Dyzeliną keičia elektra

Dar pernai rugsėjį kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos delegacija teko lankytis Talino ir Stokholmo uostuose, kurie gali pasigirti išskirtine infrastruktūra, vykdoma krantinių elektrifikacija ir gebėjimais atkurti kruizinės laivybos srautus po pasaulinės pandemijos laikotarpio. Talino uoste apžiūrėjome stacionarius elektros tiekimo taškus krantinėse, o švedai pademonstravo mobiliąją elektros tiekimo įrangą, kuri labai patogi ir moderni, tačiau kartu ir labai brangi. Atvykę laivai prisijungia prie šių stotelių ir užgesina savo variklius, tad ten neliko nei triukšmo, nei taršos iš kaminų. Be to, krantinių elektros stotelės aprūpinamos elektros energija iš saulės ir vėjo jėgainių.

Iki 2030 metų visi Europos uostai privalo turėti tokias elektros tiekimo stoteles, mažinant išmetamų teršalų emisijas. Gerą įspūdį Talino uoste paliko ne tik moderniai elektrifikuotos krantinės, daug atvykstančių laivų,  bet ir naujasis kruizinių keleivių terminalas, kuriame daug žalumos, natūralių medžiagų: medžio, akmens. Panašiu keliu žengia ir Klaipėdos uostas, neatsilikdamas nuo pavyzdinių Baltijos regiono jūros uostų. Klaipėdiečiai planuoja didelį postūmį vystant Lietuvoje kruizinį turizmą.

Pirmieji apsirūpins keltai

Dauguma laivų, atvykę į Klaipėdos uostą, naudoja dyzeliną, kuriuo maitinami jų generatoriai tiek laivui plaukiant, tiek jam stovint. Mokslininkai nustatė, jog vietoje dyzelino laivams tiekiant žaliąją elektros energiją, tarša sumažėtų per 80 proc. Šiuo metu Klaipėdos uoste startavęs krantinių elektrifikavimo projektas leis laivams naudoti elektros energiją, taip sumažinant emisijas ir poveikį aplinkai. Jau pradėti pirmųjų krantinių elektrifikavimo darbai – pasirašyta sutartis dėl infrastruktūros įrengimo. Sutarties suma siekia 238 tūkst. Eur. Būtent Estijoje komplektuojama įranga, kuria laivams uoste nuo kranto bus tiekiama elektra.

Planuojama, kad jau kitais metais elektros energija nuo kranto bus tiekiama uoste reguliariais maršrutais plaukiantiems laivams – keltams, taip mažinant iš jų sklindančią taršą ir triukšmą.  2026 metais uosto pietinėje dalyje pradės veikti keturios elektros stotelės – trys Centriniame Klaipėdos terminale ir viena Klaipėdos konteinerių terminale. Stotelės elektrą tieks „DFDS Seaways“ ir „TT- Line“ keltams.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Algio Latako, krantinių elektrifikacija kartu yra ir technologinis proveržis, ir realus įsipareigojimas miestui ir aplinkai, ir reali priemonė, kuri padės uostui tapti tvaresniu.

Energija – iš atsinaujinančių šaltinių

Klaipėdos uostas, įgyvendinęs šį infrastruktūros projektą, elektrą planuoja pirkti iš tiekėjų, kurie ją generuos iš atsinaujinančių šaltinių – vėjo, saulės. Krantinių elektrifikavimo Klaipėdos uoste projektas iš dalies finansuojamas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) Transporto programą.

Projektui, kurio vertė siekia apie 11 milijonų eurų, įgyvendinti numatytas 8,6 milijono eurų siekiantis ES finansavimas.

Naujų stotelių įrengimas numatytas ir kitose uosto krantinėse, prie kurių švartuojami konteinerius gabenantys laivai bei kruiziniai laineriai, taip pat Klaipėdos uosto laivynas. Visą numatytą uosto krantinių elektrifikavimo projektą tikimasi baigti 2028 metais.

Matuoja ŠESD emisijas

Klaipėdos uostas – pirmasis tarp Baltijos valstybių ir vienas iš 36 uostų Europoje, turintis uosto aplinkosaugos vadybos sistemos PERS (angl. Port Environmental Review System) sertifikatą. Jis įpareigoja vykdyti emisijų stebėseną, mažinti taršą ir vykdyti tvarią uosto veiklą. Šią veiklą palaiko Suomijos „Gisgro“ sukurta programinė įranga, apskaičiuojanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas. Vertinimo objektas – laivai, uoste dirbanti technika ir transportas.

