Didžiausias turtas – iniciatyvūs žmonės

 Girininkų istorija patvirtina, kad kai žmonės turi nuoširdaus noro, bendruomeniškumą skatinančių idėjų ir atkaklumo, net ir mažas kaimas gali tapti labai jaukia ir patrauklia vieta gyventi visiems.

2006 metų liepos 17 d.  įkurta asociacija „Girininkų bendruomenė“ nuo pat pradžių tapo kaimo gyventojus telkiančia jėga.  

„Girininkai – tai ne mažas taškas Klaipėdos rajono žemėlapyje. Tai žmonės, jų namai, gyvenimo istorijos ir darbai“,- tokia mintis ne kartą nuskambėjo pokalbyje su Girininkų bendruomenės nariais. Būtent žmonės, jų iniciatyvos ir noras kurti gražesnę aplinką per du dešimtmečius pavertė kaimą gyvybinga ir bendruomeniška vietove. Šiuo metu kaime gyvena apie 360 gyventojų, bendruomenei priklauso 90.

„Girininkuose gyvena daug talentingų, kūrybingų ir bendruomeniškų žmonių, kurie savo darbais, idėjomis ir iniciatyvomis praturtina kaimo gyvenimą”,- sakė Girininkų kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Lapinskienė.

„Giružė“ – bendruomeniškumo simbolis

Viena aktyviausių bendruomenės narių Stepanija Tilvikienė Girininkuose gyvena jau daugiau kaip keturis dešimtmečius. Atvykusi į naujai statomą gyvenvietę ji rado dar nevisiškai įrengtus namus– tuomet čia nebuvo nei elektros, nei vandens. Ilgus metus dirbo pedagoge vaikų darželyje, mėgo muziką, dainas, to mokė ir vaikus.  S. Tilvikienė vadovauja moterų vokaliniam ansambliui „Giružė“, kuriame dainuoja aštuonios kaimo moterys. Jos repetuoja du kartus per savaitę, o koncertuoja ne tik savo kaime ar seniūnijoje, bet visame Klaipėdos rajone.

„Mums artimiausios dainos apie Lietuvą, gimtąjį kaimą, gamtą. Nesivaikome efektų, norime, kad žmogus išgirstų dainą“,- pasakojo kolektyvo vadovė.

Dainoms akomponuoja armonika, akordeonas, būgnelis, įvairūs perkusiniai instrumentai. Pati S. Tilvikienė moka groti keliais instrumentais, ir prisipažįsta, kad be muzikos neįsivaizduoja nė vienos dienos. Paklausta, iš kur atsirado tokia stipri meilė muzikai, Stepanija atsakė, jog atsinešė tai iš vaikystės – jos tėvas buvo savamokslis armonininkas, o mama mokėjo daugybę dainų.

Ansamblio narės sako, kad jas į repeticijas traukia ne vien muzika, bet ir smagus bendravimas, šilta bičiulystė. „Kartais viena kitai ir pastabų pasakome. Bet niekas neįsižeidžia. Mes jau pažįstame viena kitą. Žinome, kada galima pajuokauti, kada padrąsinti. Esame kaip šeima“,- sako Stepanija. Ji prisipažįsta, kad būtent šie susitikimai suteikia daugiausiai jėgų, todėl jų laukia gal net labiau negu koncertų. Kolektyvo narės jai pritaria.

„Jeigu ne Stepanija ir Jadvyga , daugelis mūsų turbūt sėdėtume namuose. Jos mus išjudino, subūrė, paskatino keliauti, koncertuoti, dalyvauti renginiuose. Dabar jau neįsivaizduojame savo gyvenimo be ansamblio ir susibūrimų“,- nuoširdžiai kalbėjo viena iš dainininkių.

Kalvių darbai puošia kaimą

Girininkų turtas – darbštūs žmonės, kurie čia kuria verslus, ūkininkauja, perduoda šeimos darbus iš kartos į kartą ir savo pavyzdžiu augina visą bendruomenę.

Vidmantas Laugalis – Girininkų seniūnaitis, kalvis, aktyvus bendruomenės narys, daugelį metų savo darbais prisidedantis prie gyvenvietės gerovės. Kartu su sūnumi Simonu jis tęsia kalvystės tradiciją – jų rankomis gimę metalo dirbiniai puošia ne tik privačias sodybas, bet ir gimtuosius Girininkus: čia galima išvysti žibintus, suoliukus, dekoratyvinius elementus.

Vidmantas su broliu Algirdu įkūrė kalvystės gaminių įmonę „Midama“, o vėliau jos vairą perdavė sūnui Simonui, kuris mokėsi kalvystės amato ir perėmė šeimos verslą.

„Girininkuose mes gyvename jau apie 40 metų. Kalvystės amatą Girininkuose pradėjome nuo 2008 metų. Kad išmokytum kalvį šio amato, reikia 5 metų. Darbas yra sunkus ir, kai jau išmoksti amato, turi ateiti ir kūrybiškumas. Turi tiek dirbti, kad jau pradėtum naktimis sapnuoti.  Aš pats kalvyste nebeužsiimu, nes sveikata jau nebe ta, bet ateinu pažiūrėti, kaip dirba sūnus“, – pasakojo V. Laugalis.  Anot jo, pagrindinis įrankis kalvėje yra kūjis, galintis sverti nuo 200 gramų iki net 10 kilogramų, taip pat naudojamas plaktukas bei kiti įrenginiai, tarp jų – ir automatiniai.

Pasak tėvo ir sūnaus, kalvystė atsiskleidžia ne tik kaip amatas, bet ir kaip gyvenimo būdas, reikalaujantis kantrybės, ištvermės ir gebėjimo geležį paversti meniška forma.

Įmonės "Midama" vadovas S. Laugalis atkreipė dėmesį, jog kalvystės rinka šiuo metu yra susitraukusi.

„Stilius, bent jau šiuo metu vyrauja minimalistinis. Taigi, tų prašmatnių kalviškų gaminių rinka traukiasi. Daugiausiai dabar gaminame vartus, tvoras ir įvairias metalines puošmenas", - sakė Simonas.

Rūpinasi kaimo gerove

Kaimo gyventojai džiaugiasi turintys aktyvų seniūnaitį V. Laugalį. Jis vos ne kasdien apvažiuoja  Girininkus, pasižiūri, ar viskas kaime gerai.  Seniūnaitis kelia klausimus, kurie rūpi Girininkų žmonėms ir yra kasdieniškai svarbūs - tai ir gatvių, šaligatvių būklės gerinimas, apšvietimas, viešųjų erdvių priežiūra (žolės pjovimas, medžių genėjimas). „Aš, kaip seniūnaitis pastebiu, kad valdžia kuo toliau tuo mažiau dėmesio skiria mums“,- sako V. Laugalis. Jo teigimu, dėl infrastruktūros gerinimo – mašinų stovėjimo aikštelės prie scenos, poilsio zonos įrengimo (pagal Klaipėdos r. savivaldybės „Tavo idėja“ iniciatyvą) teikti projektai, buvo telkiami gyventojai, renkami parašai, tačiau sprendimui įgyvendinti pritrūko balsų.

„Jau daug metų prašome apšvietimo Žaliojoje gatvėje, jau buvo pažadėta, skirti pinigai, bet jie dingo.“,- apmaudo neslepia seniūnaitis.

Vidmanto sūnus Simonas atkreipia dėmesį, kad Girininkai yra per maža gyvenvietė, per mažai pravažiuojančių, kad būtų sparčiau asfaltuojamos gatvės. „Bet vis tiek manau, kad valdžia turėtų tesėti savo pažadus“, - įsitikinęs S. Laugalis.

