Baltijos šalių ekspertai neslepia, kad kartais sulaukia kritikos dėl pernelyg lėtos pažangos civilinės saugos srityje. Tačiau, anot jų, Suomijai prireikė maždaug 80 metų, kad sukurtų tokį slėptuvių tinklą, kokį turi šiandien.

„Galiu pasakyti, kad daugybė kolegų savivaldybėse ir kitose institucijose labai intensyviai dirba siekdami pagerinti situaciją“,- sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patarėja, Europos Tarybos civilinės saugos darbo grupės narė Tatjana Milkamanovič.

Kartu su Estijos nuolatinės atstovybės patarėju krizių valdymo klausimais Meeliu Kivinurmu, aptartas abiejų šalių pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, Europos Sąjungos vaidmuo stiprinant civilinę saugą, grėsmės ir galimos rizikos.

Civilinės saugos ekspertė T. Milkamanovič žurnalistams pristatė naujoves: Lietuvoje įgyvendinama Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa, kurioje kaip prioritetinės sritys išskirtos gyventojų perspėjimo sistemos stiprinimas, priedangų plėtra ir evakavimas. Taip pat priimti krizių valdymą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai.

Civilinei saugai – milijonai

Pasak Lietuvos ekspertės, Ukraina dabar yra tarsi atversta knyga, kurią visi turime perskaityti, kad suprastume, kaip reikėtų ruoštis įvairiems išbandymams. Su Ukraina palaikomi ryšiai, perimama jos patirtis, pavyzdžiui, diegiant daugiakanalę perspėjimo sistemą.

Kadangi didžioji dalis infrastruktūros priklauso savivaldybėms, praėjusiais ir šiais metais joms skirta kasmet 30 mln. eurų infrastruktūrai gerinti.

Iki 2030 metų savivaldybėms planuojama skirti dar apie 100 mln. eurų.

Be to, 52 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos fondų.

Parengtas evakuacijos planas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, glaudžiai bendradarbiaudamas su visomis savivaldybėmis, parengė nacionalinį evakuacijos planą.

Pasak T. Milkamanovič, evakuacija nėra vien vietos lygmens klausimas – atsižvelgiant į šiandienos geopolitinius scenarijus, būtina galvoti apie nacionalinį lygmenį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

Šiuo metu Lietuva yra pasirašiusi du savitarpio supratimo memorandumus – tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos, taip pat tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, Vokietijos ir Lenkijos.

„Pagrindinis jų tikslas – numatyti, kaip galėtume bendradarbiauti, jeigu atsirastų poreikis evakuoti žmones iš vienos šalies į kitą. Ir vėl matome Ukrainos pavyzdį – būtina galvoti ne tik apie vieną ar dvi valstybes. Turi būti taikomas mikroregioninis požiūris“,- sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė T. Milkamanovič.

Sulaukė per 800 pagalbos prašymų

Baltijos šalių žurnalistams ji pristatė Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (UCPM). Šis mechanizmas buvo sukurtas 2001 metais, o Lietuva jame pradėjo dalyvauti 2003 metais.

„Juokaudama sakau, kad Lietuva augo kartu su šiuo mechanizmu. Pagrindinė jo idėja – skatinti civilinės saugos institucijų bendradarbiavimą, rodyti solidarumą, padėti vieni kitiems nelaimės atveju“,- sakė T. Milkamanovič.

Nuo įsteigimo ES civilinės saugos mechanizmas sureagavo į daugiau kaip 800 pagalbos prašymų. UCPM apima visą nelaimių valdymo ciklą: prevenciją, pasirengimą ir reagavimą.

Mechanizme dalyvauja 27 ES valstybės narės ir dar 10 kitų valstybių, tarp jų – Ukraina ir Moldova.

Lietuva ne kartą padėjo kitoms valstybėms įvairių krizių metu. Kai mūsų šaliai prireikė pagalbos per neteisėtos migracijos krizę, buvo parodytas tikras solidarumas – Lietuvai padėjo 19 UCPM dalyvaujančių šalių.

„Galiu pasakyti, kad Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas iš tiesų yra sėkmės istorija. Žinoma, visi matome, kas vyksta aplink mus.

