Molžemio dykynė  

Per tą laiką čia susiformavo gilus karjeras, jo dugne telkšo ežeriukas. Tuo tarpu galinga technika ir toliau kapsto molio klodus – įdauba vis ilgėja, kasdien į Akmenės gamyklą išvežama apie 30 tonų naudingųjų iškasenų. Žmonėms be patyrusių palydovų savavališkai lankytis Šaltiškių karjere saugumo sumetimais draudžiama – ekskursijų dalyviams būtina iš anksto registruotis.

Prieš akis atsivėrusi šiurpi molžemio dykynė atgena prieštaringų minčių gūsį. Žygeiviams į smegenis įkyriai kalėsi dainininko Andriaus Mamontovo hito žodžiai: „Marso kanjonai – tu taip arti. Kelių milijonai – tavo visi“.

Šis Dievo užmirštas kampelis, į kurį žurnalistus atvedė smalsumas, ekstremalių pojūčių neįprastuose peizažuose troškulys, taip ir vadinamas - „Marso kanjonai“.

Egzistencinė įtampa šiek tiek atslūgo sužinojus, kad Marso kanjonai – ne vien tik kalnakasybos monstrų išniekintas gamtos kampelis, bet ir turistų lankoma vieta, kasamas išskirtinis, itin kokybiškas molis naudojamas grožio procedūroms.

Karjerą lanko A.Mamontovas su savo satelitais ir hakeriais, egzotikos ieškantys vestuvininkai įdauboje rengia įspūdingas fotosesijas.

Šaltiškių karjere įkandin vikšrinių ekskavatorių žingsniavę mokslininkai nustėro, aptikę triaso geologiniame periode (prieš 250 mln. metų) gyvenusių roplių fitozaurų fosilijų - du dantys ir dviejų žandikaulių liekanas. Tokie radiniai – ne juokas. Jeigu ne darbštūs molio kasėjai ir cemento gamintojai, ar kas žinotų, kad čia kažkada gyveno krokodilų protėviais vadinami dinozaurai?

‍

Akmeniškai pasakojo, kad karjerai bus užlieti vandeniu. Tada Šaltiškėse esą telkšos kur kas didesnis ežerais stačiais krantais. Bet kada tai įvyks, po šimto, o gal daugiau metų, niekas nežino.

Lyg užgesusio ugnikalnio krateryje

Menčių karjere pasijunti lyg nusileidęs į užgesusio ugnikalnio kraterį. Dalis jo užtvindyta – galingos kalnakasybos technikos išgremžtose įdaubose prieš maždaug 230 milijonų metų susiformavusių klinties nuogulų atodangas jau skalauja nedideli ežerėliai. Žaliavos vis dar kasamos ir tiekiamos įmonei „Akmenės cementas“ – krosnyse sudegintos klintys virsta gamybai būtinomis kalkėmis.

Pažvelgus į trupančias klinties sienas tiesiog sunku patikėti, jog po trisdešimties metų čia tyvuliuos vanduo. „Stovite būsimojo ežero dugne. Išsėmus naudingąsias iškasenas, visa technika bus išgabenta. Tada karjere atsiras didžiulis 800 hektarų ploto vandens telkinys su keliolika dirbtinių salelių“, - patikino Klaipėdos žurnalistų delegaciją į Menčių įdaubą atvedęs ekskursijų vadovas.

Kas bus po to turbūt geriausiai įsivaizduoja Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ir patys klinties kasėjai. Karjero šeimininkai teigia, jog šioje vietoje atsiras nauja, patraukli poilsio vieta - žmonėms galės čia maudytis, raižyti ežero paviršių valtimis, vandens motociklais, motoriniais kateriais, gal net burinėmis jachtomis. Dalis dirbtinio tvenkinio esą virs natūraliomis gamtos buveinėmis – vandenyse nerš žuvys, paukščiai saugiai perės krūmais apžėlusiose salelėse“.

Aplinkinės vietovės, pasak akmeniškių, šlapios, anksčiau čia telkšojusiose pelkėse augo spanguolės, bruknės. Dar 1926 metais Menčiuose atrasti klinties klodai vis dar eksploatuojami. Iškastų ir nebenaudojamų įdaubų skardžiai padengti čia gausiai suvešėjusių šaltalankių krūmais. Išgremžus tokį gilų kanjoną, prisikasta iki pat gruntinio vandens gyslų – dugne teka upeliai, žliugsi balos.

Nereikėtų laukti ir trisdešimties metų - klinties kasėjams išjungus siurblius, karjerą užplūstų vanduo. Tada Mėnulio peizažus primenančia užtvindyto kanjono panorama galėtų grožėtis tik giluminio nardymo mėgėjai. Nesunku suprasti, kodėl Menčių karjere siurbliai veikia dieną ir naktį – į jį iš gilesnių klodų sutekėjęs vanduo nuleidžiamas į kitus telkinius.

Karjeras virs ežeru

O kas būtų, jeigu sustabdžius siurblius, gruntiniai vandenys apsemtų karjerą ir nesustotų - per kas dar tik įsivaizduojamo ežero krantus užtvindytų dirbamos žemės laukus, aplinkines kaimo sodybas? Visko gali būti, kad vietovės prižiūrėtojams prireiktų naujos, civilizacijos pažeistą hidrologinį režimą reguliuojančios įrangos, betono užtvankų, šliuzų, papildomų vandens saugyklų.

Tąkart žurnalistai nekvaršino galvos V.Mitrofanovui klausimais apie galimų ekologinių katastrofų grėsmę ir jų padarinius. Ilgamečiam rajono merui, regis, užtenka rūpesčių tvarkant sovietmečiu ant pelkės išdygusį cemento gamintojų miestą - Naująją Akmenę. Pastaruoju metu jis neatpažįstamai pasikeitė.

Akmenės rajono savivaldybė, verslo struktūros brandina ambicingus ateities investicijų planus, norima plėsti šalia esančią laisvąją ekonominę zoną, kurioje prieš metus jau įsikūrė ir sėkmingai veikia didžiulis įmonių grupės „Vakarų mediena“ gamybos kompleksas.

Kalnakasybos monstro pašonėje

Kol Menčių karjero dar neužtvindė vanduo, lankytojai skuba įsiamžinti prie šešių aukštų pastatui prilygstančio ekskavatoriaus. Milžiniškas įrenginys, kurio strėlės ilgis siekia apie 70 metrų, nuo klinties klodų nugremžia viršutinių nuogulų sluoksnius – žemę, priesmėlį, priemolius.

Virš karjero pūpsantis milžinas – sovietmečio industrijos palikimas. Vienu 10 kubinių metrų talpos kaušo grybšniu jis lyg plunksną pakelia 18 tonų grunto. Įkandin jo lėtai „žingsniuoja“ klinties atodangas trupinantys ekskavatoriai čia vadinami “mažyliais“ - sveria 220 tonų.

Tą dieną kalnakasybos monstras ilsėjosi. Suprantama, kad jo metaliniame kauše tilpo visi karjerą apžiūrėję žurnalistai. Foto sesijos dalyviai ne tik šypsojosi, bet ir nerimavo dėl vietovės ateities.

Klaipėdos žurnalistus kalnakasybos monstro nasruose persmelkė ekologinis nerimas – kas bus, kai klinčių karjerą užtvindys vanduo?

‍

Gedimino Pilaičio nuotraukos