Parduotuvė – kaimo gyvenimo centras

 Girininkuose gyvenimas verda ne tik bendruomenės namuose. Kasdien darbuojasi ir pridėtinę kaimo vertę kuria vietos verslininkai, kurių veikla tapo neatsiejama kaimo gyvenimo dalimi. Viena iš jų – Audronė Budrienė, jau apie tris dešimtmečius savo gyvenimą siejanti su Girininkais. Kartu su amžinąjį atilsį savo vyru ji puoselėjo bitininkystės ūkį, įkūrė privačią parduotuvę ir pokylių salę. O šiandien džiaugiasi, kad šeimos pradėtus darbus pamažu perima vaikai – sūnus ir dukra jau žengia tėvų pramintu keliu.

Girininkuose parduotuvė tampa erdve, kurioje susitinka žmonės, pasikeičia naujienomis, sužino apie svarbiausius kaimo įvykius bei renginius. Pokylių salė su nakvynės vietomis irgi nestokoja užsakymų.

Paklausta apie sėkmės paslaptį, Audronė pabrėžia, kad svarbiausia – nebijoti judėti pirmyn ir domėtis naujovėmis: „Įsirengėme saulės elektrinę, dalyvaujame projektuose. Stengiuosi neatsilikti nuo naujovių, nenoriu sulig metais pasenti ir lygiuojuosi su jaunais“, - pasakoja vietos verslą sukūrusi A. Budrienė.

Paklausta, ar gera gyventi Girininkuose, moteris nė akimirkos nesuabejoja: „Labai gera – patogi lokacija, žmonės tikrai yra puikūs, bendruomenės pirmininkė (Lina Lapinskienė – Aut. pastaba) pati nuostabiausia, pasiaukojusi šiai gyvenvietei“,– kaimo bendruomenei gerų žodžių negailėjo A. Budrienė.

Bitininkystė – iš kartos į kartą

 Audronės Budrienės sūnus Gabrielius perėmė tėvų bitininkystės ūkį ir patirtį. Jaunas vyras jau šeštus metus puoselėja savo giminės bitininkystės tradiciją ir drąsiai žengia tuo keliu, kuriuo ėjo ir senelis bei tėtis. Bitininkystėje susipina paveldėta patirtis, jaunatviškas veržlumas ir noras kurti ateitį čia, savo gimtajame krašte. „Atrodo, visą gyvenimą gyvenau ir augau kartu su bitėmis, su bitininkavimo profesija. Paauglystėje buvo kažkiek įkyrėję, o ir darbo daug būdavo visą ūkį puoselėti ir prižiūrėti. Todėl padariau pertrauką keletui metų. Kai pradėjau rimčiau galvoti, kuo gyvenime užsiimti, vėl ėmiausi bitininkauti“, – apie kelią, kuris sugrąžino prie šeimos tradicijos, pasakojo G. Budrys.

Bitininkystė, kaip ir gyvenimas, nepaklūsta skubėjimui. Ir neužtenka vien noro - pašnekovo teigimu, reikia kantrybės, žinių, ištvermės ir gebėjimo išgirsti gamtą.

„Realiai reikia didelio noro, užsidegimo, laiko, pastangų ir žinių. Šio verslo greitai vystyti neišeina - reikia bent kelių metų darbo patirties, kol išmoksti visą darbo pobūdį, kad galėtum pradėti profesionaliai bitininkauti“, – atkreipia dėmesį bitininkas. Jo kasdienybėje gamta yra ir sąjungininkė, ir kartais griežta mokytoja.

„Gamta arba duoda, arba ne, ir ką mes gauname, tą priimame. Kas dar yra sudėtinga - yra didelė konkurencija. Yra daug nelietuviško medaus, įvežtinio. Taip pat Lietuvoje yra daug bitininkų. Bet jeigu dirbi sąžiningai, parduodi gerą, kokybišką produkciją, laikui bėgant, žmonės tai pajaučia“, – įsitikinęs jaunasis bitininkas.

Girininkai garsūs gėlėmis

 Daugiau nei porą dešimtmečių Girininkų kaime gėles augina ir realizuoja Vincas Žilvys ir dukra Aida Dauskurdienė su šeima. Gėlininkystės ūkyje gėlės tapo šeimos gyvenimo dalimi, perduodama iš kartos į kartą, o kasdienis rūpinimasis augalais praturtintas kantrybe, darbu ir meile.

„Savo veiklai žmonių nesamdome, dirba tik mūsų šeima. Kiek mes pajėgiame, tiek pajėgiame. O jeigu nepajėgiame, vadinasi ir nereikia“, – šypsodamasi kalba A. Dauskurdienė.  

Aida prisimena, kad augalų pasaulis ją lydėjo ir žavėjo nuo mažų dienų – šeima anuomet augino tulpes.

„Mes šiame krašte gyvename apie 30 metų. Čia įsikūrėme, statėme šiltnamius, auginome pomidorus, agurkus, paskui gėles - rožes auginome, skiepijome jas“, – savo šeimos kelią prisimena Aida. Pasak jos, šis virsmas nebuvo iš anksto suplanuota verslo strategija - gyvenimas pats vedė nuo vieno augalo prie kito, nuo daržovių iki žiedų.

„Atsikraustėme, pasistatėme namus, kažkuo reikėjo greitai užsiimti, tai ir pasodinome pomidorus ir agurkus. Mes ir Klaipėdoje auginome rožes, nebuvome tokie jau pradininkai čia, jau anksčiau turėjome didelį sodą“, – savo šeimos patirtį ir gėlininkystės tradicijos tęstinumą atskleidžia pašnekovė. Šiandien šeimos ūkį sudaro trys šiltnamiai, kurių bendras plotas siekia apie 1300 kvadratinių metrų. Juose augalams kuriamos kuo palankesnės sąlygos - įrengti šiuolaikiški stelažai, laistymo sistemos.

„Pagrindinis gėlių prekybos punktas - namai. Daug pas mus užsuka pravažiuodami pro šalį“, – pasakoja gėlininkė. Daug gėlių vasarą žydi Girininkų kaime, viešosiose erdvėse. Jų bendruomenei dovanoja šis gėlininkystės ūkis.

Paklausta, ar gera gyventi Girininkuose, Aida atsako net nemirktelėjusi: „Tai matomai gera, nes ir vaikai visi liko čia, neišvyko iš Girininkų. Nori ir toliau čia gyventi“, - džiaugiasi gėlių ūkio savininkė.

„Kertėje“ nurimsta protas ir širdis

Vos pravėrus Girininkuose įsikūrusios poilsio ir grožio oazės "Kertė" duris pasitinka užburiantis eterinių aliejų, ką tik užplikytos vaistažolių arbatos aromatas ir kasdienybės triukšmas tarsi nutyla.  Rimvydo ir Jovitos Tubučių su meile puoselėjama sodyba sukurta jų pačių rankomis - nuo kruopščiai išpuoselėto kiemo iki šiluma alsuojančių vidaus erdvių.

Ypatingo žavesio šiai vietai suteikia šeimininkės Jovitos atliekami plaukų SPA ritualai – švelni prisilietimų, kvapų ir ramybės kelionė. Jovitos požiūriu, tikrasis grožis prasideda tada, kai žmogus bent trumpam sustoja, nusiramina ir leidžia sau tiesiog būti.

„Aš manau, kad viskas kyla iš vidaus. Nors ir turiu ilgametę patirtį, kiekvienais metais vis važiuoju į tobulinimosi kursus, vis mokausi. Tai ir pati save įsikvepiu, ir klientės įkvepia. Iš buvimo, tylos ir aš pati labai daug gaunu, gal tai ir yra ta paslaptis - tyloje man gimsta daug idėjų, minčių“, – savo požiūrį atskleidžia Jovita. Savo darbo bei poilsio vietą ji vadina ne kaimo turizmo sodyba, o tiesiog „Kerte“ – „vieta būti“. Čia, anot Jovitos, nereikia nieko dirbtinai sukurti ar gražiai „įvilkti“ į reklaminį rūbą – šią vietą reikia ateiti ir pajusti.

Jos nuolatinės klientės, anot pašnekovės, į Girininkus jos atvyksta ir dėl to ypatingo jausmo, kai gali bent trumpam pasijusti lyg mažuose savo asmeniniuose „Druskininkuose“.