Deja, vis dažniau kalbama apie karų scenarijus ar galimo ginkluoto konflikto grėsmę. Reikia būti pasiruošusiems viskam, kas gali nutikti, ir būti pasirengusiems veikti, kai tik to prireiks“, – akcentavo civilinės saugos ekspertė.

Neatmeta blogiausio scenarijaus

Estijos nuolatinės atstovybės patarėjas krizių valdymo klausimais Meelis Kivinurmas pastebi, kad kalbėdami apie pasirengimą krizėms apskritai, turime suprasti, kad civilinė sauga yra labai svarbi visos sistemos dėlionės dalis, tačiau – tik viena jų.

Estų eksperto nuomone, Estija, Latvija ir Lietuva labai aktyviai stiprina visuomenės atsparumą ir pereina prie vadinamojo visų grėsmių ir visos visuomenės požiūrio.

„Tam tikrais aspektais mes pirmaujame. Tačiau tai susiję ir su labai skirtingu grėsmių suvokimu“,- sakė M. Kivinurmas.

Anot jo, jeigu ruošimės pačiam blogiausiam scenarijui, būsime daug geriau pasirengę ir visoms mažesnio masto krizėms. Būtent toks mąstymas tampa kertiniu principu.

Skirtingi ženklai – ta pati grėsmė

Pagal ES sutartis civilinė sauga yra nacionalinė valstybių atsakomybė. Tai reiškia, kad valstybės narės savo sistemas organizuoja skirtingai –  skiriasi įstatymai, procedūras ir veikimo būdai. Net Baltijos valstybių sistemos nėra vienodos.

Pasak patarėjo krizių valdymo klausimais M. Kivinurmo, ryškius šalių skirtumus geriausiai atskleidžia perspėjimo sistemos. Pavyzdžiui, Lietuvoje naudojami balti, geltoni ir raudoni perspėjimai.

Balta spalva reiškia, kad situacija gera, geltona – kad reikia būti atsargiems, o raudona – kad reikia ieškoti prieglobsčio.

Latvijoje naudojami geltonos ir oranžinės spalvos perspėjimai. „Įsivaizduokite, kad lietuvis atsiduria Latvijoje ir išgirsta apie oranžinį perspėjimą. Ką jam reiškia ši spalva?“,- problemą įvardijo ekspertas.

Baltijos valstybės net priedangas ir slėptuves žymi skirtingais ženklais. Be to, joms įrengti pasirenkami skirtingi pastatai, taikomi nevienodi kriterijai. Todėl, pavyzdžiui, evakuacijos metu kitos šalies piliečiams būtų sunku orientuotis, kur rasti priedangas.

Tačiau, anot ekspertų, galima pasidžiaugti, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas civilinės saugos srityje tampa vis produktyvesnis ir yra puikus pavyzdys kitoms valstybėms.

Vienodas ženklinimas aktualus visoje Europoje. „Tai nėra lengva padaryti, nes civilinė sauga yra nacionalinė kompetencija. Papildomi reikalavimai iš ES pusės šalims nelabai patinka. Jeigu būtume nuo pat pradžių naudoję vienodus ženklus, viskas būtų daug paprasčiau“,- sakė krizių valdymo ekspertas iš Estijos.

Apima platų nelaimių spektrą

Europoje šiuo metu yra apie 16 skirtingų oficialių civilinės saugos modulių rūšių. Civilinė sauga apima labai platų nelaimių spektrą: gaisrus, potvynius, žemės drebėjimus ir kitus kataklizmus. Pavyzdžiui, sukurtas miesto paieškos ir gelbėjimo modulis, naudojamas po žemės drebėjimų, sugriuvus pastatams ar infrastruktūros objektams bei kitų panašių nelaimių atvejais.  

Ukrainoje tokios paieškos ir gelbėjimo operacijos vykdomos po bombardavimų. Vandens valymo moduliai skirti saugaus geriamojo vandens tiekimui užtikrinti ekstremalių situacijų metu, o  medicinos moduliai – skubiai medicinos pagalbai teikti. Pietų Europos valstybėms ypač aktualūs gaisrų gesinimo moduliai, nes dėl karščio bangų kyla vis daugiau didelių gaisrų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Europoje išdegė apie 1 mln. hektarų miškingų teritorijų.

Kai trys valstybės tampa viena komanda

Susitikimo su žurnalistais metu ekspertai pabrėžė, kad trijų Baltijos šalių bendradarbiavimas civilinės saugos srityje tampa vis glaudesnis ir gali būti geras pavyzdys kitoms valstybėms.  

