Antverpeno ir Briugės jėga

Kad žaliasis kursas Europos uostuose jau ne teorija, o veikianti realybė–įsitikinome kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto delegacija lankydamiesi viename didžiausių uostų žemyne: Antverpeno–Briugės komplekse.

Antverpeno–Briugės uostas – antras pagal dydį Europoje (po Roterdamo),  pirmaujantis Hamburgo-Le Havre jūrų koridoriuje.  Jis vienas pagrindinių logistikos, energetikos ir pramonės mazgų, suformavęs didžiausią integruotą naftos chemijos klasterį žemyne. 16 metrų gylio kanalas leidžia priimti didžiausius pasaulio laivus.

Uostas kelia sau ambicingą tikslą (įpareigoja ir ES direktyvos) iki 2050 metų pasiekti nulinę anglies dvideginio emisiją.

Kai uostas virsta meno kūriniu

Antverpeno - Briugės uosto direkcijos pastatas– tikras architektūrinis manifestas. 2016 m.  jį suprojektavo pasaulinio garso architektė Zaha Hadid. Naujoji stiklinė konstrukcija tarsi pakibusi virš senojo praėjusio amžiaus gaisrinės pastato ir vizualiai primena deimantą ar net biblinį Nojaus laivą.  Šis simbolinis junginys atspindi miesto dvasią: tradicijas ir inovacijas vienoje vietoje. Žinia, Antverpenas ne tik galingas uostas, bet ir pasaulinis deimantų prekybos centras. Beje, tai paskutinis Zaha Hadid projektas – tais pačiais metais architektė netikėtai mirė.

Uostas be jūros – kaip tai įmanoma?

Antverpenas nuo jūros nutolęs net 80 kilometrų, tačiau tai netrukdo jam būti milžinišku uostu. Viskas dėl Šeldės upės – giliavandenės ir pritaikytos didžiausiems konteineriniams laivams. Čia įrengti vieni didžiausių pasaulyje šliuzų: ilgiausias siekia 500 m, o grimzlė - 17,3 m.

2022 m. Antverpenas ir Zėbriugė oficialiai tapo vienu dvigubu uosto kompleksu. Uosto infrastruktūra užima daugiau nei 120 kv. km, o pramonės ir logistikos zonos sudaro 11 tūkst. ha. Čia tiesiogiai ir netiesiogiai sukuriama apie 150 tūkst. darbo vietų.

Uosto išdėstymas abiejuose Šeldės krantuose – strategiškai reikšmingas. Dešiniajam krante veikia tradiciniai krovos terminalai, naftos perdirbimo ir chemijos gamyklos.  Kairysis krantas skirtas žaliosioms technologijoms: čia vystomi vandenilio centrai ir atsinaujinančios energetikos projektai.  Vienas iš ryškiausių – belgiškos įmonės CMB.TECH bazė, kurioje iš arti susipažinome su vandenilio panaudojimu transporte.

Vandenilis keičia taisykles

Zėbriugė — tai Antverpeno -Briugės uosto dalis prie Šiaurės jūros. Šis uosto segmentas specializuojasi suskystintų gamtinių dujų, automobilių, keleivių ir amoniako terminalų veikloje. Taip pat čia įsikūrę vėjo jėgainių aptarnavimo centrai ir vykdomi žaliojo vandenilio importo bei  paskirstymo projektai.

Dėl Šeldės upės vagos susidaro unikali vidaus jūrinio koridoriaus struktūra–uostas jungia jūrą su giliavandenėmis Europos upėmis. Tai leidžia kroviniams iš Antverpeno pasiekti Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus tiesiog per vandenį išvengiant kelių apkrovos ir mažinant anglies dvideginio emisijas.  

Antverpenas išsiskiria ypač išplėtota logistikos infrastruktūra. Miestą ir uostą jungia geležinkeliai, automagistralės, upių keliai ir jūrų maršrutai.  Dėl to Antverpenas tapo strateginiu mazgu Europos pramonės žemėlapyje, kur telkiasi ir žaliosios energijos sprendimus diegiančios įmonės.

Energetinis saugumas ir nulinės emisijos

Apsilankymo metu plaukdami uosto apžvalgos laivu patys įsitikinome milžinišku mastu – krantinės, terminalai, vėjo jėgainės, laivai ir nuolat judantys kroviniai kūrė gyvą modernios pramonės paveikslą. Kaip pabrėžė Antverpeno – Zėbriugės uosto tarptautinės plėtros vadovas Wim Dillen ir klimato kaitos programos vadovas Gilles Decan pabrėžė, šio uosto augimas remiasi dviem kertiniais principais: energetiniu saugumu ir dekorbanizacija.

