30 žurnalistų vizitas Briuselyje

Prieš susitikimą Lietuvos žurnalistams buvo suteikta galimybė iš pirmų lūpų sužinoti būsimojo istorinio NATO susitikimo Vilniuje planuojamų svarbiausių sprendimų detales bei įžvalgas, esamos geopolitinės situacijos vertinimus.

Dar balandžio mėnesį trisdešimties Lietuvos žurnalistų delegacija lankėsi NATO būstinėje Briuselyje (Belgija). Žurnalistų delegaciją sudarė visų didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių bei regiono žiniasklaidos atstovai. Jų laukė susitikimai su ambasadoriais, politinių reikalų, saugumo, gynybos, sąjungininkų karinių pajėgų ir kt. pareigūnais.

Stoltenbergo interviu nepavyko

Ypač žurnalistų lauktas susitikimas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu (Jens Stoltenberg) neįvyko,  buvo atšauktas prieš pat delegacijos skrydį į Briuselį. Žurnalistai neslėpė nusivylimo, nes iš anksto ruošėsi valandos trukmės numatytam susitikimui su NATO vadovu „on the record“ (įrašui – anglų k.) atskirai spaudos ir radijo bei TV žurnalistams. Atšaukto susitikimo priežastis paaiškėjo vėliau –J. Stoltenbergui teko skubiai išvykti į Kijevą.  Tačiau žurnalistų laukė įdomus susitikimas su generalinio sekretoriaus padėjėja viešajai diplomatijai – latve Baiba Braže. Ambasadorės B. Bražės vadovaujamas NATO viešosios diplomatijos skyrius dirba siekdamas plėsti aljanso žinomumą visame pasaulyje ir didinti paramą aljanso veiklai ir politikai.

Vėliau, jau grįžus į Lietuvą, žurnalistams buvo suteikta galimybė užduoti klausimus ir pačiam J. Stoltenbergui nuotolinio susitikimo metu.

Žurnalistams NATO vadovas  patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodimyras  Zelenskis priėmė kvietimą ir dalyvaus viršūnių susitikime Vilniuje.

‍

Ukraina siekia tapti NATO nare

Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis,  pasitikęs žurnalistus atstovybėje, apžvelgė esamą geopolitinę situaciją ir tai, kokių strateginių sprendimų tikimąsi iš artėjančio NATO aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje. Anot ambasadoriaus, NATO veikloje yra numatytos trys fazės: taikos, krizės ir konflikto. Pagal šias fazes yra  vykdoma atitinkama aljanso veikla, dėliojamas gynybos planas. Šiuo metu laikoma, kad yra konflikto fazė.

‍

Iš aljanso susitikimo Vilniuje tikimąsi daug svarbių sprendimų, sėkmingų Lietuvai, Ukrainai, visam aljansui.

Rusijos grėsmė stiprėja, jau seniai nukritusios visos šios šalies kaukės. Ir tik nuo Ukrainos priklauso, ar ji svarstys derybų su Rusija galimybę. Aljanso šalių lyderiai pritaria Ukrainos siekiui atsiimti rusų užgrobtas teritorijas, įskaitant Krymą. Ukraina siekia narystės NATO, galbūt Vilniuje bus priimti sprendimai, pradėsiantys šį procesą. Lietuva yra viena aktyviausių šios narystės rėmėjų.

NATO šalys teikia Ukrainai karinę paramą, tačiau pats aljansas teikia ne ginklus, o  kitą reikalingą paramą – nuo maisto davinių iki pontoninių tiltų.

Briuselyje žurnalistų kalbinta Ukrainos ambasadorė prie NATO Natalija Galibarenko  akcentavo, kad iš susitikimo Vilniuje tikisi drąsesnių politinių sprendimų, įskaitant efektyvesnę karinę paramą Ukrainai, ir būsimą narystę aljanse.

Iššūkis – atkurti gynybinius išteklius

NATO laukia rimti iššūkiai – po Sovietų Sąjungos griūties organizacija labiau tapo politiniu kariniu aljansu, o ne atvirkščiai. Ilgus taikos dešimtmečius kai kuriose Europos šalyse mažiau dėmesio buvo skiriama kariniams klausimams,  laikomasi nusiginklavimo politikos. Todėl tokioms šalims, prasidėjus kariniam konfliktui Europoje, tenka stipriai pasukti galvą, kaip atkurti karinius gynybinius išteklius. Viena iš tokių šalių – Vokietija, savo kariuomenę per pastarąjį dvidešimtmetį sumažinusi tris kartus, jau nekalbant apie karinę ginkluotę bei techniką. Tuo tarpu Rusija nesnaudė – kasmet vis labiau ginklavosi ir agresyvėjo.

Lietuvos žurnalistai  Briuselyje turėjo galimybė pakalbinti NATO Karinio komiteto pirmininką admirolą Robą Bauerį (Rob Bauer). Jis nubrėžė aiškią takoskyrą tarp senosios ir naujosios NATO gynybos vizijos.  

Realybė tokia, jog reikės žymiai daugiau finansų, ypač oro gynybai, nes NATO pajėgos turi būti lankstesnės, greičiau reaguoti į kylančias grėsmes.

