Ryškus klimato pokytis

„Kad suprastume, kas laukia ateityje, pirmiausia turime įvertinti orų pokyčius, kurie vyksta čia ir dabar“, – įsitikinęs klimatologas, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslinis darbuotojas Justinas Kilpys.

Anot mokslininko, pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nebuvo didesnio nei 15 laipsnių šalčio. Tokių šiltų žiemų paeiliui nėra pasitaikę per visą orų stebėjimų istoriją. Teigiama, kad tai esminis, nerimą keliantis klimato pokytis Lietuvoje. Visiems teks prisitaikyti ne tik prie šiltėjančių žiemų, bet ir karštėjančių vasarų.

Karščiai tapo norma

Orų stebėjimai rodo, kad nuo 1990 metų Lietuvoje karščiai užeidavo kas trejus ar ketverius metus, kada oro temperatūra vasarą pakildavo daugiau kaip 30 laipsnių. Anksčiau toks karštis Lietuvoje buvo laikomas reta anomalija.  „Paskutiniai metai, kai Vilniuje vasarą nebuvo 30 laipsnių karščio, yra 2004-ieji. Vadinasi, jau 21 metus nuolat susiduriame su 30 laipsnių temperatūra, ir tai jau tapo kasmetine vasaros klimato norma“,- sakė J. Kilpys.

Šaltis traukiasi

Šaltų dienų situacija priešinga – jų mažėja. Lygindamas Vilniaus ir Klaipėdos miestus, rytinę ir vakarinę Lietuvos dalį, J. Kilpys pastebi, kad Klaipėdoje visada būdavo mažiau šaltų dienų, nes jaučiamas šildantis jūros poveikis. Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose taip pat šaltis tampa retu svečiu – jau penkerius metus Lietuvoje termometro stulpelis nenukrenta žemiau nei - 15 laipsnių Celsijaus.

„Man, kaip klimato mokslininkui, tai kelia nerimą. Sakyčiau, net labai skauda, kai vyksta toks esminis klimato pokytis“,- sakė J. Kilpys.  

Anot mokslininko, turbūt daugeliui žmonių šiltėjantys orai priimtini: nebereikia nuo sniego valyti gatvių, grandyti ledų nuo automobilio stiklo, daugiau išleisti lėšų patalpų šildymui per speigus.

Normalu ar ne?

Jauni žmonės kitokių žiemų nėra nei matę, nei patyrę, tad šiltos žiemos jiems atrodo normalios. Normalu jiems ir 30 laipsnių karštis. Tačiau didesnis nei 15 laipsnių šaltis, jų supratimu, jau būtų klimato anomalija.

Vyresniems atrodo kitaip – jie prisimena šaltas žiemas, sniegą, ledą, visai kitokią gamtą žiemos metu.

„Taip klimato kaita keičia ne tik orus, bet ir skirtingų kartų kultūrinį suvokimą, kas yra „normalu“, kalbant apie klimatą“,- pastebi J. Kilpys.

Anot mokslininko, vykstant esminiam klimato pokyčiui, būtina keisti savo gyvenseną ir miestų infrastruktūrą.

„Man keista, kad savivaldybės vis dar perka didelius kiekius druskos, nors nebėra ko barstyti – praktiškai neliko ledo ir sniego gatvėse visą žiemą. Akivaizdu, kad ilgainiui šildymo sezonas trumpės“,- teigia klimatologas.

Kenčia žmonės ir gamta

Karščio bangos kelia vis didesnių iššūkių, nes Lietuvos miestai nėra pritaikyti atlaikyti ilgalaikius didelius karščius.

„Jei tris dienas laikosi 30 laipsnių karštis, smarkiai išauga greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičius, apkraunama sveikatos apsaugos sistema. Būtina didinti pajėgas, ruoštis, mokytis gyventi karštyje, nes karščio bangų tik daugės“,- perspėja mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dėl karščių kenčia ir miestų augmenija. Plačiose betoninėse aikštėse sunkiai prigyja jauni medžiai, džiūva senieji. Karščio efektą didina ir naujoji architektūra, ypač stikliniai pastatai.

Sniegą keičia lietus

Pasak J. Kilpio, metinis kritulių kiekis Lietuvoje išlieka panašus, bet keičiasi jų pasiskirstymas sezonais.

„Žiemą vis dažniau sulaukiame lietaus, o ne sniego, ir kritulių kiekis pastebimai didesnis. Šaltuoju metų laiku kritulių daugėja, pavasarį jų mažėja. Vasarą ir rudenį kritulių kiekis svyruoja – aiškios tendencijos nėra. Nesikeičia ir metinis lietingų dienų skaičius. Keičiasi kritulių intensyvumas – jei lyja, tai lyja smarkiai“,- pastebi J. Kilpys.

Potvynių rizika

Smarkėjančios liūtys kelia rimtus išbandymus miestų lietaus nuotekų sistemoms.

„Klimato kaita neretai tik paaštrina problemas, kurias patys esame sukūrę. Gatvės tvinsta dėl prasto tinklų projektavimo, pasenusių ar nepakankamo pralaidumo lietaus vandens surinkimo sistemų“,- pažymi mokslininkas.

J. Kilpys prisiminė plačiai nuskambėjusius  potvynius Vilniuje, Klaipėdoje ir Plungėje. Pastarajame mieste per audrą dingus elektrai nebeveikė nuotekų siurblinė, todėl gatves užtvindė ne tik lietaus vanduo, bet ir kanalizacijos turinys.

