Nepaisant politinių ir ekonominių lūžių bei daugybės karų buvusiose Prūsijos žemėse, kurios dabar priklauso Lenkijai, Lietuvai ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai, pilys išliko reikšmingais praeities didybės ir istorijos simboliais. Jos skirtingai išsilaikiusios: dalis visiškai sunyko, iš kitų liko tik griuvėsiai ar pavieniai fragmentai, tačiau kiekviena piliavietė turi išliekamąją istorinę vertę. Geriau išsilaikiusios pilys dažniausiai buvo restauruojamos po niokojimų ir pritaikytos naujoms reikmėms.

Atgimusių pilių erdvėse veikia muziejai, bibliotekos, archyvai, bendruomenių centrai, taip pat viešbučiai ir restoranai. Pilimis galima grožėtis ir kaip didingais architektūros paminklais, ir kaip gyvomis kultūros erdvėmis, kuriose rengiamos istorinės rekonstrukcijos, inscenizuotos kovos, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir parodos. Tai puikios turizmo ir kultūrinio pažinimo vietos, galinčios patenkinti įvairius lankytojų lūkesčius. Visos šios gotikinės pilys yra Baltijos jūros regiono Europos kultūros paveldo dalis.

Pomeranijos pilys

Pamarys, arba Pomeranija yra istorinis ir geografinis regionas šiaurinėje Lenkijoje, nusidriekęs daugiau kaip 500 kilometrų palei Baltijos jūros pakrantę. Regiono pavadinimas reiškia „žemę prie jūros”. Viduramžiais čia gyveno slavų gentys, vėliau kraštą valdė Vokiečių ordinas, Lenkijos Karalystė, Prūsija ir Vokietija, o po Antrojo pasaulinio karo rytinė Pomeranijos dalis galutinai atiteko Lenkijai.

Svarbiausias regiono miestas ir administracinis centras yra Gdanskas, o pats kraštas laikomas vienu reikšmingiausių Lenkijos ekonominių ir logistinių regionų. Pamaryje susipina lenkų, vokiečių ir kašubų, savitos etninės grupės, kultūros. Istorinis regionas iš esmės sutampa su dabartinės Pamario vaivadijos teritorija.

Turistams tai yra vienas patraukliausių Vidurio Europos regionų: čia dera turtingas istorinis paveldas, pajūrio kurortai ir išskirtinė gamta.

Tarp ryškiausių Pomeranijos simbolių – raudonmūrės gotikinės Vokiečių ordino pilys. Pažvelkime į jas!

Leborkas (vok. Lauenburg in Pommern)

Palanki vieta pagrindiniame Pomeranijos susisiekimo kelyje iš Ščecino į Gdanską bei artumas Baltijos jūros pakrantei sudarė prielaidas Leborko pilies atsiradimui. 1341 m. sausio 1 d. miestui suteiktas savivaldos statusas – miesto teises skyrė Vokiečių ordino didysis magistras Dietrichas fon Altenburgas. Netrukus pradėta kryptinga miesto plėtra, pirmiausia pastatant įtvirtinimus ir pilį, tapusią karinės bei ekonominės administracijos centru.

Iki šių dienų išliko atnaujintos miesto gynybinių sienų atkarpos su XIV a. pusbokščiais, XIV a. antrosios pusės kryžiuočių pilis, XIV a. pabaigos apaštalo Jokūbo bažnyčia bei Gebenės bokštas, kuriame įrengta archeologinė ekspozicija ir apžvalgos aikštelė.

Ką verta aplankyti?  Leborko muziejų (Młynarska 14-15, https://www.muzeum.lebork.pl), Gėlių bokštą (Piękna 1), turizmo centrą „Ziemia Lęborska - Łeba" (Dworcowa 8 a, https://www.lotzl.lebork.pl ).

Bytuvas (vok. Bütow)

XIV a. Vokiečių ordinas Bytuve užėmė senąją tvirtovę ir ant aukšto kalno pastatė pilį, taip sukurdamas natūralias gynybines sąlygas. Pagal anų laiku vertinimus, tai buvęs modernus gynybinis statinys, patikimai saugojęs miesto sienas. Pilis buvo Ordino administracijos būstinė ir kartu svečių namai Vakarų Europos riteriams, keliaujantiems į Malborką – kryžiuočių valstybės sostinę.