Zėbriugės SGD terminalas jau priima apie 15 proc. viso Europos Sąjungos suskystintų dujų importo.  Greta statomi nauji amoniako terminalai, per kuriuos bus gabenamas žaliasis vandenilis, konvertuotas į amoniaką –tokiu būdu jis tampa stabilesnis ir pigesnis transportuoti dideliais atstumais. Plėtojant uosto pajėgumus atsižvelgiama į mega-laivų atėjimą, todėl plečiami terminalai ir statomas naujas dokas. Tačiau projektus stabdo vietos bendruomenių ir paveldo apsaugos reikalavimai- tai rodo, kad žalioji transformacija turi būti įgyvendinama atsakingai.

Vandenilio ekonomikos lyderis

Belgai neslepia ambicijų tapti vienu pagrindinių žaliojo vandenilio centrų Europoje.  Šiuo tikslu statomas pirmasis komercinio masto amoniako skaidymo į vandenilį įrenginys– „Amonia Cracker“. Jo pilotinė versija jau pradėjo veikti praėjusiais metais, o visavertė eksploatacija planuojama nuo 2027 metų. Amoniakas čia atlieka svarbų vaidmenį – jis veikia kaip vandenilio „lagaminas“, leidžiantis švarų kurą gabenti tarp žemynų, o atvykus– vėl atskirti jį į gryną vandenilį, kurį galima naudoti pramonei ir eksportui.

Šiuo metu uoste rengiami dar keli svarbūs projektai – atviro amoniako terminalo statyba, planuojama 2028-2029 metais, ir vandenilio vamzdyno įrengimas, kuris sujungs Antverpeną su Vokietijos pramone. Taip pat numatytas anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo centras – svarbus žingsnis link visapusiškos klimato neutralumo infrastruktūros.

Iki 2050-ųjų – neutralūs klimatui

Pasak Antverpeno uosto klimato kaitos programos vadovo G. Dekano, planuojami projektai leis šiam uostui tapti vienu pagrindinių švariosios energijos mazgų visoje Europoje. Tai ne tik vizija, bet jau įsibėgėję darbai, nukreipti į ilgalaikį poveikį. Jie užtikrins patikimus žaliosios energijos srautus į žemyno pramonės centrus.

Šiuos pokyčius uostas įgyvendins kartu su aštuoniais strateginiais partneriais, kurie į žaliųjų technologijų vystymą investuos milijardus eurų. Tikimąsi, kad CO₂ surinkimo ir vandenilio infrastruktūros plėtra sukurs šimtus naujų darbo vietų ir padės Belgijai iki 2050 metų tapti klimatui neutralia valstybe.

Belgai drąsiai perorientuoja savo uostų darbą žaliosios energetikos kryptimi ir tai rodo, kad tvari pramonė nėra priešprieša ekonomikai.  Technologinė pažanga, tarptautinis bendradarbiavimas ir investicijos leidžia ne tik mažinti emisijas, bet ir išlaikyti konkurencingumą globalioje rinkoje.

Vandenilinės technologijos – ant ratų ir vandens

Kad žodžiai virsta darbais, puikiai rodo Antverpeno uoste įsikūrusi bendrovė CMB.TECH, kuri yra viena pasaulinės vandenilio transformacijos flagmanų. Įmonė kuria ir diegia vandenilio bei amoniako technologijas įvairioms transporto sritims – nuo sausumos iki jūros ir pramonės. Jos šūkis „Dekarbonizuok šiandien-naviguok rytoj“ atspindi realų įsipareigojimą pereiti prie švarių energijos šaltinių.

Dirbdama su geriausiais variklių gamintojais įmonė siekia, kad vandenilis ir amoniakas galėtų pakeisti iškastinį kurą. Kartu su „Volvo Penta“ CMB.TECH sukūrė dvigubo kurso sistemą, kuri leidžia naudoti tiek vandenilį, tiek dyzeliną. Ši technologija jau įdiegta ne tik sunkvežimiuose, bet ir laivuose, lokomotyvuose bei vėjo jėgaines jūroje aptarnaujančiuose laivuose. Tokia sistema gali sumažinti CO₂ emisijas iki 70-80 procentų, neprarandant technikos patikimumo – jei vandenilio pritrūksta, automatiškai perjungiama į dyzeliną.

Kaina priklauso nuo elektros

Antverpeno uoste įrengtas 2 MW galios elektrolizės įrenginys pagamina apie 450 kg vandenilio per dieną. Kartu su partneriais „Volvo Penta“ ir „BeHydro“ CMB. TECH jau pristatė kelias vandeniliu varomų laivų serijas: keleivinį katamaraną, aptarnavimo laivą vėjo jėgainių parkams, pirmąjį pasaulyje vandenilinį vilkiką bei vandenilio-elektrinius laivus, skirtus darbui jūroje.