Baigiama statyti nauja, moderni laivyno bazė jau šių metų pabaigoje priims tris naujus laivus. Šiuo metu statomi du hibridiniai locmaniniai kateriai ir pirmasis šalyje žaliuoju vandeniliu varomas atliekų surinkimo laivas, kuris atliekas priims iš kitų į uostą atplaukiančių laivų.

Šie ambicingi planai atspindi Klaipėdos uosto strateginę kryptį – ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti konkurencines pozicijas Baltijos jūros regione, kartu prisiimant atsakomybę už aplinkosaugą ir tvarų augimą.

Uoste - žalioji transformacija

Klaipėdos uostas sparčiai diegia aplinką tausojančias technologijas ir siekia tapti vienu tvariausių uostų Europoje. Krantinių elektrifikacija yra viena iš pagrindinių šio proceso dalių, leidžianti laivams naudotis elektra vietoje dyzelino, mažinant taršą, triukšmą ir neigiamą poveikį klimatui.

„Klaipėdos uostas jau seniai yra daugiau nei tik krovininių laivų stotelė – mes aktyviai investuojame į žaliąsias technologijas ir darnius sprendimus, kurie ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir kuria naujas galimybes verslui. Tvarumas šiandien nėra pasirinkimas – tai mūsų ateities kelias, kuriuo drąsiai žengiame“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A.  Latakas.

Anot uosto vadovo, per dvejus trejus metus Klaipėdos uosto laukia stiprūs pokyčiai, kurie yra neišvengiami, norint, kad vienintelis Lietuvos uostamiestis būtų gyvas, patrauklus pasaulinėms laivybos kompanijoms ir graži, moderni vieta patiems klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Visa ši transformacija preliminariai kainuos apie 60 mln. eurų.

Laivams trūksta krantinių

Reikalingas žaliasis koridorius į Klaipėdą ir patogi infrastruktūra švartuotis laivams, keliauti turistams, t. y. elektra, alternatyvus kuras (vandenilis), atliekų surinkimas krante, antrasis kruizinių laivų terminalas – patogus laivams ir keleiviams. Kol kas į Klaipėdą dėl to, kad trūksta vietos, negali įplaukti apie 10 didžiausių kruizinių laivų, per metus jų atvyksta apie 60. Klaipėdoje įrengus antrąjį kruizinių laivų terminalą, be problemų uostas galėtų priimti ir 100 kruizinių laivų, tarp jų net didelių laivų, kurių ilgis siekia per 300 metrų.

Pasaulyje kruiziniai laivai  tik didėja, kai kurie talpina jau ir po 8 000 keleivių. Ypač svarbu ruoštis priimti daug turistų, kuriems svarbu patogiai pasiekti miestą, taip kaip yra Taline, kur čia pat nuo uosto – senamiestis. Kruizinių laivų keleiviams nepatinka, kai reikia važiuoti kažkur iš laivo, jie labiau linkę tyrinėti miestą savarankiškai. O jei važiuoti, tai tik toliau – į Nidą, Palangą. Tačiau situacija Klaipėdos uoste greitai pasikeis.

Naujas terminalas kruizams

Nauja infrastruktūra Klaipėdos uoste bus kuriama ir kruizinei laivybai. Uosto direkcijai patikėjimo teise priklausančiame sklype šalia Žiemos uosto netrukus bus pradėta esamų krantinių rekonstrukcija, naujų statyba (bus statomos dvi naujos krantinės), akvatorijos gyliai bus pritaikyti naujiems poreikiams. Teigiama, jog per trejus metus naujai kuriamo kruizinių laivų terminalo erdvė taps ir nauju traukos centru prie marių klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Čia būsianti sukurta patraukli vieta uostamiesčio renginiams, suformuotas į vandens pusę orientuotas atviras amfiteatras, takai pėstiesiems ir dviratininkams, erdvės poilsiautojams, renginiams.

Kitais metais naujai suformuotoje teritorijoje bus statomas pastatas, kuriame įsikurs Klaipėdos uosto valdymo ir kontrolės komanda bei Uosto direkcijos administracija. Be administracinės paskirties patalpų, pirmame pastato aukšte veiks kavinė ir konferencijų salė, o ant pastato stogo bus įrengta apžvalgos aikštelė su vaizdu į marias. Greta planuojama įrengti ir naują pramoginių laivų prieplauką. Pastato statybos kaina – 27 mln. eurų.

Tikimąsi, kad didelės uosto investicijos atsipirks. Vien iš kruizinių laivų mokesčio uostas per metus gauna apie 800 tūkst. eurų pajamų. Išaugus laivų srautui, padaugės ir pajamų, taip pat augs pajamos už paslaugas, bus didelė nauda ir miesto bei regiono turizmo ir aptarnavimo sektoriams.

Nuotraukos©Jolantos Beniušytės archyvas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vizualizacijos