Audros grasina ir Lietuvai

Metinės kritulių normos Lietuvoje rodo, kad kritulių kiekiai išlieka tie patys, vis dar svyruojame apie 700 mm. Tačiau ryškėja tendencija, jog užeina ilgesni sausringi periodai ir užklumpa staigios, intensyvios liūtis, kuomet per kelias valandas iškrenta kone visa mėnesio kritulių norma.  

Aplinkos ministerijos klimato politikos grupės vyresnioji patarėja dr. Judita Liukaitytė – Kukienė „Klimatosaugos briaunų“ konferencijoje Vilniuje uždavė klausimą „Ar Lietuvoje skęsime kaip Lenkijoje ir Čekijoje?“. Į klausimą atsakyta–greičiausiai skęsime. Kada tai bus - neaišku, bet bus, nes tai rodo atlikti moksliniai tyrimai ir prognozės.  

Pernai rugsėjo viduryje Europą užgriuvo audra „Boris“, kuri daugiausiai smogė Lenkijai, Čekijai, Vokietijai, Vengrijai ir kitoms šalims. Potvyniai nusinešė 27 gyvybes, o liūčių ir potvynių padaryti nuostoliai siekė apie 4 milijardus eurų.

Su potvyniais susiduria visos šalys

Smarkios audros Europoje pasikartojo siautėjo ir 2024 metų spalio mėnesį. Pavyzdžiui, spalio 17 d. Prancūzijoje per parą iškritęs bendras kritulių kiekis siekė 400-600 mm. Tą patį mėnesį JAV, Naujosios Meksikos mieste Rosvele per kelias valandas iškrito 150 mm kritulių vietovėje, kuri paprastai kenčia nuo sausros. Nors tame mieste teka tik nedidelis upelis, buvo apsemti didžiuliai gyvenami plotai.  

Pasak J. Liukaitytės – Kukienės, tokie didžiuliai vandens kiekiai per trumpą laiką (per valandą – 50 mm) staigiai paskandina ištisus miestus.

Šie pragaištingi gamtos reiškiniai – ne išimtis, o vis dažnėjanti klimato kaitos tendencija. Su staiga kylančiais, nevaldomais potvyniais susiduria visos šalys.

Europos Komisija atvirai kalba, jog turime mokytis prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių: reikia aiškių priemonių, strategijų, reglamentų. Nes audros ir liūtys – nebe „kitų problemos“.

Kritulių tik daugės

O kaip Lietuva? Pernai vasara ir Lietuvoje būta smarkių audrų, atnešusių nemažos žalos žmonių turtui ir gamtai. Šių metų pradžioje Vakarų Lietuvoje tvino upės, dėl rizikos apsemti teritorijas ne vienas rajonas skelbė ekstremalią padėtį. Pagal klimatologų prognozes, iki 2100 m. metinis kritulių kiekis Lietuvoje gali išaugti nuo 6 iki 14 proc. Didžiausią pavojų kelia ne didėjantys lietaus kiekiai, bet būtent smarkios, ekstremalios liūtys. Vienu metu užgriuvęs didelis vandens kiekis nespėja susigerti, tad prasideda viską griaunantys potvyniai. Po jų paprastai seka ilgesni sausrų periodai.

„Vilnius, Kaunas, Klaipėda – šie miestai skęsta. Ir tai nėra vien tik lietaus nuotekų klausimas. Tai infrastruktūros, planavimo, urbanistikos ir net finansinės rizikos klausimas,- pabrėžė J. Liukaitytė – Kukienė.

Ką rodo ilgalaikiai kritulių stebėjimai Lietuvoje? 1981-2010 metais Lietuvoje vidutiniškai per metus iškrisdavo 698 mm kritulių, 1991- 2020 metais – 695 mm. Daugiausiai kritulių iškrenta liepą (84 mm), mažiausiai – balandį (37 mm). Anot mokslininkų,  pavojinga kritulių riba Lietuvoje – 15 - 20 mm. Tokių liūčių, apsemiant gatves, yra buvę Vilniuje, Klaipėdoje. Smarkiai lyja Telšiuose, Nidoje, mažiausiai Dūkšte.

Paskolos pagal potvynių riziką

2022 metais Lietuvoje yra atnaujinti potvynių žemėlapiai, pagal kuriuos galima vertinti realiais užtvindymo rizikas pagal upių pakrantes, gyventojų tankį, vietovės reljefą, pastatų išdėstymą. Pirmą kartą įvertinti ir klimato kaitos reiškinių sukelti potvynių scenarijai.

„Bankai ir draudimo bendrovės jau remiasi šiais duomenimis, vertindami paskolų riziką“,- pastebėjo aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja J. Liukaitytė- Kukienė. Ji pateikė Nemenčinėje parduodamo gražaus namo šalia Nėries pavyzdį. Pagal potvynių rizikos žemėlapį yra didelė tikimybė, kad ekstremalių liūčių metų šis namas gali atsidurti vandenyje. Kas gi pirks šį namą, žinodamas tokias prognozes?

Graži vieta gali būti nesaugi

Bendrai paėmus, teigia mokslininkai, matome, jog lyja mažiau, tačiau miestai per liūtis ir audras skęsta. Nuo seno lietuviai mėgo įsikurti prie upių, gražių vandens telkinių. Pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, namų neleidžiama statyti prie pat upės vagos, tačiau kiek tolėliau galima, nebent būtų draudžiama, jei statoma gyvulių ferma.

Dažnėjant smarkioms liūtims tokie statybos ypatumai „su gražiu vaizdu“ kelia nekilnojamojo turto užsėmimo pavojų.

Lietuvos užliejamose teritorijose, 0,1 proc. potvynio tikimybės zonoje gyvena apie 50 tūkst. žmonių, 1 proc. tikimybės zonoje – apie 20 tūkst., 10 proc. tikimybės – 4 tūkst. gyventojų.

Kaip išvengti žalos?

Už potvynių padarinius mokame visi – per asmeninius nuostolius, draudimo mokesčius.  Dr. J. Liukaitytės – Kukienės teigimu, kai kurių nuostolių, kuriuos sukelia potvyniai, būtų galima išvengti – tik reikia jiems ruoštis iš anksto.

Kaip tai padaryti? Anot aplinkos ministerijos vyresniosios patarėjos, priemonių yra ne viena. Tai inžineriniai įrenginiai (pylimai, polderiai, drenažo sistemų įrengimas ir atnaujinimas), žalioji infrastruktūra miestuose (didinti miestuose žaliąsias zonas, įrengti daugiau lietaus surinkimo vietų, skatinti paviršinio vandens infiltraciją), planavimas (statybų leidimai turi būti derinami su potvynių rizikos žemėlapiais), prevencija (tikslios prognozės, išankstiniai perspėjimai apie liūtis, audras, visuomenės švietimas apie klimato kaitą, kaip elgtis potvynių metu ir kt.).

Iš dalies potvyniams pasirengę

Teigiama, jog iš dalies Lietuva yra pasiruošusi potvyniams: sukurta tam tikra infrastruktūra, veikia potvynių rizikos valdymo priemonės, perspėjimo sistemos, nuostolių kompensavimas, pagalba nukentėjusiesiems.

Nutikus bėdai, neliktume vieni, yra suteikiama naujausia palydovinė informacija, moksliniai tyrimai, kita pagalba. Tačiau padaryta dar ne viskas.

„Didieji miestai nėra įsivertinę, ką darytų, jei reikėtų gelbėti teritorijas. Nėra modeliavimo, kokias priemones įdiegti, kad sulaikytume vandenį. Urbanizuotos teritorijos greitai skęsta, jei nėra įrengta atitinkama infrastruktūra. Turime rizikos vertinimo priemones, duomenis, pavyzdžius. Galbūt tik trūksta valios susitarti ir veikti kartu bei iš anksto. Kai vanduo jau sems rūsį – diskutuoti bus per vėlu“, - kalbėjo J. Liukaitytė-Kukienė.

Potvynio prevencijai – milijonai eurų

2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis numatyta skirti 34 mln. eurų potvynių prevencijai. Lėšos bus nukreiptos į projektus, kurie padės savivaldybėms apsaugoti gyventojus, infrastruktūrą ir turtą nuo vis dažnėjančių potvynių.

Šioje programoje, kalbant apie investicijas infrastruktūrai Klaipėdos apskrities rajonuose, didžioji dalis tenka Šilutės rajono savivaldybei – iš viso apie 10 mln. eurų.

Lėšos skiriamos Kintų, Sakučių, Skirvytės, Uostadvario žiemos polderių paaukštinimui, naujų įrengimui, Sausgalvių, Alkos kelių paaukštinimui, naujų pylimų įrengimui, Tulkiaragės vasaros polderio esamų pylimų paaukštinimui, meldinės nendrinukės, vienos iš rečiausių migruojančių paukščių, buveinės atkūrimui ir kitiems darbams.

Klaipėdos miesto savivaldybei numatyta skirti apie 1,5 mln. eurų įrengti naujus pylimus Mažajame kaimelyje, Klaipėdos rajono savivaldybei –  apie 334 tūkst. eurų Purmalių gyvenvietės pylimų paaukštinimui.

Pexels nuotraukos