Daugėja grupinio gyvenimo namų

Straipsnį iliustruojanti nuotrauka

Lietuvoje kuriami grupinio gyvenimo namai – vienas institucinės globos pertvarkos elementų. Grupinio gyvenimo namuose gyvena iki 10 žmonių, kuriems visą parą reikalingos socialinės globos paslaugos. Šių namų gyventojams socialinės, sveikatos priežiūros, užimtumo, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos organizuojamos ir teikiamos bendruomenėje. 

2023 m. pabaigoje šalyje veikė 53 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyveno 462 žmonės. Šių metų viduryje tokių namų turėtų būti apie 100, juose gyvens apie 900 žmonių su negalia. Iki 2030 m. šalies savivaldybės planuoja įkurti dar apie 80 grupinio gyvenimo namų. 

Šiuo metu daugiausia grupinio gyvenimo namų yra Kaune. Plėtrą šioje savivaldybėje įgyvendino SADM priklausantis Socialinės globos centras „Vija“. Nemažą dalį grupinio gyvenimo namų plėtros projektų įgyvendina ir Adakavo socialinių paslaugų namai, esantys Tauragės rajone.

Nemažiau svarbi yra apsaugoto būsto paslaugų plėtra – tai taip pat yra viena su apgyvendinimu susijusių, institucinei socialinei globai alternatyvių paslaugų žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga – gyvenamojo būsto, esančio bendruomenėje, o ne institucijoje, suteikimas žmogui, siekiant ugdyti jo savarankiško gyvenimo, socialinius įgūdžius. Įprastai apsaugotuose būstuose gyvena ne daugiau nei du žmonės su negalia, kuriems reikalinga ne tokia intensyvi socialinių paslaugų srities darbuotojų pagalba kaip grupinio gyvenimo namuose. 

Šiuo metu apsaugotuose būstuose šalyje gyvena apie 200 žmonių. Iki 2030 m. šalies savivaldybės planuoja įsigyti 255 apsaugotus būstus, kuriuose galės gyventi 523 žmonės su negalia. Apsaugoto būsto paslauga yra gana nauja ir skatintina, tačiau jos poreikis mažai atpažįstamas savivaldos lygiu, todėl labai svarbu kreiptis dėl šios paslaugos suteikimo į gyvenamosios vietos savivaldybes.

 Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją