Griaus tarpukario pastatą

Tokios gyventojų reakcijos nestebina. Ne vieną gargždiškį su mediniu nameliu Sodo gatvėje sieja asmeniniai prisiminimai. Vieni čia lankė darželį, kiti muzikos mokyklą ar čia dirbo. Aštrių diskusijų sukėlė ir tai, kad bus nugriautas tarpukario laikotarpio pastatas, nors istorinių statinių Gargžduose ir taip likę vos vienas kitas.  

Tačiau paaiškėjo, kad dabartinis muziejaus pastatas nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.  Be to, jo techninė būklė tokia prasta, kad pastato eksploatacija tampa vis sudėtingesnė.

Kodėl Gargždams reikia naujo muziejaus?

Kilus diskusijoms dėl naujo pastato, Gargždų krašto muziejus dar iki oficialaus projekto pristatymo vasario mėnesį pakvietė visuomenę susipažinti su esama situacija ir planuojamais pokyčiais. Beje, gargždiškiai, laidę kritikos strėles internete, į susitikimą neatvyko.

Muziejaus direktorė Sigita Bučnytė siekė atsakyti į svarbiausią klausimą – kodėl Gargždams reikia naujo muziejaus.

Pasak S. Bučnytės, muziejus dabartiniame pastate veikia jau daugiau kaip dvidešimt metų. Per tą laiką muziejus gerokai pasikeitė – išsiplėtė veiklos, padaugėjo lankytojų, edukacijų, renginių ir parodų, tačiau pats pastatas beveik nepasikeitė. Direktorė neslėpė, kad Gargždų krašto muziejus atrodo gerokai kukliau nei daugelis Lietuvos muziejų. „Atrodome tikrai vargiai vien dėl patalpų trūkumo“,- sakė S. Bučnytė.

Sunku patikėti, tačiau muziejus neturi nei lankytojams skirtos rūbinės, nei tualeto. Pastatas nepritaikytas žmonėms su negalia, trūksta pagalbinių patalpų, darbuotojai dirba ankštuose kabinetuose, nėra pakankamai vietos edukacijoms, parodoms ir renginiams.

Pasak S. Bučnytės, šiuolaikinis muziejus jau seniai nebėra vien ekspozicijų erdvė. Tai daugiafunkcis kultūros centras, kuriame vyksta edukacijos, konferencijos, bendruomenės susitikimai, parodos ir mokslinė veikla. Dabartinis Gargždų krašto muziejus tokių galimybių neturi.

„Vaizdingai kalbant, muziejus jau seniai išaugo savo marškinėlius“, –  pabrėžė S. Bučnytė.

Direktorės teigimu, apie būtinybę plėsti muziejų Gargžduose kalbama jau maždaug dešimtmetį. Per tą laiką buvo sudarytos trys darbo grupės, nagrinėjusios įvairius plėtros scenarijus, galimas statybos vietas ir būsimo muziejaus viziją.

Galiausiai buvo priimtas sprendimas senąjį pastatą nugriauti ir jo vietoje statyti naują, atitinkantį šiuolaikinius muziejų standartus.

Sienos trūkinėja, pro plyšius pučia vėjas

Sprendimą statyti naują muziejų, tikėtina, paspartino ir prieš kurį laiką atlikta pastato Sodo g.5 konstrukcijų ekspertizė.

„Perdanga yra paremta metaliniais statramsčiais. Priešingu atveju, mes su visais kabinetais turbūt nugarmėtume į rūsį“,- sakė muziejaus direktorė S. Bučnytė.  

1938 metais statyto medinio namo, kuris turėjo gyvenamąją paskirtį, nusidėvėjimo požymiai matomi ir plika akimi. Darbuotojai nuolat pastebi trūkinėjančias sienas. Kai kur, nuėmus apdailos medžiagas, pro plyšius pučia vėjas.

Pasak direktorės, muziejus šildomas elektra, tačiau šiluma dėl nesandarių sienų greitai prarandama. Yra buvę atvejų, kai patalpų temperatūra tesiekė vos 9 laipsniai šilumos. Kai kurie seni langai nebeatsidaro, o pats pastatas dėl konstrukcijų deformacijų „vaikšto“, todėl eksploatuoti jį darosi vis sudėtingiau.