Bytuvo pilies komplekse veikia Vakarų Kašubijos muziejus, miesto biblioteka, viešbutis ir restoranas „Zamek“ bei Kašubijos-Pomeranijos asociacija. Pilyje gyvybė verda ištisus metus – čia rengiamos parodos, koncertai, kūrybinės dirbtuvės, istoriniai renginiai ir pokyliai. Lankytojams atviri Vakarų Kašubijos muziejus, (Zamkowa 2,  www.muzeumbytow.pl), Bytuvo kultūros centras (Podzamcze 34, https://bck-bytow.pl) bei turizmo informacijos punktas pilies teritorijoje (el.p. it@zamekbytowski.pl ).

Čluchuvas (vok. Schlochau)

Strategiškai patogioje vietoje, natūraliais gynybiniais pranašumais pasižyminčiame kelyje iš Prūsijos į Bradenburgą, XIV a. Vokiečių ordinas pastatė galingą gynybinę pilį. Ji laikyta stipriausia po Malborko pilies – tvirtovės. Vėliau, išstūmus kryžiuočius, pilis tapo administraciniu centru.

XVIII a. ją perėmė Prūsijos valdžia, tačiau keli dideli miesto gaisrai nulėmė pilies sunaikinimą. Iki šių dienų išliko 46 metrų aukščio gynybinis bokštas. XIX a. ant buvusios pilies koplyčios pamatų buvo pastatyta evangelikų bažnyčia.

2009–2012 m. Čluchuvo pilis buvo restauruota Europos Sąjungos lėšomis:  bokšte įrengti nauji aukštai su ekspozicijomis, o šiaurinis pilies sparnas buvo pritaikytas multimedijos, parodų ir koncertų reikmėms. Nuo 2013 m. čia veikia Regioninis muziejus (Kościelna 8, www.muzeumczluchow.pl), Turizmo informacijos centras (Wazów 1, e. p.: sekretariat@poeksit.czluchow.org.pl).

Novė (vok. Neuenburg), Vakarų Prūsijoje

Kryžiuočiai riteriai šios pilies statybą, manoma, pradėjo XIV a. viduryje, buvusios komendanto tvirtovės vietoje. Tai buvo viena mažiausių kryžiuočių pilių Pomeranijoje. Po Trylikos metų karo pilis tapo Novės seniūno rezidencija. Per karus su Švedija pilis ir miestas buvo smarkiai nuniokoti ir apiplėšti.

1772 m. pili perėmus Prūsijos valdžiai, nuspręsta nugriauti jos ūkinę dalį. Gyvenamasis pastatas buvo perduotas evangelikų bendruomenei. Vėliau jis buvo naudojamas kaip sandėlis ir vietos ugniagesių komandos depas. Atlikus restauravimo darbus, pilies gyvenamasis korpusas susigrąžino gotikinį architektūros pobūdį.

Novės pilis atlieka kultūrinę funkciją – joje veikia kultūros centras ir viešoji biblioteka. Tai svarbi vietos bendruomenės erdvė, kurioje rengiami kultūros ir švietimo renginiai. Adresas: Plac Zamkowy 3; http://ckzamek-nowe.flog.plas; http://biblioteka.gminanowe.pl.

Gnėvas (vok. Mewe)

Gnėvas įsikūręs Pamario vaivadijos pietinėje dalyje, ten, kur Vėžicos upė įteka į Vyslą. Virš miesto stūkso įspūdinga pilis, nuo kurios atsiveria plati upės slėnio panorama. Miesto raida ir ekonominis augimas prasidėjo 1282 m., kai šias žemes užėmė Vokiečių ordinas ir pradėjo pilies bei gynybinės tvirtovės statybą. 1464–1772 m. pilis buvo karališkųjų seniūnų rezidencija. Tarp jų minimas ir vienas žymiausių Abiejų Tautų Respublikos valdovų –Jonas III Sobieskis.

Gnėvo pilis – įspūdingas rūmų ir tvirtovės kompleksas, garsėjantis istorinių rekonstrukcijų renginiais, festivaliais ir kultūrinėmis programomis.

Pilies erdvės pritaikytos ir šiuolaikiniams poreikiams – čia rengiami banketai, konferencijos, vestuvių pokyliai. Šalia pilies atkurta istorinė turgaus aikštė su rotuše, ją supa miestiečių namai ir gotikinė Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Verta apsilankyti Gdansko archeologijos muziejaus filiale Gnėvo pilyje (Zamkowa 2, www.zamek-gniew.pl).