Anot admirolo, perėjimas prie atnaujintų gynybos planų nebus lengvas šalims narėms, ir užtruks ne vienus metus. R. Bauerio teigimu, tai apims naujų pajėgų suformavimą, pratybas, infrastruktūros įrengimą, amunicijos, ginklų įsigijimus ir apmokymą jais naudotis. Kalbama, kad viršūnių susitikime Vilniuje liepą bus siekiama susitarti, jog gynybai aljanso sąjungininkės skirtų ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

‍

Kurs suderintą ginkluotės sistemą

Būtent per viršūnių susitikimą NATO spręsis svarbūs kolektyvinės gynybos klausimai, bus priimti konkretūs sprendimai dėl priešakinės gynybos sustiprinimo, dėl naujų regioninių gynybos planų,  kaip turėtų būti ginama aljanso teritorija visomis pajėgomis (sausumos, jūros, oro) . „Brigada tik vienas iš elementų visos gynybos mozaikoje. Aišku, mes tikimės, kad ir oro gynybos srityje turėsime tam tikrą proveržį. Juolab, kad Ukrainos pamokos rodo, kad oro gynyba yra esmių esmė, be jos kitos karinės pajėgos bus labai pažeidžiamos“,- susitikime su žurnalistais kalbėjo ambasadorius D. Matulionis.

Vilniuje spręsis svarbūs kolektyvinės gynybos finansavimo klausimai, kiek kuri šalis privalomai skirs bendroms reikmėms, taip pat, ir kiek teks savo šalies gynybai.

Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas karinės pramonės atgaivinimui ir stiprinimui, pasirašant bendrą veiksmų planą, kuris apims daugiašalius, daugiamečius ir standartizuotus karinius pirkimus bei investicijas.

‍

Dėmesys – ir kibernetiniam saugumui

Kiti klausimai, kurie numatyti NATO viršūnių darbotvarkėje, –  tai kibernetinis saugumas, NATO inovacijų fondas, startuolių skatinimas. Taip pat vyks pasitarimai ir branduolinio planavimo srityje, nes branduolinė politika – pats efektyviausias atgrasymo mechanizmas. JAV yra įsipareigojusi ginti aljanso valstybes, prieš jas panaudojus branduolinį ginklą.

Agresyvi Rusijos retorika dėl branduolinio ginklo panaudojimo labiau skirta Vakarų visuomenei gąsdinti, bet mažai tikėtina, jog agresoriai imsis realių veiksmų.

Tikimąsi, kad NATO vadovų susitikime naujai dalyvaus ne tik į aljansą įstojusi Suomija, bet ir Švedija, dėl kurios narystės birželį svarstymus po  prezidento rinkimų turėjo pradėti vis lemiamo parašo nepadedanti Turkija. Saugumo prasme Lietuvai šių abiejų šalių atėjimas į NATO reiškia labai daug.

Fotografuoti, filmuoti – tik numatytose vietose

Intensyvios darbotvarkės metu žurnalistai spėjo pasižvalgyti ir po NATO būstinę, kuri stebino įdomiais projektiniais ir architektūriniais sprendimais.  Skelbiama, kad iš atskirų korpusų sudaryto  didelio  pastato, atidaryto prieš penkerius metus,  statyba kainavo per  1 mlrd. eurų. NATO vienija 31 šalį, tad čia įrengtos jų nuolatinės atstovybės, kiti struktūriniai padaliniai. Iš viso čia dirba apie 4 000 darbuotojų. Jiems įrengti ne tik biurai, pasitarimų kambariai ir salės, bet ir kavinės, parduotuvės. Į  būstinę nuolat atvyksta įvairios delegacijos, tarp jų ir žurnalistų.

Nors labai norėtųsi įsiamžinti savo apsilankymą NATO, čia laikomasi ypatingai griežtų saugumo reikalavimų. Bet kur panorėjęs asmenukės čia nepasidarysi – fotografuoti, filmuoti galima tik tam numatytose vietose.

  Lietuvos žurnalistų darbinis vizitas Briuselyje truko dvi dienas – dauguma susitikimų su atsakingais pareigūnais vyko Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie NATO. Atstovybės darbuotojai rūpinosi žurnalistais nuo apgyvendinimo iki susitikimų, techninių, organizacinių sprendimų, maitinimo ir kultūrinės vizito dalies – apsilankymo Vaterlo mūšio memorialiniame muziejuje.

Žiniasklaidos atstovų akreditacija į NATO renginį Vilniuje  jau buvo atidaryta gegužės mėnesį.  Tarptautinis žiniasklaidos centras, skirtas akredituotai žiniasklaidai, viršūnių susitikimo vietoje LITEXPO veiks 2023 m. liepos 9-12 d. NATO viršūnių susitikimo akreditacijos biuras veiks atskiroje vietoje -  Gedimino pr. 60 , Seimo lankytojų centre. Žiniasklaidos programa bus paskelbta internete birželio pabaigoje - liepos pradžioje.

Žurnalistės kelionę į NATO būstinę Briuselyje apmokėjo Užsienio reikalų ministerija. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.

Nuotraukos@Jolantos Beniušytės archyvas

‍