Gyvena tarsi ant tiksinčios bombos

Palėpėje darbuotojai vengia laikyti sunkesnius daiktus, nes baiminasi, kad gali neatlaikyti grindys. Po renginių nuo lubų nubyrėję tinko gabalai jau tapo kone kasdienybe – belieka juos susišluoti ir tęsti darbus.

„Gyvename tarsi ant tiksinčios bombos ir nežinome, kada ji sprogs“,- sakė S. Bučnytė.

Dar viena opi problema – priešgaisrinė sauga. Direktorė pasakojo, kad po priešgaisrinės saugos patikrinimų muziejaus darbuotojams teko atlikti nemažai papildomų darbų, kad pastatas bent minimaliai atitiktų keliamus reikalavimus.

Vis dėlto, anot jos, tai nekeičia esmės – dabartinis pastatas nėra pritaikytas nei šiuolaikinei muziejinei veiklai, nei tinkamoms darbuotojų darbo sąlygoms.

Išklausius direktorės S. Bučnytės pasakojimą apie pastato avarinę būklę, kažkas iš susirinkusiųjų pasakė: „Gėda Gargždams, rajonui, kad muziejų „nugyveno“ iki tokios apverktinos būklės“.

Šiuolaikinio muziejaus vizija

Pristačiusi dabartines problemas, direktorė paaiškino, kokius reikalavimus muziejus iškėlė architektams, projektuojantiems naują pastatą.

Pirmiausia prašyta sukurti gerokai didesnes ekspozicijų erdves. Tačiau ne mažiau svarbu buvo užtikrinti tinkamas eksponatų saugojimo sąlygas.

Direktorė pabrėžė, kad muziejininkams svarbiausia – ne dideli vitrininiai langai, o eksponatų apsauga. Tiesioginiai saulės spinduliai kenkia popieriui, tekstilei, fotografijoms ir kitoms jautrioms muziejinėms vertybėms, todėl didžioji dalis ekspozicijų salių turi būti apsaugota nuo tiesioginės šviesos. Vitrininiai langai galėtų atsirasti tik tose vietose, kur būtų eksponuojamos kopijos ar įrengti informaciniai stendai.

Vienas svarbiausių muziejaus pageidavimų – įrengti funkcionalias erdves, kurios būtų intensyviai naudojamos kasdien.

Todėl projekte numatyta maždaug 50 vietų renginių salė. Panašaus dydžio turėtų būti ir edukacijų erdvė. Pasak S. Bučnytės, šiuo metu edukacijose vienu metu sunku priimti net trisdešimt žmonių, nes visas veiklas tenka organizuoti ankštose patalpose.

Dar vienas svarbus pageidavimas – biblioteka. Direktorė pasakojo, kad muziejus kaupia istorijos, kultūros ir kraštotyros leidinius, tačiau jiems trūksta tinkamos vietos. Todėl projekte numatyta įrengti mokslinę biblioteką ir skaityklą su vaizdu į parką.

Svarbi muziejininkų darbo dalis – naujai gautų eksponatų parengimas. Muziejaus direktorė S. Bučnytė paaiškino, kad kiekvienas į muziejų patekęs eksponatas pirmiausia turi būti izoliuojamas, apžiūrimas, įvertinama jo būklė ir prireikus atliekami būtini konservavimo darbai. Tam reikalinga speciali patalpa – eksponatų izoliatorius. Dabartiniame muziejuje tokios patalpos nėra. Be to, didelius ir sunkius eksponatus darbuotojams tenka rankomis nešti siaurais laiptais į antrą aukštą. Tai ne tik nepatogu, bet ir kelia pavojų tiek žmonėms bei muziejinėms vertybėms.

„Mes sudarėme planą, kokių erdvių reikia šiuolaikiniam muziejui, o kaip visa tai architektūriškai įgyvendinti – jau projektuotojų užduotis“, –  sakė S. Bučnytė.

Muziejus – buvusios dvarvietės teritorijoje

Gargždų krašto muziejaus rekonstrukcijos projektą parengė Sauliaus Remeikos dizaino studija. Jį pristatė architektas Vytautas Grykšas (bedraautorė architektė Urtė Pėžienė).

Pristatymo metu V. Grykšas pabrėžė, kad pagrindinis uždavinys buvo sukurti ne išskirtinį architektūrinį objektą, o pastatą, kuris pirmiausia tarnautų muziejaus funkcijoms, darniai įsilietų į miesto aplinką ir būtų patogus tiek lankytojams, tiek darbuotojams.

„Siekėme sukurti atvirą ir šviesų, tarsi perregimą muziejų. Artėjant nuo bažnyčios ir parko pusės, pastato fasadai bus stikliniai.  Vienas iš svarbiausių akcentų – nuolat keičiamos, apšviestos laukos ekspozicijos, įrengtos pastato nišose. Pastato siluetas galbūt mažai ką nustebins, tačiau projekto esmė ir gylis slypi vidinėje pastato struktūroje“,- sakė V. Grykšas.

Kadangi muziejus statomas buvusios dvarvietės teritorijoje, architekto teigimu, buvo siekiama sukurti gyvybingą siluetą, būdingą istoriniams pastatams, kad naujas statinys nedisonuotų su aplinka ir derėtų prie gatvės urbanistinio konteksto.

Įsilieja į visuomeninių pastatų kvartalą

Architektas V. Grykšas taip pat akcentavo tvarumą. Projektuojant numatytos ilgaamžės medžiagos, pavyzdžiui, keramika ir medis bei racionalūs konstrukciniai sprendimai.

„Neslėpsiu, sulaukėme pastabų, kad šioje vietoje projektuojamas pastatas yra pernelyg masyvus, nes Sodo gatvė yra siaura, joje vyrauja sodybinis užstatymas. Tačiau atsižvelgėme į tai, kad teritorijoje nuo Kvietinių iki Sodo gatvių formuojasi visuomeninių pastatų kvartalas – čia veikia viešbutis ir restoranas „Lijo“ , o šių pastatų mastelis yra gerokai didesnis nei Sodo gatvės užstatymo. Tarp buvusių arklidžių pastato ir muziejaus teritorijos numatoma plėtra – planuojama statyti daugiabučius, todėl ateityje muziejaus pastatas nebeišsiskirs iš bendro urbanistinio konteksto“,- aiškino architektas.

Anot V. Grykšo, muziejus projektuojamas maksimaliai išnaudojant sklypą, paliekant vietos ir viešosioms erdvėms bei želdynams.

Muziejus statomas teritorijoje, kur reljefas kyla, todėl pastatą teko pritaikyti prie natūralaus žemės paviršiaus. Viena svarbiausių projektavimo užduočių buvo užtikrinti patogų patekimą į muziejų visiems lankytojams. Todėl pastatas projektuojamas taip, kad prie jo būtų galima patekti natūraliais šaligatvių nuolydžiais, išvengiant sudėtingų pandusų, papildomų laiptų ar turėklų. Tai ypač svarbu žmonėms su judėjimo negalia, tėvams su vaikų vežimėliais ir vyresnio amžiaus lankytojams.

Į muziejų numatyti keturi įėjimai iš skirtingų pusių: pagrindinis –  nuo Sodo gatvės, įėjimas iš parko pusės, įėjimas per kavinę bei techninis įėjimas.

Architektai siūlo atvirą ir funkcionalų pastatą

Toliau architektas V. Grykšas pristatė būsimo muziejaus vidaus erdvių išplanavimą ir paaiškino, kokias funkcijas atliks kiekvienas pastato aukštas.

Pirmajame aukšte numatytas erdvus vestibiulis, iš kurio lankytojai galės patekti į visas pagrindines muziejaus erdves.

Vienas svarbiausių projekto sprendinių – liftas. Jis bus skirtas ne tik lankytojų patogumui, bet ir saugiam muziejaus eksponatų transportavimui tarp aukštų.

