Kaip sidabro lydiniai atsidūrė krašte, kuriame pinigų apyvartoje jau cirkuliavo ne lydiniai, o monetos? Kas buvo tas, kuris Danės upės pakrantėje užkasė anuomet išties nemenką turtą? Maždaug 700-800 metų žemėje pragulėjęs sidabro radinys unikalus ir tuo, kad Vakarų Lietuvoje tokie lobiai yra itin reti – iki šiol nieko panašaus nebuvo aptikta.

Daugulių lobis pristatytas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje per Europos archeologijos dienas, atidarant parodą „Praeities mozaika“. Joje lankytojai supažindinami su naujausiais archeologiniais atradimais Klaipėdoje, padarytais 2020-2025 metais. Paroda veiks iki spalio mėnesio.

Lobis, neturintis analogų Vakarų Lietuvoje

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistas Laisvūnas Kavaliauskas papasakojo lobio atsiradimo aplinkybes. Anot jo, dar 2025 metų sausį klaipėdietis Saulius Rakauskis, naudodamasis metalo detektoriumi, aptiko l48 lietuviškus ilguosius sidabrinius pinigus ir jų fragmentus, vieną sidabrinį žiedą ir žalvarinę kilpelę, galimai buvusios pinigų dėtuvės dalį.

„Kai S. Rakauskis pranešė mums apie radinį, kartu apžiūrėjome radimvietę šalia Akmenos–Danės upės. Surašėme lobio radimo aplinkybių dokumentaciją, kuri buvo pateikta KPD vertinimo tarybai. Nustatyta, kad Daugulių lietuviškų ilgųjų sidabrinių pinigų lobis yra unikalus, nes tai yra pirmasis toks lobis, rastas buvusioje Vokiečių ordino teritorijoje. Iki šiol čia buvo aptikti tik pavieniai šių pinigų egzemplioriai ar jų fragmentai. Radinys išsiskiria ir tuo, kad pirmą kartą rasti ne tik viso ilgio pinigai, bet ir smulkesni jų fragmentai. Tai leidžia manyti, kad lobis priklausė prekeiviui, kuris už nedidelės vertės prekes atsiskaitydavo smulkiais sidabrinių pinigų gabalėliais“,- pasakojo L. Kavaliauskas.

Istorikų teigimu, visi šie lydiniai datuojami XIII a. antrąja puse-XIV amžiumi. Pusapvalės lazdelės formos lydiniai buvo gaminami įvairiuose regionuose – žinomi prūsiški, latviški ir lietuviški lydiniai.  Lobyje aptikti tik trys sveiki, viso ilgio lydiniai, iš kurių vienas, manoma, gali būti skandinaviškos kilmės.

Šis išskirtinis archeologinės, istorinės, kultūrinės ir numizmatinės vertės lobis ateityje leis naujai pažvelgti į XIII -XIV a. pinigų apyvartą dabartinės Lietuvos teritorijoje.

Atlygio tvarka kelia nerimą

Kartu specialistai atkreipia dėmesį, kad, pasikeitus atlygio už archeologinius radinius tvarkai, ateityje vertingi radiniai muziejus gali pasiekti rečiau. Pilietiškai pasielgusiam klaipėdiečiui Sauliui Rakauskiui už šį radinį nebuvo atlyginta, nes jis neturėjo leidimo vykdyti paieškų su metalo detektoriumi.

„Visai gali būti, kad tai paskutinis toks lobis, nes niekas nebebus suinteresuotas jo perduoti valstybei. Gal radiniai nuguls į privačias kolekcijas, gal atsidurs kitur, tačiau visuomenė nebematys šių istoriją atskleidžiančių vertybių. Paieškomis Lietuvoje užsiima apie 200 profesionalių archeologų. Verta pasvarstyti, ar nereikėtų supaprastinti tvarką ir mėgėjams ieškotojams, kurių yra gerokai daugiau, juolab, kad ir leidimų išdavimas užtrunka. Daugulių lobis – pirmasis radinys, kurį per 25 metus ieškotojas perdavė mums, specialistams. Labai tuo džiaugiamės, ir turime siekti, kad tokių vertybių būtų atrandama daugiau, o ne kad jie nugultų privačiose kolekcijose“, – sakė L. Kavaliauskas.

Keičia požiūrį į viduramžių prekybą

Kultūros paveldo specialisto L. Kavaliausko teigimu, Daugulių lobį tikrai galima vadinti moksline sensacija, vienu reikšmingiausių pastarųjų metų archeologinių atradimų Lietuvoje.

XIII–XIV amžiuje sidabro lydiniai buvo pagrindinė atsiskaitymo priemonė. Kadangi vieno lydinio vertė buvo didelė, smulkesniems pirkiniams jis būdavo kapojamas į mažesnius gabalėlius. Atsiskaitymų vertė buvo nustatoma pagal sidabro svorį, todėl toks mokėjimo būdas buvo visiškai įprastas.

„Šis atradimas keičia ir nusistovėjusį požiūrį į viduramžių visuomenę. Anksčiau buvo manyta, kad sidabro lydiniais disponavo tik turtingiausi visuomenės sluoksniai. Tačiau archeologiniai tyrimai Kernavėje, o dabar ir Daugulių radinys, leidžia daryti išvadą, kad smulkiais sidabro gabalėliais naudojosi ir paprasti žmonės. Tai rodo, jog prekyba buvo gerokai platesnė, nei manyta iki šiol, o pinigų apyvarta pasiekdavo ne tik diduomenę, bet ir eilinius gyventojus“,- pasakojo specialistas.