Lietuva, Latvija ir Estija kartu yra sukūrusios tarptautinį unikalų civilinės saugos modulį „BaltFloodCombat“ (BFC), skirtą didelio našumo vandens siurbimo darbams potvynių zonose. Modulio išskirtinumas tas, kad žmonės ir įranga atvyksta iš trijų Baltijos valstybių, tačiau veikia kaip viena komanda ir vienas modulis.

Pagrindinė komandos užduotis – savo transportu atvykti į potvynio zoną ir, vandeniui nustojus kilti, galingais siurbliais pašalinti jį iš užlietų pramoninių teritorijų, miesto gatvių bei infrastruktūros objektų.  Gelbėtojai yra pasirengę lauko sąlygomis visiškai autonomiškai veikti iki kelių savaičių.

Pasak civilinės saugos ekspertų, šis Baltijos šalių modulis jau ne kartą įrodė savo veiksmingumą tarptautinėse reagavimo operacijose, pavyzdžiui, padedant likviduoti potvynių padarinius Lenkijoje, Moldovoje ir kitose šalyse.

Kad modulis galėtų veikti, jis turi atitikti numatytus reikalavimus: būti sertifikuotas, dalyvauti mokymuose ir nuolat palaikyti reikiamą parengtį.

Didžiausi iššūkiai Lietuvai

Kokie didžiausi iššūkiai lauktų Baltijos šalių nutikus didelei nelaimei? Anot civilinės saugos ekspertų, vienas didžiausių iššūkių būtų didelio žmonių skaičiaus evakavimas. Reikėtų pasirūpinti laikinu jų apgyvendinimu, higienos poreikiais ir būtiniausiomis gyvenimo sąlygomis.

„Idealiu atveju žmonės būtų perkeliami iš pavojingos teritorijos į saugią. Tačiau karo atveju labai sunku pasakyti, ar apskritai liktų visiškai saugi teritorija“,- sakė T. Milkamanovič.

Anot ekspertės, pažeidžiamoms gyventojų grupėms greičiausiai tektų suteikti galimybę evakuotis už šalies ribų.

Evakuacija yra sudėtingas procesas, nes tuo pat metu valstybė turi gintis, užtikrinti institucijų veiklą ir nenutrūkstamą esminių paslaugų – vandens ir elektros bei sveikatos priežiūros teikimą.

Dėl Lietuvos geografinių sąlygų didelių palapinių miestelių steigimas ne visada būtų tinkamiausias sprendimas. Todėl pirmenybė teikiama jau esamai infrastruktūrai. Laikinam žmonių apgyvendinimui galėtų būti naudojamos mokyklos, sporto arenos, savivaldybių ir kiti viešieji pastatai.

Bėdoje neliktume vieni

T. Milkamanovič pažymėjo, kad iš kitų Europos valstybių Lietuvai neabejotinai būtų siunčiama įvairi pagalba: slėptuvių įranga, generatoriai, palapinės ir kitos reikalingos priemonės.

Estijos atstovas pabrėžė pagrindinę ES civilinės saugos mechanizmo idėją. Jo teigimu, nesvarbu, ar konkretūs civilinės saugos pajėgumai yra Portugalijoje, Austrijoje ar Slovėnijoje. Svarbiausia žinoti, kokie tai pajėgumai, ar jie atitinka poreikius ir ar prireikus, gali būti greitai dislokuoti.

Baltijos šalys aktyviai prisideda prie Europos civilinės saugos politikos formavimo. Lietuva, Latvija ir Estija siūlo sprendimus, susijusius su evakuacija, gyventojų perspėjimu ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. 2023 metais Baltijos valstybės parengė bendrą dokumentą dėl civilinės saugos mechanizmo pritaikymo karo scenarijams.

Nors civilinė sauga išlieka nacionaline valstybių atsakomybe, šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje vis didesnę reikšmę įgyja regioninis bendradarbiavimas ir europinis solidarumas.

Pastaba. Gargzdapilis.lt žurnalistės kelionę į Baltijos šalių žurnalistų forumą Briuselyje apmokėjo Europos Parlamentas, tačiau straipsnio turiniui tai neturėjo įtakos.