„Kertėje“ svečių laukia sauna su vantomis, akmenimis, aromaterapijos ritualai, graži aplinka, atsipalaidavimas ir malonus bendravimas.

Nuo lėlių teatro iki proto mūšių

 Girininkų biblioteka tapo jaukiu gyvenvietės kultūros ir bendrystės židiniu, kuriame girininkiškiai gali rasti ne tik knygų bet ir atverti duris į lėlių teatro pasaulį.

Bibliotekininkė Janina Montrimaitė, šį darbą dirbanti nuo aštuoniolikos metų, biblioteką paverčia ne tik knygų namais, bet ir gyva bendruomenės susitikimų erdve.

„Teatre esame trise: Sigita Zaveckienė, Rita Mikutienė ir aš. Sigita pati kuria lėles - mezga, siuva. Rita daro dekoracijas. Visos padedame viena kitai, labai draugiškai“, – pasakoja Janina. Iš šios draugystės ir gimė lėlių teatras „Džiaugsmo akimirka“.  Sigitos rankomis numegztos ir pasiūtos lėlės, Ritos kuriamos dekoracijos ir Janinos režisuojamos istorijos vaikams atveria duris į pasaulį, kuriame gėris vis dar nugali blogį, draugystė yra vertybė, o kiekviena istorija gali tapti maža gyvenimo pamoka.

„Kartu susirenkame repetuoti, bandome įkvėpti gyvybę lėlėms. Dažniausiai spektakliuose atkuriame liaudies pasakas. Kartais nustembame, kad vaikai nežino net pasakos apie vištytę ir gaidelį. Savo spektakliuose pridedame ir improvizacijos, pavyzdžiui, pamokančių intarpų apie gamtą, draugystę, apie savisaugą ir bendravimą. Mes turime vieną taisyklę - visos pasakos baigiasi gerai“, – apie teatro filosofiją pasakoja J. Montrimaitė.

 Bibliotekininkė Janina organizuoja girininkiškių pamėgtus proto mūšius, rengia filmų peržiūras, net pristato knygas į namus, jei sveikata nebeleidžia ateiti.

„Girininkai yra išskirtinė gyvenvietė, nes čia yra labai draugiški žmonės. Kaimynai pagelbėja vienas kitam. Niekas neturi laiko apkalboms, nes turi daug įvairių darbų ir veiklų“, – pastebi J. Montrimaitė.

Bendruomenė yra kaimo širdis

Bendruomeniškumas gimsta iš, atrodytų, mažų darbų – kaimynui ištarto gero žodžio, bendrų talkų, kartu pasodintų gėlių, drauge paminėtų valstybinių ir kalendorinių švenčių, dainos, sujungiančios skirtingų kartų žmones, ir savanorystės, kuri niekada nelaukia atlygio.

Per 20 metų Girininkų kaimo bendruomenė tapo ne tik įvairių projektų įgyvendintoja ar renginių organizatore. Ji tapo tikra kaimo širdimi – vieta, kur gimsta idėjos, užsimezga draugystės, puoselėjamos tradicijos ir kuriama ateitis.

Nuo pirmųjų veiklos metų bendruomenės pagrindu tapo jos valdyba. Skirtingais laikotarpiais joje dirbę žmonės savo atsakomybe, kantrybe, išmintimi ir pasiaukojimu augino bendruomenę.

Šešerius metus Girininkų bendruomenei vadovavo Jadvyga Aldona Lukauskienė, ilgametė pedagogė ir daugelio projektų sumanytoja.  

„Bendruomenė susikūrė trijų aktyvių girininkiškių dėka. Pirmoji bendruomenės pirmininkė buvo šviesaus atminimo Vida Kaziulienė. Ji vadovavo nepilnus trejus metus, nes sušlubavus sveikatai, pirmininkės pareigas bendruomenės valia perėmiau aš. Per šešerius metus pavyko sukurti pagrindus tolimesnei bendruomenės veiklai“, – prisimena J. A. Lukauskienė. Pasak jos, nė vienas prasmingas darbas negimsta savaime – tam reikia žmonių, kurie nebijo atsakomybės ir yra pasiryžę veikti dėl bendrojo gėrio.

Ne mažiau reikšmingą pėdsaką bendruomenės gyvenime paliko ir pedagogė Danguolė Šukevičienė. Ji šiemet pripažinta Lietuvos inovatyviausia mokytoja. D. Šukevičienė - poetinio žodžio, teatro ir dailės puoselėtoja, knygų „Akimirkų eskizai“ ir mokinių poezijos knygelės „Pavasario išdaigos“ autorė. Į Girininkus ji atsikėlė prieš 14 metų.

„Pradėjau dirbti kultūros centre, prisijungiau prie bendruomenės veiklos, vykdžiau jaunimo užimtumo programas, koordinavau jaunimo klubo „Blyksnis“ veiklą“, vieną kadenciją buvau bendruomenės pirmininke - prisiminė D. Šukevičienė. Ji yra iki šiol aktyvi bendruomenės idėjų, projektų ir įvairių veiklų iniciatorė bei vykdytoja.

Girininkai kasmet gražėja

Per du dešimtmečius Girininkai pasikeitė neatpažįstamai. Keitėsi ne tik aplinka – gražėjo ir pats kaimo gyvenimas.  

Vienu reikšmingiausių projektų – tai 2013-2015 m. Girininkuose įrengtas „Kūrybinių dirbtuvių kiemelis“.  Prie tvenkinio buvo įrengta lauko estrada, mediniai namukai edukacijoms, lauko baldai, vaikų žaidimų aikštelė, apšvietimas, poilsio zonos ir kt. Čia kasmet vyksta vasaros šventė „Amatas rengia, puošia, maitina”. Atgyja senieji amatai: sukamas medus, liejamos bičių vaško žvakės, gimsta keramikos dirbiniai, kalvystės darbai ir daugybė kitų rankų darbo dirbinių, leidžiančių pažinti tautinio paveldo tradicijas. Kasmet sulaukiama gausaus dalyvių ir žiūrovų būrio iš viso rajono ir iš toliau.

Gavus projektinį finansavimą Girininkuose buvo įrengti bendruomenės namai, įsigyta biuro ir kita įranga, įrengtos krepšinio ir tinklinio, lauko mini golfo aikštelės, sutvarkyta viešoji erdvė prie tvenkinio, aptverta tvora, pastatytas akmuo su užrašu „Girininkai“.

Puoselėja amatus ir bendrystę

2018 m. prie tvenkinio buvo pastatytos medinės stulos, papuoštos tautinių juostų ornamentais, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Kaime gyvendinta ne viena sveikatinimo veikla:  aromaterapijos, meno terapijos, jogos užsiėmimai, mitybos, psichologijos paskaitos ir kt. Itin populiarus senjorams skirtas projektas „Laikas kartu“ (edukacijos, išvykos, paskaitos ir kūrybinės veiklos).

2022-2023 m.  dalyvauta konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse“. Surengtas dviračių žygis maršrutu Girininkai–Stirbiai–Girininkai, akcija „Būk matomas ir saugus kelyje“, kurios metu gyventojams buvo dalijami atšvaitai, liemenės ir dviračių žibintai.

Nuo 2025 metų Girininkų kaimo bendruomenė turi ir savo vėliavą bei logotipą. „Tai svarbūs mūsų bendruomenės tapatybės simboliai, atspindintys Girininkų savitumą, vienybę ir ryšį su savo kraštu. Jie lydi mus šventėse, renginiuose, susitikimuose ir padeda garsinti Girininkų kaimo bendruomenės vardą“,– sakė bendruomenės pirmininkė L. Lapinskienė.

Bendruomenės valdyba rengia jaukias vakarones, organizuoja ekskursijas, kalendorinių švenčių paminėjimus.