L. Kavaliauskas pateikė įdomių palyginimų apie to meto pinigų apyvartą ir ekonominius santykius. Vienas maždaug 13 centimetrų sidabro lydinys buvo prilygo nemenkai pinigų sumai – už jį buvo galima įsigyti arklį ar net keliolika avių. Tačiau kasdieniniams pirkiniams toks lydinys buvęs pernelyg vertingas, todėl jis būdavo kapojamas į mažesnius gabalėlius ir sveriamas, kad vertė atitiktų konkretaus sandorio sumą.

Pirklio „piniginė“ ar skubiai paslėptas turtas?

Įdomu tai, kad Daugulių lobis rastas netoli upės, maždaug už 55 metrų nuo jos kranto. Viduramžiais upės buvo pagrindinės susisiekimo arterijos, todėl manoma, kad ir šioje vietoje galėjo driektis svarbus prekybos kelias. Pirkliai keliaudavo tiek vandeniu, tiek saugesniais paupių keliais. Todėl tikėtina, kad lobio savininkas buvo prekybininkas arba su prekyba susijęs žmogus, kažkur keliavęs su savo nemaža „pinigine“.

Sidabro lydinių lobis rastas palyginus negiliai, nedideliame plote, o jo dalys nebuvo išbarstytos. Kartu aptikta ir žalvarinė kilpelė, kuri, manoma, galėjo būti piniginės arba odinio maišelio, kuriame buvo laikomas sidabras, dalis. Visa tai leidžia manyti, kad šis anais laikais nemažas turtas buvo sąmoningai paslėptas skubant ir tikintis vėliau jį pasiimti. Tačiau jo savininkas taip ir nebegrįžo.

Klaipėdoje rastas sidabras užminė daug mįslių

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio teigimu, Daugulių lobio vertę lemia ne tik pats sidabro lydinių kiekis, bet ir archeologinis kontekstas – lobis rastas teritorijoje, kuri viduramžiais priklausė Vokiečių ordinui.

„Šio radinio vieta tyrėjams kelia daug intrigų. Klaipėda įkurta 1252 metais, Vokiečių ordinas jau turėjo monetų kalyklą, tad iš kur į šį kraštą atkeliavo sidabriniai lydiniai?  Kita vertus, šiose apylinkėse lokalizuojamas jau sunykęs kuršių Kalniškių piliakalnis, o kai kurie archeologai čia sieja ir legendinės Poys pilies vietą. Manau, kad archeologams, istorikams, numizmatams teks atsakyti į klausimą, kaip tarpusavyje veikė šios skirtingos piniginės sistemos. Kalbant apie sidabro ilgiuosius, jie nebuvo kokio nors vieno kunigaikščio sumanymas sukurti savų pinigų sistemą. Tai buvo valstybės mastu naudota atsiskaitymo priemonė. Vėliau, XIV amžiuje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje juos pakeitė pirmosios monetos, kuriomis buvo reguliuojama prekyba, atsiskaitymai ir mainai“,- spaudos konferencijoje, surengtoje pristatant Daugulių lobį, pasakojo J. Genys.  

Mokslininkai tikisi, kad Daugulių lobis padės geriau suprasti XIII–XIV amžiaus ekonominius ryšius, sidabro apyvartą bei prekybos kontaktus tarp Lietuvos, Prūsijos, Skandinavijos ir kitų Baltijos regiono kraštų.

Ribiškių lobis – Lietuvos rekordininkas

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas Dmitrijus Papariga pažymėjo, kad tokie viduramžių pinigų lobiai mūsų šalyje yra itin reti, ypač Klaipėdos pusėje. Visoje Lietuvoje iš viso rasta apie 90 kilogramų sidabro lydinių, iš jų 60 kilogramų – Vilniaus ir Trakų apylinkėse. Daugiausiai jų aptikta vietose, kur kadaise driekėsi pagrindiniai prekybos keliai.

Didžiausias viduramžių pinigų lobis – Ribiškių (Vilniaus) lobis – rastas tarpukario Lietuvoje. Deja, šiandien Lietuvos nacionaliniame muziejuje galima pamatyti tik nedidelę jo dalį.

Kaip nurodoma muziejaus apraše, lobis rastas 1930 m. pavasarį Ribiškėse, Vilniuje. Sidabro lydiniai ir jų dalys buvę suvynioti po dešimt į audeklą ir sudėti į varinį indą. Didelė dalis lobio pasklido tarp kolekcininkų ir senienų mėgėjų, o dalį radinių išsinešiojo vietos gyventojai.

Ribiškių lobis – didžiausias Lietuvoje rastas sidabro lydinių lobis. Jį sudarė daugiau kaip 50 kilogramų sidabro lydinių. Lobyje buvo daugiau kaip 400 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sidabro lydinių ir jų fragmentų, 18 Kijevo grivinų bei 8 Naugardo grivinos. Manoma, kad tai buvo ne vieno asmens turtas, o surinkti mokesčiai arba duoklė. Pagal vertę tai didžiausias Lietuvoje rastas pinigų lobis – anuomet jis buvo įvertintas 10 tūkst. aukso dolerių arba apie 2 milijonus litų.