Potvynių riziką didina ir kylantis Baltijos jūros vandens lygis – per pastaruosius 50 metų jis pakilo apie 16 cm. Tokios tendencijos ateityje gali paveikti visą pajūrio regioną.

Raudonas ar žalias scenarijus?

Šie klimato pokyčiai  kuriuos matome ir  jaučiame dabar, yra tam tikras signalas apie tai, kas mūsų laukia ateityje. Pasak J. Kilpio, nors dalis klimato kaitos pokyčių jau yra užprogramuoti ir neišvengiami, jų mastas ir poveikis priklausys nuo mūsų pačių pasirinkto kelio.

Mokslininkas pateikė du ateities scenarijus: raudonąjį ir žaliąjį. Juos pritaikė Klaipėdai ir Vilniui,  svarstydamas, kokių klimato pokyčių ateityje gali tikėtis šių miestų gyventojai, pasirinkę vieną ar kitą scenarijų.

„Esant didelei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijai, tai yra pagal raudonąjį scenarijų, pavojingų meteorologinių reiškinių rizikos lygis nuolat didės, o prisitaikymo poreikis augs. Pasirinkus ŠESD mažinimo kelią, vadinamąjį  žaliąjį scenarijų, rizikos lygis keisis nedaug ir prie jo bus galima lengviau prisitaikyti“,- scenarijus palygino J. Kilpys.

Ateities klimato prognozės

Pasak klimatologo, oro temperatūra iki 2050 metų kils dar 0,5-1 laipsniu. Iki šio šimtmečio pabaigos oras turėtų atšilti dar keliais laipsniais.

Šylant klimatui, daugėja ekstremalių gamtos reiškinių, o jų poveikis žmonių gyvenimui didėja.

Prognozuojama, kad šaltuoju metų laiku kritulių kiekis augs apie 20 proc., o vasarą intensyvės liūtys, todėl didės potvynių rizika. Pasak J. Kilpio, vidutinis vėjo greitis neturėtų keistis, tačiau vis dažnesnių stiprių audrų ir škvalų išvengti nepavyks.

Karštų dienų ir vadinamųjų tropinių naktų, kai temperatūra net naktį nenukrenta žemiau nei 20 laipsnių Celsijaus, daugės pagal abu scenarijus. Tačiau, pasak mokslininko, pagal raudonąjį scenarijų šis augimas bus drastiškas. Tai kels grėsmę sveikatai, nes karštis neleis pailsėti nei dieną, nei naktį. Ypač sunku tai bus pakelti senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams. Didės patalpų vėsinimo poreikis, reikės daugiau kondicionierių, o tai lems ir didesnes elektros energijos sąnaudas.

Vilniuje bus vis karščiau

Iki 2100 metų vidutinė oro temperatūra kils visais mėnesiais, tačiau didžiausi klimato pokyčiai Klaipėdoje ir Vilniuje numatomi šaltuoju metų laiku. Oras labiau šiltės Vilniuje, todėl jau dabar būtina galvoti apie miesto pritaikymą karščiams.

J. Kilpys pastebi, kad didelį poveikį klimato kaitai daro šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurias lemia intensyvus transporto eismas. „Sostinėje ši problema nesprendžiama. Vystoma infrastruktūra automobiliams, bet ne viešajam transportui ir pėstiesiems“,- sakė J. Kilpys.

Klaipėdoje grėsmę kels vanduo

Jau dabar Klaipėda susiduria su potvyniais tam tikrose miesto vietose, todėl investuojama į prevencines priemones. Pasak mokslininko, ir ateityje Klaipėdai grės potvynių pavojus. Dėl pakilusio jūros vandens lygio ir smarkių liūčių miesto lietaus vandens surinkimo sistema gali nustoti veikti, nes vandeniui, tekančiam nuolydžiu, nebebus kur nutekėti. Jei tam nebus pasiruošta, gali būti užtvindytos didelės miesto teritorijos.

Rizika saugumui ir turtui

Pasak J. Kilpio, akivaizdu, kad mūsų pasirinkimas mažinti poveikį klimato kaitai lemia ne tik temperatūros pokyčius, bet ir tiesioginę riziką mūsų saugumui bei turtui. Jei žmonija eis raudonojo scenarijaus keliu, grėsmės didės taip sparčiai, kad prisitaikyti ir suvaldyti klimato rizikas taps itin sunku arba net neįmanoma.

Pasirinkus žaliojo scenarijaus kelią, klimato pokyčiai vis tiek vyks, tačiau jie bus lėtesni. Tai suteiks žmonėms daugiau laiko ir galimybių pasirengti – atnaujinti infrastruktūrą ir apsaugoti save bei kitus.

J. Kilpys pabrėžė, kad nauja miestų infrastruktūra turi būti pritaikyta prie ateities sąlygų. „Miestuose didesnė ir klimato kaitos rizika, ir kartu geresnės galimybės spręsti klimato kaitos problemas“,- reziumavo mokslininkas.

Straipsnis parengtas pagal J. Kilpio pranešimą Aplinkos ministerijos forume „ Darni miesto ekosistema: žmogui ir gamtai“.

Pexel nuotr. Boružė tupi ant prinokusios javų varpos, fone – išplaukęs, gelsvas lauko fonas.