Malborkas (vok. Marienburg)

XIII a. antroje pusėje Vyslos deltai priklausančios Žuławų žemumos pietiniame pakraštyje, Nogato upės vingyje, kryžiuočių riteriai pradėjo statyti pilį ir miestą, pavadintą Marienburgu – Marijos miestu.  Nuo 1309 m., kai Vokiečių ordino didysis magistras perkėlė čia savo rezidenciją iš Venecijos, pilis tapo Ordino valstybės politiniu ir administraciniu centru.

Viršutinė pilis buvo vienuolyno būstinė, vidurinė – su didžiųjų magistrų rūmais – atliko reprezentacinės sostinės funkciją, o apatinėje pilyje buvo įrengtos ūkinės patalpos.

Šiuo metu visos trys tvirtovės dalys priklauso Pilies muziejui.

Malborko pilis – didžiausia gotikinė pilis Lenkijoje ir vienas ryškiausių gotikinės architektūros pavyzdžių Europoje.

1997 m. ji įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Pilies muziejus (Staroščinska 1, www.zamek.malbork.pl), Malborko miesto muziejus (Koščiuškos 54, https://muzeum.malbork.pl), ten pat ir Malborko turizmo informacijos centras ( https://visitmalbork.pl/).

Sztumas (vok. Stuhm)

Mūrinė pilis, buvusi Vokiečių ordino valda, buvo pastatyta Biale ežero saloje, dabartinių Barlevickių ir Zajezierės ežerų teritorijoje, greičiausiai apie 1370 m.  Anksčiau čia stovėjo prūsų tvirtovė, kurią sunaikino kryžiuočiai. Iki tol (nuo maždaug 1330 m.) čia buvo medinė ir molinė, tik iš dalies mūrinė pilis.  

Sztumo pilis saugojo Malborko tvirtovę iš pietų ir tarnavo kaip Vokiečių ordino didžiojo magistro vasaros rezidencija. 1468 m. sausio 6 d. ji buvo prijungta prie Karališkosios Prūsijos ir ilgą laiką buvo Lenkijos karališkųjų seniūnų rezidencija.

Po XIX a. griovimų išliko pietinis sparnas, rytinio sparno fragmentai, įėjimo vartai, šulinys, taip pat bokštų ir gynybinių sienų liekanos.

Čia veikia Malborko pilies muziejus filialas (Galla Anonima 16, https://zamek.sztum.pl).

Kvidzynas (vok. Marienwerder)

Kvidzyne buvo įsikūrusi Pomeranijos vyskupijos rezidencija. 1300 –1330 m. čia pastatyta katedros kapitulos pilis, sudaranti vieną architektūrinį kompleksą su Šv. Jono Evangelisto katedra. Išskirtinis pilies elementas – sanitarinis bokštas, vadinamasis danskeris, pastatytas 1384 m. Jis nutolęs nuo vakarinio pilies sparno net 55,24 metro ir sujungtas penkių arkų galerija. Tai ilgiausias tokio tipo statinys pasaulyje.

Kvidzyno katedra tapo ir neįprasto archeologinio atradimo vieta. Ieškant palaimintosios Dorotėjos iš Montau palaikų, čia buvo rasti trijų Vokiečių ordino didžiųjų magistrų palaikai. Šis atradimas nustebino net specialistus – ilgus metus miestiečiai vaikščiojo virš viduramžių kriptų, nė neįtardami, kad po katedros grindimis slypi tokia svarbi istorijos paslaptis.

Daugiau informacijos – apsilankius Kvidzyno muziejuje (Katedralna 1, http://zamek.kwidzyn.pl). Kvidzyno kultūros centras  „Tabularium” teikia informaciją, susijusią su turizmu, platina bilietus į didžiųjų magistrų kriptą ir katedrą, https://tabularium.kckkwidzyn.pl.

Straipsnis - orientyras kelionei

Pamaryje esančios gotikinės Vokiečių ordino pilys sudaro vientisą pažintinį maršrutą, leidžiantį nuosekliai susipažinti su šio regiono istorija ir kultūros paveldu. Aprašytos pilys skiriasi savo mastu ir funkcijomis, tačiau visos atspindi viduramžių valdžios, gynybos ir administravimo sistemą.

Dauguma jų pritaikytos lankymui ir siūlo muziejines bei kultūrines veiklas. Tai suteikia kiekvienam galimybę istoriją pažinti ne tik teoriškai, bet ir per tiesioginę patirtį. Tad straipsnis gali būti naudojamas kaip orientyras planuojant pažintinę kelionę Lenkijos Pamaryje.

Parengta pagal Lenkijos gotikinių pilių asociacijos informaciją