirstymas, didesni finansiniai ir žmogiškieji resursai. Būtini nauji infrastruktūriniai, architektūriniai standartai, pritaikyti didesnei vandens absorbcijai, drenavimui, vandens surinkimui.

Yra ir teigiamų pusių – dėl klimato atšilimo pailgėjus vasaros sezonui, bus galima pritraukti daugiau turistų.

Turistų netruks, bet bendruomenė traukiasi

Kuršių nerija yra išskirtinis pavyzdys, kaip istorijos bėgyje vietos gyventojai sugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų – vėjo, smėlio, potvynių ir atoslūgių. Ekspertai pastebi, kad tradicija ir istorinė patirtis prisitaikyti prie įvairių aplinkos pokyčių yra istorinė Kuršių nerijos gyventojų tapatybės dalis, tad prisitaikymo gebėjimai ir mokėjimas susidoroti su naujais klimato kaitos iššūkiais yra pakankamai geri.

Tačiau kelią nerimą tai, jog gyventojų prisirišimas prie šios unikalios vietos gali silpti. Bendruomenės pažeidžiamumas buvo vertinamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir kultūrinius aspektus.

Ekspertai akcentuoja, kad lankytojų Kuršių nerija nestokos – nei tarptautinių turistų, nei Lietuvos gyventojų, tačiau ilgainiui gali imti mažėti čia nuolatos norinčių gyventi žmonių dėl sunkesnio paslaugų prieinamumo, apribojimų, aukštų nekilnojamojo turto kainų, masinio turizmo ir kt.

Anot tyrėjų, be stiprios vietos bendruomenės ateinančių klimato kaitos iššūkių nerijoje įveikti nelabai pavyks.  

Deklaruoti nereiškia gyventi

Prieš kurį laiką Nidoje vykusioje konferencijoje Kuršių nerijos 25 metų UNESCO sukakties proga iškilo aktuali diskusija, kokios realiai Neringos savivaldybės gyventojų perspektyvos.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos skelbiamais duomenimis, šiuo metu šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje registruota virš 5 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis čia nuolat gyvena apie 2,5 tūkst. , tačiau realus jų skaičius yra gerokai mažesnis.

Dominuoja lietuviai ir tik labai nedidelę dalį (iki 1 proc.) sudaro rusų ir vokiečių tautybės asmenys. Taigi, Neringa turi „dvejopus“ gyventojus – metų eigoje – mažą bendruomenę, ir deklaruotus gyventojus, kurie čia būna dažniausiai šiltuoju metų laiku arba „tik popieriuje“.

Neringos meras: „Mažėjame drastiškai“

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis nevyniojo žodžių į vatą: jei niekas nesikeis, dar po ketvirčio amžiaus Kuršių nerijoje gali nelikti vietos gyventojų. Meras užsiminė, kad nuolatinių realių gyventojų, laikančių Neringą savo namais, gali būti vos 800.

„Nebus gyventojų, nebus mokyklos, socialinių įstaigų, nieko. Be žmonių nebus ir UNESCO statuso. Per dvejus metus būsto kaina pas mus išaugo nuo 2000 eurų iki 14 000 eurų. Nekilnojamas turtas paklausus ir išperkamas. Kaip gyventi, kaip pritraukti jaunus specialistus, kurie neįperka čia būsto? Todėl mažėjame drastiškai. Jei ne ukrainiečių vaikai, jau galbūt kalbėtume apie mokyklos uždarymą. Reikia skubių sprendimų – jeigu Seimas nepriims specialaus įstatymo Neringai – bendruomenės gali nebelikti“,-  konferencijoje emocingai kalbėjo D. Jasaitis.

Pasak mero, būtina suteikti daugiau valdymo svertų vietos savivaldai, kad pati bendruomenė daug ką galėtų spręsti, siekiant paskatinti žmones gyventi nuolatos, turėti veiklos ne tik turizmo sezono metu.

Priešingu atveju ir Neringos laukia toks pats likimas kaip ir panašių populiarių turizmo, poilsio vietovių, kuriose liko tik atvykėlių poilsiui skirti pastatai, stūksantys be gyvybės ne sezono metu.

Saugoti reikia ne tik gamtą, bet ir žmones

Merui antrino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Lina Dikšaitė: „Aš neįsivaizduoju Neringos be bendruomenės. Aš čia gimiau, užaugau, čia mano namai. Deja, išties traukiasi, mažėja vietos bendruomenė – ta, kuri čia gyvena ištisus metus. Ir gaila, kad vietos bendruomenės įsitraukimas ir noras dalyvauti diskusijose yra pasyvus, dalyvauja vis ta pati aktyvi grupė. Kažką turime daryti, ieškoti veiksmingo recepto,“- kalbėjo L. Dikšaitė.

„Saugome gamtą, aplinką, bet saugokime ir vietos bendruomenę. Ir tai kalba eina ne vien apie tradicijas.  Nėra paprastas ir lengvas čia gyvenimas bendruomenei, ji patiria tam tikrų iššūkių, ypač ne sezono metu. Pavyzdžiui, vaikas suserga, tenka su greitąja vežti į Klaipėdą, keltis per marias. Reikia dėmesio, pagalbos, kad nerijos bendruomenė išliktų“,- sakė vietos politikas, neringiškis Arūnas Burkšas.

Tarp pasiūlymų, kaip išsaugoti vietos gyventojus ir pritraukti apsigyventi naujus, nuskambėjo ir siūlymas leisti registraciją tik realiai pragyvenus Neringoje bent pusę metų.

Nuotraukos©Jolantos Beniušytės archyvas

Šaltinis: