JOLANTA BENIUŠYTĖ. Sigita, papasakokite apie Gargždų krašto muziejaus veiklą. Kaip šiandien gyvena muziejus?

SIGITA BUČNYTĖ.  Šiemet Gargždų krašto muziejus skaičiuoja jau 21- uosius veiklos metus. Praėjusiais metais minėjome muziejaus jubiliejų, todėl surengėme daug įvairių veiklų. Gargždų krašto muziejus yra viso Klaipėdos rajono muziejus. Turime ne tik pagrindinę ekspoziciją Gargžduose, bet ir keturis filialus bei dar keletą ekspozicijų.

Trumpai apžvelgsiu mūsų veiklą. Gargžduose esančioje nuolatinėje ekspozicijoje pristatome miesto istoriją, ypatingą dėmesį skirdami tarpukario laikotarpui. Taip pat nuolat keičiame parodas – beveik kas mėnesį lankytojams pristatome naujas meno arba istorines parodos.

Vienas mūsų filialų – Agluonėnų etnografinė sodyba. Joje pristatome lietuvininkų sodybą, jų buitį ir gyvenamąją aplinką. Visai neseniai šalia įrengėme ir lankytojams atvėrėme Jono Genio vėjo malūno ekspoziciją. Tai buvo tikras vėjo milžinas – taip jį ir vadiname. Maždaug 13 metrų aukščio malūnas visu korpusu sukdavosi pagal vėjo kryptį, todėl savo laikmečiu buvo tikras technikos stebuklas.

Turime ir rašytojos Ievos Simonaitytės memorialinį muziejų Priekulėje. Rašytojos buvusiame name išsaugoti autentiški baldai, interjeras ir aplinka, kuri ją supdavo atvykus vasaroti į Priekulę.

Priekulėje veikia ir dar vienas Gargždų krašto muziejaus filialas – Laisvės kovų ir tremties muziejus. Jame pristatome tremties ir rezistencijos temas. Šiemet planuojame atnaujinti ekspoziciją. Beje, šiame muziejuje vykstančios edukacijos yra populiarios tarp jaunimo, nes čia įrengtas pabėgimo kambarys „Partizano pėdsakais“, sulaukiantis didelio susidomėjimo.

Dar vienas muziejaus filialas – Jono Gižo etnografinė sodyba Drevernoje. J. Gižas buvo vienas žymiausių Pamario krašto laivadirbių. Lietuvoje yra muziejų apie žvejybą, tačiau muziejaus, skirto būtent laivadirbystei nėra, todėl ekspozicija Drevernoje yra išskirtinė.

Naujausia mūsų ekspozicija – Jakų radijo stotis. Ji prie muziejaus prijungta visai neseniai. Jakų radijo stotis buvo pastatyta tarpukariu,  Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, ir veikė keletą metų. Jakų bendruomenė yra sukaupusi radijo aparatų kolekciją, kuri tapo šios ekspozicijos pagrindu.

Visuose mano paminėtuose muziejuose vyksta edukacinės programos. Jos skirtos įvairaus amžiaus lankytojams, o kiekvienais metais stengiamės pasiūlyti ką nors naujo.

JOLANTA. Kokios naujos edukacijos šiemet laukia lankytojų?

SIGITA. Viena šių metų naujovių – Mažosios Lietuvos tradicinio gėrimo kafijos degustacija ir edukacija. Ji vyksta trijuose mūsų filialuose: Agluonėnų etnografinėje sodyboje, Ievos Simonaitytės memorialiniame muziejuje ir Jono Gižo etnografinėje sodyboje Drevernoje. Dalyvaudami šiose edukacijose lankytojai kiekviename muziejuje gali paragauti skirtingos rūšies kafijos ir sužinoti, kaip ji ruošiama.

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame Gargždų dvaro temai. Stengiamės pasiūlyti naujų veiklų ir renginių, kurie padėtų geriau pažinti šio dvaro istoriją.

Kasmet sausį minime barono Eugenijaus Renė gimimo dieną. Jau tapo tradicija šia proga rengti ekskursiją, skirtą barono asmenybei ir Gargždų dvaro istorijai. Smagu, kad ekskursija sulaukia didelio susidomėjimo.

Jau antrus metus Gargždų parke kuriame Renė skverą. Ši idėja gimė nuo senojo šulinio. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodė tarsi sovietmečio statinys. Kadangi dvaro pastatai neišlikę, pradėjome svarstyti, kaip būtų galima labiau įprasminti dvaro istoriją. Nuspręsta skverą įrengti arčiau muziejaus, šalia senojo šulinio. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – būtent čia kadaise buvo pagrindinis įėjimas iš Gargždų dvaro į parką. Žinoma, per sovietmetį parkas labai pasikeitė.

Pradėjus šulinio tvarkymo darbus ir nuardžius viršutinę dalį, buvo rasta akmenimis grįsta siena, kuri, tikėtina, yra išlikusi dar iš dvaro laikų. Bus sutvarkytas skveras, takai ir želdiniai, o čia atsiras vieta, kurioje lankytojams galėsime pasakoti Gargždų dvaro istoriją.

JOLANTA. Muziejaus veikla išties labai plati. Kaip pavyksta suderinti dvi skirtingas istorines ir kultūrines tradicijas – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos?

SIGITA. Taip, iš tiesų mūsų veikla labai plati. Kaip žinome, Klaipėdos rajone susilieja du etnografiniai regionai. Gargždų krašto muziejus daugiau dėmesio skiria žemaitiškosios rajono dalies istorijai: atliekame istorinius tyrimus, fiksuojame žmonių prisiminimus ne tik Gargžduose, bet ir Veiviržėnų, Judrėnų bei Endriejavo apylinkėse, įgyvendiname  įvairius projektus. Pavyzdžiui, bendradarbiaudami su Veiviržėnų parapija sukūrėme dokumentinį filmą „Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose“ , pasakojantį apie gyvąją tradiciją, įtrauktą į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Muziejaus filialai, esantys Mažosios Lietuvos etnografiniame regione, visą dėmesį skiria šio krašto istorijai ir kultūrai. Juose vyksta edukacijos, supažindinančios su lietuvininkų kalba, papročiais ir gyvenimo būdu.

Galima sakyti, kad tarp muziejaus filialų natūraliai susiformavo teminis pasiskirstymas. Kiekvienas muziejus stiprina tas sritis, kuriose yra sukaupęs daugiau patirties ir istorinės medžiagos. Tai leidžia pristatyti įvairesnes temas, dalyvauti įvairiuose projektuose ir lankytojams pasiūlyti skirtingų renginių.

Pavyzdžiui, jeigu viename muziejuje vyksta renginys, stengiamės, kad jame dalyvautų ir kitų filialų atstovai— jie veda edukacijas, pristato savo krašto istoriją, tradicijas ar ekspozicijas. Taip lankytojai vieno apsilankymo metu gali pažinti kur kas platesnį Klaipėdos rajono kultūros paveldą.

Kartais kyla sunkumų suspėti išsamiai ištyrinėti visas temas ir jas tinkamai pristatyti, tačiau stengiamės viską atlikti kuo kokybiškiau.

JOLANTA. Pakalbėkime apie lankytojus. Koks šiuo metu yra lankytojų srautas? Ar jaučiate augimą? Ką darote, kad žmonės daugiau lankytųsi jūsų muziejuose – tiek Gargžduose, tiek filialuose Priekulėje, Agluonėnuose ar Drevernoje?

SIGITA. Lankytojų skaičius kasmet šiek tiek skiriasi. Po pandemijos jautėme labai ryškų augimą. Žmonės buvo pasiilgę kelionių, muziejų ir galimybės geriau pažinti savo kraštą.

Praėjusiais metais visuose mūsų muziejuose apsilankė daugiau kaip 15 tūkst. lankytojų. Palyginti su 2024 metais, jų padaugėjo, tačiau, palyginti su 2023 metais, jų buvo šiek tiek mažiau.  

Atskiruose muziejaus filialuose lankytojų skaičius skiriasi – per metus juose apsilanko nuo maždaug pusantro iki penkių tūkstančių žmonių per metus. Lankytojų srautą lemia įvairios aplinkybės. Pirmiausia, tai muziejaus dydis. Mūsų muziejai nėra dideli, todėl kartais, atvykus gausesnei grupei, tenka ją padalinti į dvi dalis ir galvoti, kaip tuo pačiu metu užimti abi grupes. Paprasčiausiai neturime tiek erdvės, kad visi lankytojai vienu metu tilptų muziejuje.

Daug dėmesio skiriame edukacijoms: turime nemažai Kultūros paso programų, vykstame į mokyklas, vedame edukacijas ir siūlome jas ugdymo įstaigoms. Taip pat nuolat keičiame parodas, kad lankytojai atrastų vis naujų temų ir turėtų priežastį sugrįžti į muziejų.

Esame aktyvūs įvairiuose renginiuose ir mugėse. Pavyzdžiui, kasmet dalyvaujame Klaipėdoje vykstančioje Būrelių mugėje. Neatsisakome dalyvauti ir miestų šventėse – esame prisistatę Kretingoje, Šilalėje, kitose vietose. Taip pristatome Gargždų krašto muziejų ir kviečiame žmones apsilankyti.

Muziejus turi ir savo tradicinius renginius, kuriuose kasmet stengiamės pasiūlyti vis naujų veiklų įvairaus amžiaus lankytojams, kad visa šeima galėtų dalyvauti ir patirtų gerų emocijų. Vienas svarbiausių renginių – Muziejų naktis, kuri vyksta gegužės mėnesį. Šiemet Muziejų nakties renginiai vyks gegužės 23-24 dienomis. Pirmąją dieną jie vyks Agluonėnų etnografinėje sodyboje, antrąją– Jakų radijo stoties ekspozicijoje.

Birželio 14 dieną prisidedame prie Gargžduose vykstančių Vilties pusryčių. Jie rengiami šeštą valandą ryto Gargždų parke kartu su Tremtinių sąjungos atstovais. Tą pačią dieną popiet Priekulėje, Laisvės kovų ir tremties muziejuje, organizuojame žygį ir koncertą.

‍

Liepos 5 dieną Drevernoje minime laivadirbio Jono Gižo gimimo dieną. Liepos pabaigoje organizuojame renginį „Geriame kafiją pas Evę“. Rudenį visą savaitę skirsime Šv. Martyno temai  – rengiame įvairius renginius ir edukacijas. Taip siekiame muziejaus lankytojams pasiūlyti įdomių veiklų visus metus.

JOLANTA. Kur galima rasti informaciją apie muziejaus renginius ir edukacijas?

SIGITA. Aktyviai veikiame socialiniame tinkle „Facebook“: skelbiame savaitės renginių apžvalgas, anonsus ir kitą aktualią informaciją. Kiekvienas muziejaus filialas turi savo paskyrą, todėl stengiamės dalytis vieni kitų skelbiama informacija, kad ji pasiektų kuo platesnę auditoriją.

Muziejaus interneto svetainėje gargzdumuziejus.lt nuolat skelbiame naujienas apie renginius ir edukacijas. Turime lankytojų pamėgtą rubriką, kurioje pristatome žymius Klaipėdos rajono žmones jų gimimo sukakčių proga, taip pat primename miestelių jubiliejus ar kitas svarbias istorines datas.

‍

Pastebėjome, kad tokie pasakojimai sulaukia vis didesnio žmonių susidomėjimo. Jiems svarbu ne tik sužinoti naujienas apie renginius, bet ir geriau pažinti savo krašto istoriją.

Lankytojai mėgsta ir muziejaus rengiamas edukacines išvykas. Vos paskelbus registraciją į ekskursiją, sulaukiame didelio susidomėjimo. Kartais net ne visi norintys telpa į autobusą, nes vietos labai greitai užsipildo. Tai labai džiugina!

JOLANTA. Sigita, kokia Jūsų komanda? Kiek specialistų dirba muziejuje?

SIGITA.  Šiuo metu Gargždų krašto muziejuje dirba 22 žmonės. Filialuose dirba po du darbuotojus – vadovas ir pagalbinis darbuotojas. Iš viso turime 12 specialistų, o kitą  komandos dalį sudaro ūkinis ir pagalbinis personalas. Žmogiškųjų išteklių visada norėtųsi daugiau, todėl priimame savanorius, dalyvaujame Jaunimo savanoriškos tarnybos programoje. Kai vyksta didesni renginiai, visi susitelkiame ir dirbame kaip viena komanda.

JOLANTA. Kokios didžiausios naujovės laukia muziejaus artimoje ateityje?

SIGITA. Viena didžiausių naujienų ir kartu vienas didžiausių mūsų iššūkių – projektuojamas naujasis Gargždų krašto muziejaus pastatas. Tai iš tiesų labai džiugi žinia, nes apie muziejaus rekonstrukciją kalbame jau maždaug dešimt metų. Per tą laiką vyko daug diskusijų, buvo sudarytos įvairios darbo grupės, svarstyti skirtingi sprendimai. Todėl labai džiaugiamės, kad šiemet jau vyksta projektavimo darbai. Tikimės, kad kitais metais prasidės ir statybos. Didžiausias mūsų uždavinys šiandien – aktyviai dalyvauti šiame procese ir numatyti,  kokių erdvių muziejui reikės ateityje. Mums svarbu galvoti ne tik apie dabartinius poreikius, bet ir apie tai, kaip muziejus veiks naujajame pastate po daugelio metų.

Mums reikės išsikelti iš dabartinių patalpų, persikelti į laikinas erdves, o vykstant statyboms pasirūpinti eksponatais. Naujajame projekte eksponatų saugykla nenumatyta dėl vietos apribojimų ir kitų aplinkybių. Tačiau reikia pasakyti, kad ir dabar situacija nėra gera. Šiuo metu turime tik vieną nedidelę, maždaug dešimties kvadratinių metrų ploto saugyklą. Joje laikome ne tik muziejaus vertybes, bet ir parodų rekvizitus, ekspozicijų įrangą bei įvairius ūkinius daiktus. Todėl saugyklų problema aktuali jau dabar. Tikiuosi, kad įgyvendinus projektą, šį klausimą pavyks išspręsti geriau, nei yra šiandien.

Vienas svarbiausių klausimų mums, muziejininkams, yra būsimos ekspozicijos. Jau dabar kolektyve kalbamės, kokias temas norėsime pristatyti naujajame muziejuje, kaip joms pasirengti, kokius istorinius tyrimus reikės atlikti ir kaip įrengti ekspozicijas. Tai labai didelis darbas, reikalaujantis papildomų lėšų ir laiko.

Muziejininkų darbas nėra toks paprastas, kaip kartais gali atrodyti. Informacijos negalime susirasti tiesiog interneto paieškos sistemoje. Turime dirbti archyvuose, atlikti istorinius tyrimus, kalbinti žmones, rinkti jų prisiminimus. Visa tai užima daug laiko, tačiau mums šis darbas labai patinka.

Jau dabar diskutuojame, kaip naujajame muziejuje pasakoti Gargždų istoriją.  Norisi parodyti, kad miesto pavadinimas Gargždai kilęs iš žodžio gargždas, reiškiančio nugludintą akmenėlį. Norime papasakoti, kaip kūrėsi ir keitėsi miesto istorija, bei ieškome būdų, kaip visa tai pateikti lankytojams įdomiai ir šiuolaikiškai.

JOLANTA. Sigita, labai ačiū Jums už pokalbį. Linkiu, kad Jūsų sumanymai ir svajonės išsipildytų, o žmonės dar labiau pamėgtų muziejų, kuris yra labai reikalingas mūsų kraštui. Sėkmės!

SIGITA. Labai ačiū!