Šie laivai degalus pildo iš specialių vandenilio kolonėlių, veikiančių 350-700 bar slėgiu. Vandenilis tiekiamas atšaldytas iki – 40 laipsnių. Uoste naudojami ir mobilūs pildymo įrenginiai, leidžiantys vienu metu užpildyti kelis laivus ar keliasdešimt sunkvežimių.

Netoli uosto direkcijos veikia ir vieša vandenilio degalinė, kurioje kuro gali pasipildyti tiek lengvųjų automobilių, tiek sunkvežimių vairuotojai. Tai buvo pirmoji tokia stotis, kurią pamatėme gyvai.

Vienintelis minusas – kaina. Šiuo metu vandenilio kilogramas kainuoja apie 18 eurų, o šį brangimą lėmė elektros kainų augimas Belgijoje. Kadangi vandenilis gaminamas naudojant elektrolizę, galutinė kaina tiesiogiai priklauso nuo elektros sąnaudų. Tačiau šis kuras visiškai švarus – degdamas jis neišskiria jokių teršalų.

Žalioji chemija – iš saulės ir vandens

CMB.TECH  toliau tobulina vandenilio įpurškimo sistemas, siekdama didinti vandenilio dalį degaluose ir mažinti sąnaudas. Inžinieriai pabrėžia, kad visas jų naudojamas vandenilis gaminamas vietoje – naudojant elektrolizę, kai vanduo išskaidomas į deguonį ir vandenilį. Tam naudojama tik atsinaujinanti energija–vėjo ir saulės jėgainės, veikiančios uosto teritorijoje.  

Antverpeno-Zėbriugės uostas yra vienas iš trijų didžiųjų Šiaurės Europos jūrinių vartų kartu su Roterdamu ir Hamburgu. 2024- aisiais jis tapo lyderiu  visoje Europoje pagal automobilių eksportą–per metus iš čia iškeliauja daugiau nei 3 milijonai automobilių. Šis rodiklis tik patvirtina uosto strateginę svarbą tiek logistikos, tiek ekonomine prasme.  

Dar didesnę reikšmę uostui suteikia tai, kad jis yra vienas iš keturių Europos Sąjungos „vandenilio koridorių“ centrų. Šie koridoriai sujungia Atlanto pakrantę su Vokietijos pramone, užtikrindami tiekimo srautus tiek jūrinei technikai, tiek pramoniniams vartotojams. Antverpenas šiuo požiūriu formuoja vadinamąjį vandenilio mazgą – tai logistikos centras, kuriame apjungiama vidinė žaliojo vandenilio gamyba, paskirstymas uosto teritorijoje ir ilgainiui – tiekimas už jo ribų.  

Toks modelis atitinka ambicingus Europos žaliojo vandenilio tinklo planus. Čia neapsiribojama tik gamyba ir importu – kuriama visa vertės grandinė nuo jūrinio transporto iki sunkiosios pramonės.

Švarios energetikos centro modelis

Antverpeno uoste jau dabar aiškiai matyti, kad žaliasis vandenilis ir amoniakas nebėra tik eksperimentas. Tai realiai veikianti infrastruktūra, kurią naudoja laivai, sunkvežimiai, pramonės objektai. Technologijos pereina iš bandymų stadijos į plataus masto pramoninį taikymą.

Šis virsmas leidžia palaipsniui mažinti emisijas, nestabdant ekonominių procesų. Tai itin svarbu didiesiems uostams, kurie siekia neutralizuoti savo poveikį klimatui iki 2050 metų. Antverpeno-Briugės uostas tampa ne tik technologinių sprendimų poligonu, bet ir pavyzdžiu, kaip tradicinė  pramonės infrastruktūra gali būti pritaikyta naujam – švaresniam– energetikos etapui.

Žaliasis perėjimas čia nevyksta teoriškai:  jis grįstas investicijomis, veiksmais ir rezultatais.  Vandenilio panaudojimas,  CO₂ surinkimo sprendimai, elektrifikuota uosto technika ir augantis inovatyvių verslų skaičius daro Antverpeną vienu moderniausių uostų pasaulyje. Tai modelis, į kurį jau dabar lygiuojasi kiti Europos regionai.  

Klaipėdos uostas vandenilį gamins jau kitąmet

Lietuvos jūrų vartai taip pat žengia į žaliosios energetikos erą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įgyvendina projektą, pagal kurį jau kitais metais prasidės žaliojo vandenilio gamyba, saugojimas ir tiekimas. Kaip sakė uosto vadovas Algis Latakas, pavyzdžiu tapo Antverpenas – visa Klaipėdos koncepcija paremta ta pačia logika, tik  pritaikyta mūsų šalies masteliui.

