Apie tai Vilniaus universitete vykusioje mokslinėje konferencijoje „Klimatosaugos briaunos” kalbėjo meteorologas Gytis Valaika, portalo „Meteo.lt” administratorius ir populiarios „Facebook” paskyros  „Orai ir klimatas Lietuvoje” įkūrėjas. Jis sakė jau keliolika metų besidomintis sąmokslo teorijomis, susijusiomis su klimato kaita, meteorologija bei atmosfera,  ir jos esą stebėtinai gyvybingos.

Tiki slaptų jėgų veikimu

Sąmokslo teorija – tai polinkis įvairius nelaimingus atsitikimus, visuomenės problemas ar nepalankius reiškinius aiškinti slaptų jėgų veikimu. Dažniausiai kaltinamos vyriausybės, specialiosios tarnybos, tarptautinės organizacijos ar „nematomos grupės”. Šį reiškinį analizuoja psichologai ir sociologai, tačiau su juo susiduria ir meteorologai.

Pasak G. Valaikos, sąmokslo teorijų šalininkai dažnai susikuria savo aiškinimus, buriasi į uždaras bendruomenes socialiniuose tinkluose ir gyvena informaciniuose burbuluose.

„Kartais pasigendu gilesnių psichologinių paaiškinimų, kodėl žmonės ima tikėti tokiais dalykais kaip „chemtreilai” ar sąmoningas orų valdymas”,- pastebi meteorologas.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių sąmokslo teorijų plitimą – tai skirtingas žmonių žinių lygis ir pasaulio suvokimas.

„Labai dažnai susiduriame su vadinamuoju Dunningo-Krugerio efektu, kai žmonės pasitiki savo žiniomis, nors realiai jų turi labai mažai”,- teigia G. Valaika.

Nuo „velnio išmislo” iki 5G bokštų

Sąmokslo teorijos nėra šių laikų išradimas – jos visada pasaulyje egzistavo ir egzistuos. Pasak meteorologo G. Valaikos, jų apraiškų netrūko ir Lietuvoje dar praėjusio amžiaus pradžioje. 1910 metų vasarą, netoli Joniškio nusileido pirmasis lėktuvas Lietuvoje, skridęs iš Peterburgo į Berlyną. Pirmojo pasaulinio karo metu virš Lietuvos vis dažniau praskrisdavo lėktuvai, kurie anuomet buvo didelė naujovė. Žmonės juos vadino „velnio išmislu” ir, pamatę skrendantį aparatą, net persižegnodavo.

1926 metų birželį prabilo pirmasis Lietuvos radijas –Kauno radiofonas. Po metų Lietuvą užklupo neįprastai šaltas pavasaris ir vasara. Šalti orai pakenkė derliui, todėl visuomenėje paplito įsitikinimas, kad dėl prastų orų kaltas radijas. Net buvo raginama daužyti radijo aparatus, griauti antenas, o kai kur net buvo užpulti kaimo šviesuoliai, mokytojai, kurie klausydavo radijo. Pasak G. Valaikos, galima įžvelgti anuometinių įvykių paralelių ir su dabartimi, kai atsiranda raginimų niokoti 5G ryšio bokštus.

Ragina griauti meteorologijos stotis

Nors Lietuvoje meteorologijos įrenginių niokojimo atvejų neužfiksuota, užsienyje tokių incidentų pasitaikė. Kai kur bandyta gadinti meteorologinius radarus ar stebėjimo stotis, kurios, anot sąmokslo teorijų šalininkų, „matuoja nežinia ką, ir keičia bei reguliuoja orus”.

Internete net plinta memai, raginantys naikinti meteorologines stotis kaip „negatyviai atmosferą veikiančius įrenginius“ arba „imituojančius klimato kaitą“.

Trakų Vokėje neseniai pastatytas neįprastos formos statinys – meteorologijos radaras, aukštas bokštas su kupolu. Žmonės iš pradžių baiminosi, klausinėjo, ar čia ne koks psichotropinis ginklas.  

„Kita populiari sąmokslo teorija – spalvingi orų žemėlapiai. Dalis žmonių įsitikinę, kad žemėlapiai specialiai spalvinami raudonai, kad būtų kuriamas klimato kaitos „baubas“. Esą anksčiau žemėlapiai būdavę nuosaikesnių spalvų, nors iš tiesų tai nėra tiesa, ryškesnės spalvos pasirenkamos dėl ryškesnio kontrasto ar konteksto“,- sakė G. Valaika.