Pasak L. Lapinskienės, darbų bendruomenei netrūksta ir kasdienybėje: pavasarinės talkos, viešųjų erdvių puošimas švenčių proga, gėlynų, poilsio zonų priežiūra. Šienaujant ir tvarkant aplinką nuolat bendradarbiaujama su Vėžaičių seniūnija.

Spręstinų problemų ne viena

Bendruomenei jau 11 metų vadovaujanti  L. Lapinskienė optimistiškai žvelgia į Girininkų ateitį.

„Liepos 18 d. pažymėjome bendruomenės 20 metų įsikūrimo sukaktį. Džiaugiuosi, kad, nepaisant lietingo oro, į šventę susirinko gausus būrys bendruomenės narių ir svečių. Šventės metu išgirdome daug šiltų sveikinimų, nuoširdžių linkėjimų ir gražių žodžių, kurie dar kartą priminė, kokia svarbi yra bendrystė, tarpusavio palaikymas. Ši sukaktis tapo gražia proga prisiminti bendruomenės nueitą kelią, padėkoti žmonėms, prisidėjusiems prie jos kūrimo bei augimo, ir pasidžiaugti tuo, ką per du dešimtmečius pavyko nuveikti kartu. Norisi nuoširdžiai padėkoti Klaipėdos rajono savivaldybei už nuolatinę paramą bendruomenės veiklai”,- pasakojo L. Lapinskienė.

Paklausta, kokias didžiausias problemas matanti šiuo metu Girininkuose, bendruomenės vadovė atsako, jog tai gyventojams būtinų paslaugų išsaugojimas ir plėtra.

„Labai svarbu atsižvelgti į žmonių sveikatos poreikius, todėl tikimės, kad medicinos punktas nebus uždarytas, o jame teikiamos paslaugos ateityje bus plečiamos”,- pabrėžė pirmininkė.

 Pasak L. Lapinskienės, taip pat kaimui labai reikalinga centralizuota nuotekų surinkimo sistema. Ne mažiau svarbu sutvarkyti susisiekimo infrastruktūrą – išasfaltuoti visus kaimo kelius ir įrengti gatvių apšvietimą Žaliojoje gatvėje.

„Šių problemų sprendimas pagerintų gyventojų kasdienio gyvenimo kokybę, saugumą ir sudarytų geresnes sąlygas kaimui augti”,- įsitikinusi Girininkų bendruomenės pirmininkė.

Ateitis nuteikia optimistiškai

L. Lapinskienė Girininkų kaimo ateitį mato kaip augančios, tvarkingos ir bendruomeniškos gyvenvietės, kurioje  būtų gera gyventi įvairaus amžiaus žmonėms – jaunoms šeimoms, vaikams, darbingo amžiaus gyventojams ir senjorams. Pasak jos, svarbu išsaugoti gyventojams reikalingas paslaugas, gerinti infrastruktūrą, prižiūrėti viešąsias erdves ir sudaryti sąlygas aktyviam, sveikam bei prasmingam laisvalaikiui..

   „Tikiuosi, kad Girininkai ir toliau išliks gyvas kaimas, kuriame žmonės pažįsta vieni kitus, padeda, buriasi bendroms veikloms ir puoselėja tradicijas. Taip pat svarbu skatinti jaunų žmonių įsitraukimą, pritraukti naujų gyventojų ir kurti aplinką, kurioje norėtųsi ne tik gyventi, bet ir kurti savo ateitį. Norėčiau, kad Girininkai būtų žinomi kaip gražus, aktyvus ir vieningas kaimas, kuriame bendruomenės idėjos virsta prasmingais darbais”,- taip apie ateities viziją kalba bendruomenės pirmininkė.

Bendruomenės dvidešimtmečio proga L. Lapinskienė linki: „Tegul mūsų bendruomenėje niekada nepritrūksta gražių idėjų, nuoširdaus bendravimo, pagarbos, pagalbos vieni kitiems ir tikėjimo, kad veikdami kartu galime nuveikti labai daug. Tegul Girininkų kaimo bendruomenės istorija tęsiasi dar ne vieną dešimtmetį”. Linkime, kad šie gražūs žodžiai išsipildytų!