Didžiausia muziejaus ekspozicijų salė projektuojama antrajame aukšte. Jos plotas sieks apie 150 kvadratinių metrų. Ši salė taps pagrindine muziejaus ekspozicine erdve, kurioje bus rengiamos tiek nuolatinės, tiek laikinosios parodos. Greta jos numatyta edukacijų erdvė su virtuvėle, ir su vaizdu į parką bei sutvarkytą skverą.

Projektuotojų sumanymu, edukacijų dalyviai turės nuolatinį vizualinį ryšį su gamta, o pati erdvė bus pritaikyta įvairioms veikloms – nuo vaikų edukacijų iki paskaitų ar kūrybinių dirbtuvių.

Antrajame aukšte taip pat projektuojami nedideli kabinetai, skirti susitikimams su tyrėjais, mokslininkais ir muziejaus svečiais.

Trečiasis aukštas bus skirtas tiek lankytojams, tiek muziejaus darbuotojams. Čia numatyta dar viena ekspozicijų salė, kurią natūraliai apšvies stoglangiai. Skirtingai nei antrajame aukšte, šioje erdvėje vyraus kitoks natūralus apšvietimas, todėl ji bus tinkama kitokio pobūdžio parodoms. Šalia ekspozicijų salės projektuojami administracijos kabinetai, darbuotojų poilsio patalpos, persirengimo kambariai ir sanitariniai mazgai.

Projektuojant buvo skaičiuojamas kiekvienas centimetras

Architektas V. Grykšas neslėpė, kad muziejaus pastato projektas buvo sudėtingas, nes sklypo plotas siekia vos 6 arus.  Maždaug 690 kvadratinių metrų ploto pastate reikėjo sutalpinti visas muziejaus numatytas funkcijas.

Pasak architekto, projektuojant buvo skaičiuojamas kone kiekvienas centimetras. Dėl kiekvienos patalpos dydžio teko ieškoti kompromiso tarp muziejaus poreikių, galiojančių statybos normų ir sklypo galimybių.

Trijų aukštų pastato aukštis taip pat buvo mažinamas tiek, kiek leido techninės galimybės.  Žemiau suprojektuotas ir pirmasis aukštas, kad muziejus natūraliai įsilietų į aplinką.

Net stogo konstrukcija suprojektuota taip, kad vizualiai neatrodytų masyvi, nors joje bus paslėpta visa inžinerinė įranga. Aplink muziejų numatyta įrengti naujus želdinius, atramines sieneles, suoliukus, apšvietimą ir nedideles poilsio erdves.

Pasak architekto V. Grykšo, pastatui pasirinkta santūri, aiški ir minimalistinė architektūrinė raiška.

V. Grykšas taip pat atkreipė dėmesį į pastato inžinerinius sprendimus. Šiuo metu muziejus šildomas elektra, todėl eksploatacija yra brangi ir neefektyvi.

Numatyta muziejų prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų – tam reikės nutiesti naują šilumos trasą. Projekte taip pat numatyta atnaujinti inžinerinius tinklus, įrengti naujas šildymo, vėdinimo ir apšvietimo sistemas.

Muziejininkai turės triskart daugiau erdvės

Naujame pastate muziejininkai turės triskart daugiau erdvės nei dabar.  Muziejaus direktorė S. Bučnytė džiaugėsi, kad pagaliau bus galima vienu metu organizuoti kelis renginius, o prireikus – nuomoti patalpas kitiems kultūros renginiams.  

Vis dėlto vienos svarbiausių problemų išspręsti nepavyko – projekte neatsirado vietos fondų saugyklai. Jai teks ieškoti kitos vietos. Pasak S. Bučnytės, muziejaus fondams reikalinga erdvi patalpa be langų, atitinkanti specialius eksponatų saugojimo reikalavimus ir aprūpinta tam būtina  įranga.