Planuojama, kad Klaipėdoje veiks 2,5 MW galios elektrolizės įrenginys, gaminsiantis apie 500 kilogramų žaliojo vandenilio per parą. Palyginimui, Antverpene įrengtas 2MW modulis gamina apie 450 kilogramų vandenilio. Numatoma gamybos kaina – apie 10-11 eurų už kilogramą, jei elektros kaina neviršys 10 centų už kilovatvalandę.

Pasak A. Latako, uosto direkcija jau dabar perka žaliąją elektros energiją.  Tikimasi, kad artimiausiu metu pavyks sumažinti jos kainą, kad vandenilio gamyba būtų ekonomiškai tvari.  

Pagamintas vandenilis bus saugomas specialiose talpyklose, iš kurių tiekiamas į užpildymo stotis – tiek laivams, tiek sunkiam ir lengvajam transportui.

Vandeniliu varomas laivas rinks atliekas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau stato pirmąjį vandeniliu varomą laivą, kuris į vandenį turėtų būti nuleistas iki šių metų pabaigos. Jis bus skirtas atplaukiančių laivų atliekų surinkimui. Tai ne tik technologinis, bet ir aplinkosauginis žingsnis – mažesnis triukšmas, mažesnė tarša. Planuojama, kad šis laivas per metus sunaudos apie 30 tonų vandenilio. Be laivybos, vandenilis bus tiekiamas ir uosto transportui, geležinkelio stūmikams, o ateityje– galbūt ir viešajam transportui.  

Uosto direkcija jau pasirašė bendradarbiavimo sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ ir krovos kompanija „Bega“, kad vandenilis būtų naudojamas lokomotyvų stūmikams ir kitai uosto technikai.

Šiuo metu Klaipėda daugiausiai orientuojasi į uosto transportą ir lokomotyvus, tačiau kaip ir Antverpene, žaliojo kuro stotelė bus pritaikyta  lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams.

Gamybos startui – teisiniai iššūkiai

Kadangi tai pirmasis žaliojo vandenilio projektas Baltijos šalyse, Lietuvoje kol kas nėra šio sektoriaus standartų, licencijų ir kainodaros sistemos. Klaipėdos uostas bendradarbiauja su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba (VERT), Energetikos ministerija bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, kad būtų parengta teisinė bazė vandenilio gamybai, saugojimui ir tiekimui.  Uosto direkcija taip pat jau pradėjo samdyti specialistus, turinčius dujų ir elektros inžinerijos atestatus.

Pasak A. Latako, Klaipėdos projektas atitiks aukščiausius tarptautinius saugos standartus. Vandenilis yra lengvas ir palyginti saugus kuras – saugesnis už dyzeliną. Nutekėjęs jis greitai išsisklaido ore, o rizikų valdymo technologijos jau išbandytos Vakarų Europos uostuose, pavyzdžiui Antverpene.

Švaresnė jūra – švaresnis miestas

Ateityje Klaipėdos uoste veiks ir edukacinė erdvė, kur bus galima susipažinti su vandenilio technologijomis bei žaliosios energetikos nauda. Pasak uosto atstovų, žalioji transformacija turi prasidėti nuo supratimo ir pasitikėjimo.

Vandenilis laikomas universalia degalų rūšimi – jis gali naudojamas įvairiose srityse, be to, gali būti paverčiamas amoniaku bei metanoliu. Teigiama, kad šis projektas atveria naujas perspektyvas ne tik Klaipėdos uostui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai.

Projekto vertė -12 milijonų eurų

Šiuo metu Klaipėdos uoste vyksta vandenilio gamybos aikštelės statyba, o Italijoje gaminamas pagrindinis įrenginys – polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizeris.

Kaip informuoja Klaipėdos uosto direkcija, visus statybos ir montavimo darbus numatoma užbaigti kitų metų vasarį. Pavasarį Klaipėdoje jau turėtų prasidėti žaliojo vandenilio gamyba. Planuojama, kad per metus, dirbant visu pajėgumu, būtų pagaminama apie 127 tonos vandenilio.

Žaliojo vandenilio gamybos projekto vertė siekia 12 milijonų eurų, iš jų apie 6 mln. eurų finansuos Europos Sąjunga.

Klaipėdos uostas taps pirmuoju ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione, kuris gamins ir tieks žaliąjį vandenilį. Imtis tokio ambicingo projekto nuspręsta atsižvelgiant į pasaulines tvarumo tendencijas, aplinkosaugos iššūkius ir būtinybę skatinti energetikos transformaciją bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

Norint sukurti švaresnį pasaulį, kartais reikia mokėti daugiau. Tačiau tai – investicija į visų mūsų ateitį, įsitikinę Klaipėdos uostininkai.

Pastaba. Žurnalistinę kelionę į Antverpeną finansavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Straipsnio turiniui tai įtakos neturėjo.

Nuotraukos©Jolantos Beniušytės archyvas