„Chemtreilai“ ir actas nuo blogo oro

Viena populiariausių klimato sąmokslo teorijų – vadinamieji cheminiai takai, arba „chemtreilai“. Teigiama, kad lėktuvai purškia nuodus, sunkiuosius metalus ar sąmoningai keičia klimatą. Pasak G. Valaikos, tikinčiųjų šia sąmokslo teorija netrūksta nei Lietuvoje, nei užsienyje.

Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, manipuliuojančios lėktuvų paliktais pėdsakais danguje tarsi „įrodymais“ ir net patarimai, kaip esą „sutvarkyti orą“ garinant stiprų actą.

Kai kurie rimtai tiki, kad be „dirbtinių debesų“ Lietuvoje nuolat šviestų saulė, o žiemą temperatūra siektų 15-20 laipsnių šilumos.

Moksliniai paaiškinimai apie lėktuvų paliekamus kondensacinius pėdsakus, linijas danguje, dažnai lieka neišgirsti. „Net ir aiškinant apie temperatūros, slėgio, drėgmės ar rasos taško skirtumus, dalis žmonių tiesiog nenori nieko girdėti ir keisti savo įsitikinimų“,- pastebi meteorologas.

Naudojasi dirbtiniu intelektu

G. Valaika atskleidžia dar vieną keistą įsitikinimą, esą gaisrų sukelti dūmai ir dykumų dulkės – tai tik dar vienas būdas dangstyti  „chemtreilų“ purškimus bei žmonijos masinio „nuodijimo" planą.

„Šioms sąmokslo teorijoms platinti pasitelkiamas dirbtinis intelektas, su jo pagalba sukurtuose paveikslėliuose žmonės vaizduojami lyg avys ar sukišę nosis į telefonus, nematantys, kas esą išties vyksta aplink.

Rodau žmonėms palydovo nuotraukas, dalinuosi nuorodomis, kad patys pasižiūrėtų realiai, kur vyksta miškų gaisrai, kaip slenka tos Sacharos dulkės. Skatinu pasitelkti kritinį mąstymą, tikrinti patiems informaciją ir rinktis patikimus šaltinius“,- pasakojo meteorologas.

Anot jo, nemažai žmonių patiki mokslininko argumentais, bet dalis vis vien laikosi įsikibę savo įsitikinimų.  G. Valaika juokavo kovojantis prieš sąmokslo teorijas ir „mediniais“ juokeliais, vildamasis, kad žmonės labiau atkreips dėmesį ir susimąstys, kuo tikėti, o kuo ne.

„Pavyzdžiui, vienas iš tokių juokelių, esą šiaurės pašvaistės todėl tokios ryškios, kad lėktuvai papurškia daugiau „chemtreilų“ –  sek mane, pateiksiu daugiau sąmokslo teorijų. Vieni susimąsto, kiti pyksta, nesupranta tokių juokų“,- šypsojosi meteorologas.

Kova su dezinformacija ir „klikų“ antraštėmis

Pasak G. Valaikos, prie sąmokslo teorijų plitimo prisideda ir kai kurios žiniasklaidos priemonės, siekiančios auditorijos dėmesio skambiomis, bet klaidinančiomis antraštėmis. Kasmet meteorologams tenka neigti greitai plintančias netikras naujienas apie tariamas „šimtmečio žiemas“, „mirtinus škvalus“ ar „neregėtus šalčius“.

Sąmokslo teorijas ir netikras naujienas apie orus ir klimatą vis dažniau kuria naujienų portalus imituojančios paskyros socialiniuose tinkluose. Platinami straipsniai mirga bauginančiomis antraštėmis: „Lietuva ruošiasi chaosui: ar meteorologai tyli apie artėjantį mirtiną škvalą?“, „Pasiruoškite – artėja dar viena audra su kruša: štai kada jos tikėtis“.

Pasak G. Valaikos, tokios žinios itin gąsdina orų informacijai imlią ir jautrią visuomenę. Nemažai žmonių patiki šia informacija, o nusivylę, likę apgauti, pyksta ant meteorologų, kaltindami juos melu ir nekompetencija.  