Gargždų krašto muziejus turėtų daugiau erdvės, jeigu būtų jo reikmėms panaudotas senas pastatas, buvusi kavinė, stūksantis kaimynystėje. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija skelbė du konkursus nupirkti iš privataus asmens šias patalpas, tačiau jų nepavyko įsigyti dėl prašomos kainos, viršijančios nustatytą turto vertintojų kainą.  Pasikeitus situacijai ateityje, atsirastų galimybė suformuoti vidinį kiemą, įrengti lauko renginių erdves, nedidelį amfiteatrą ir kitas kultūrinei veiklai skirtas zonas.

Išsaugos istorinį ryšį

Pasak Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko, svarstoma ir galimybė muziejų statyti kitoje, erdvesnėje vietoje – didesniame sklype, kuriame būtų galima įrengti visas reikalingas erdves ir suformuoti didesnį kiemą.

Tačiau Gargžduose tokių muziejui tinkamų sklypų pasirinkimas yra labai ribotas. Todėl nuspręsta, kad tinkamiausia vieta naujajam muziejui –buvusios dvarvietės teritorija, šalia senojo parko. Taip būtų išsaugotas ir muziejaus funkcionalumas, ir jo ryšys su istorine vieta.

Išplėstos muziejaus erdvės ir veiklos pritrauks daugiau lankytojų, todėl tampa aktualios transporto stovėjimo vietos. Projektuotojai numato dalį automobilių stovėjimo vietų įrengti muziejaus sklype, taip pat bus galima stovėti gatvėje. Esant didesniems renginiams, lankytojai galės naudotis ir netoliese esančiomis automobilių stovėjimo aikštelėmis.  

Svarbu kurti gyvybingą senamiestį

Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius mano, kad nėra jokios problemos automobilį palikti kiek tolėliau ir iki muziejaus ateiti pėsčiomis.  Pasak jo, svarbu kurti gyvybingą ir žmonėms patrauklų senamiestį. Pavyzdžiui, tokiais principais vadovaujamasi planuojant miestų viešąsias erdves Danijoje.

G. Kasperavičius taip pat pastebėjo, kad šiuo metu Gargždams susiklostė palankus laikotarpis nuosekliai atgaivinti miesto centrą. Tvarkomas Gargždų krašto muziejus, atnaujinamas Savivaldybės pastatas ir aikštė, vyksta pokyčiai Rinkos aikštėje, pertvarkomos turgaus ir buvusių garažų teritorijos.

„Svarbiausia, kad miesto centre nepaliekame apleistų teritorijų – jos pritaikomos šiuolaikiniams gyventojų poreikiams, o tai yra tvarūs sprendimai. Taip, senamiesčio teritorijoje atsiranda naujų pastatų, tačiau kartu išsaugomi istoriniai fragmentai.  Vienas tokių akcentų – šalia muziejus įkurtas skveras su šuliniu, o parke planuojama pastatyti ir barono Renė skulptūrą“,- sakė vyriausiasis rajono architektas.

Iki statybų pradžios dar keli žingsniai

Architektai informavo, kad pagal sutartį techninis projektas, statybos leidimas ir visa projektinė dokumentacija turi būti parengti iki rugsėjo vidurio. Vėliau bus skelbiamas rangos darbų konkursas. Statyba numatoma 2027 metais, o naujasis Gargždų krašto muziejus duris lankytojams atvertų maždaug po dviejų metų.

Preliminari naujojo muziejaus statybos vertė siekia apie 2,5 mln. eurų. Projektą planuojama finansuoti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Galerijoje - keletas nuotraukų iš tolimos praeities, kuriomis pasidalino Gargždų krašto muziejus. 1938 metais Gargžduose, Sodo gatvėje, prie parko pastatytas medinis gyvenamasis namas. Po karo pastate kurį laikė veikė vaikų darželis, vėliau muzikos mokykla. 1993 metais pastatas grąžintas savininkams. Kurį laiką čia veikė įvairios įstaigos (darbo birža, advokatų, nekilnojamojo turto kontoros, net Klaipėdos laikraščio „Vakarų ekspresas" padalinys). 2005 m. Klaipėdos rajono savivaldybei įsigijus šį pastatą, buvo įkurtas Gargždų krašto muziejus.