Būtina greita reakcija

Meteorologas sako, jog kartais į sąmokslo teorijų užuomazgas būtina reaguoti nedelsiant.  Pavyzdžiui, pastebėjus tuščiavidurius (lot. cavum)  debesis.

„Kai lėktuvas praskrenda pro stabilių debesų sluoksnį, kurį laiką lieka matoma lyg „skylė“ debesyse. Tai yra vienas labiausiai vaizduotę žadinančių ir sąmokslo teoretikų aptarinėjamų objektų visame pasaulyje. Internete po dangaus reiškinių nuotraukomis pasipila komentarai apie „skyles danguje“, „geoinžineriją“ ar „nuodų purškimą“.

Tokios žinios greitai plinta ir jei reiškiniai nebus paaiškinti laiku, žmonių dėmesį pirmieji patrauks burtininkai, amuletų ar „stebuklingo acto“ pardavėjai,- sako G. Valaika.

Kritinis mąstymas – silpnoji vieta

Lengvai sąmokslo teorijomis patikintys žmonės sunkiau atpažįsta, kur vaizdas yra tikras, o kur sugeneruotas dirbtinio intelekto. Be to, viena sąmokslo teorija beveik visada veda prie kitų, dar keistesnių teorijų.

Pasak meteorologo G. Valaikos, kartais žmonėms akivaizdžiai stinga kritinio mąstymo. Pavyzdžiui, internete buvo paskelbta nuotrauka, esą dar praėjusiame amžiuje automobiliu buvo užvažiuota ant Everesto. Neįtikėtina, bet ši nuotrauka sulaukė tūkstančių paspaudimų „patinka“ bei komentarų: „Ačiū, nežinojau tokio dalyko“.

Dirbtinis intelektas dar labiau apsunkina situaciją, nes padeda plisti absurdiškiems teiginiams, kad esą žmonės niekada nebuvo Mėnulyje arba, kad balandžiai yra sekimui pritaikyti įrenginiai su kameromis ir antenomis, įkraunami prisilietus prie elektros laidų.

Puolia ir pačius meteorologus

Sąmokslo teorijos neretai nukreipiamos ir prieš pačius meteorologus. Viešoje erdvėje pasigirsta teiginių: „Mes viską žinome –  kur jis dirba ir nuo kada. Šis meteorologas pradėjo rodytis per Covid-19 pandemiją. Tokių sutapimų nebūna“.

„Kiti kaltina mus gaunant pinigų iš vadinamųjų „sorošinių fondų“ ar klimato kaitos programų, neva tam, kad visuomenei sektume pasakas. O tikra informacija esą valdžios paliepimu slepiama“,- stebėjosi meteorologas G. Valaika.

Pasak meteorologo, jis niekada nėra gavęs jokių pinigų iš jokių fondų. Tačiau sulaukia agresyvių piliečių skambučių ir kaltinimų: „ Ar jums ne gėda dangstyti chemiją purškiančius parazitus? Kodėl mus purškiate? Kas už tai atsakingas? Kodėl slepiate nuo žmonių tiesą?“

Atakavo socialinius tinklus

Tokiose situacijose, pasak meteorologo, dialogas būna gana sudėtingas. Mat dalis pašnekovų nepriima jokių argumentų ir tvirtina, kad visi moksliniai tyrimai yra nupirkti, o tariami geoinžinerijos dokumentai jau seniai paviešinti.  Ir esą viskas daroma tam, kad mažėtų populiacija, būtų valdomi orai, keičiamas klimatas, žmonės sirgtų ir mirtų.

„Kartą tiek puolė feisbuke netikros anketos, kad net negalėjau prisijungti prie savo paskyros, kuri buvo nepasiekiama dėl bandymų įsilaužti.  Kolegos net pasigedo manęs, kur dingau“,- prisiminė meteorologas, kovojantis prieš sąmokslo teorijas apie klimatą.

Pasak G. Valaikos, būna ir priešingų atvejų, kai žmonės domisi, išklauso, padėkoja už suteiktą informaciją. Prie mokslinės informacijos sklaidos apie klimatą prisideda populiarios meteorologijos paskyros socialiniuose tinkluose.

Viršelyje panaudota „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotrauka, kurioje pavaizduoti tuščiaviduriai debesys.