GIEDRIUS: Egle, kaip ir kodėl tos lietaus nuotekos patenka į buitinių nuotekų tinklus?

EGLĖ: Turbūt yra kelios priežastys. Viena iš priežasčių tai yra ta, kad buitinių nuotekų tinklai nėra nauji.  Yra ir 1980-ais, ir tarp 1970-1980 metų klotų tinklų. Tinklai yra nesandarūs. Mūsų krašte gruntinis vanduo yra aukšto lygio, ir būtent šie tinklai, kurie yra nesandarūs, veikia kaip drenažas ir surenka paviršinį vandenį. Kita priežastis - lygiai tokia pati situacija yra su buitinių nuotekų sistema - ji nėra sandari. Buitinių nuotekų šuliniai taip pat yra nesandarūs. Kada šulinys atsiduria po lietaus vandeniu, jisai tiesiog veikia kaip lietaus surinkimo sistema. Trečioji priežastis yra drenažo ir paviršinių nuotekų sistemos, kurios sujungtos su buitinių nuotekų tinklais.

GIEDRIUS: Koks kiekis lietaus vandens 2023 m. pateko į nuotekų valyklą? Kokie yra valyklos pajėgumai?

EGLĖ: Mes daugiausia stebime valyklos pajėgumą per parą. Valyklos pajėgumas yra 5000 kubinių metrų per parą. 2023 metų lapkričio 7 d. turėjom 25 000 kubinių metrų per parą. Lapkričio 8 d. atidarėme sklendę, kad neskandintume nuotekų valyklos. Tomis dienomis 15000 kubinių metrų buvo nukreipta į nuotekų valyklą ir 6000 kubinių metrų vandens išleidome prieš nuotekų valymą.

GIEDRIUS: Kas nutinka nuotekų valyklai, kai į ją patenka toks kiekis vandens? Kokios grėsmės kyla?

EGLĖ: Nuotekų valykloje vyksta biologinio valymo procesas. Yra bakterijos, kurios yra gyvi organizmai ir jie sunaikina atitenkančią taršą. Taršos „suvalgymui“ reikalingas tam tikras laikas, tam tikras išbuvimas nuotekų valyklos talpose. Kai pasidaro per greitas srautas, per didelis nuotekų atitekėjimas, tiesiog taršus vanduo su bakterijomis nebeišbūna reikiamą laiką. Tuomet, prasideda, kaip mes vadiname, bakterijų išnešimas. Tai yra, kai nevalyto vandens srautas, per pačią nuotekų valyklą su visom gerosiomis bakterijomis, yra išplaunamas į atvirus vandens telkinius.

GIEDRIUS: Iš kur atsiranda gerosios bakterijos?

EGLĖ: Jas mes patys užsiauginame. Jos dauginasi ir mes visada turime aktyvaus dumblo. Netgi tie, kurie turi valymo įrenginius, iš mūsų pasiima aktyvaus dumblo bakterijų. Tai daroma tam, kad jos daugintųsi ir gyventų. Todėl mums labai svarbu, kad bakterijos būtų neišnešamos, kad jos tiesiog gyventų ir gerai jaustųsi.

GIEDRIUS: Jeigu bakterijos išplaunamos, tuomet sutrinka visas skaidymo procesas?

EGLĖ: Taip, sutrinka visas procesas. Tuomet reikia mažiausiai 2 savaičių, kad bakterijos prisidaugintų ir vėl pradėtų savo veiklą vykdyti.

GIEDRIUS: Ar nevalytų nuotekų nuleidimo atvejis buvo pirmas įmonės istorijoje, ar anksčiau yra buvę tokių atvejų?

EGLĖ: Aš tikrai to negaliu pasakyti. Gerokai senesniais laikais tai buvo visiškai normalus ir oficialus dalykas. Šitaip nuleisti nevalytas nuotakas netgi ir ten, kur yra pagrindinės siurblinės, buvo galima iki kokių 1998 m.

GIEDRIUS: Šiais laikais sklendės atidarymo procedūra kitokia?

EGLĖ: Šiaip sklendės atidaryti negalima, ji užplombuota. Kadangi buvo paskelbta ekstremali situacija, tuomet ir atidaryta sklendė.

GIEDRIUS: Ar už sklendės atidarymą bei už nevalytų nuotekų išleidimą įmonė gavo baudų ar nuobaudų?

EGLĖ: Mes baudos negavome. Buvo imami taršos mėginiai. Tarša tikrai buvo labai nedidelė, praktiškai kaip išvalytų nuotekų, nes nuotekos buvo labai prasiskiedusios lietaus vandeniu. Mes už tą visą išleistą taršą sumokėjome taršos mokestį.

GIEDRIUS: Kokio dydžio buvo mokestis?

EGLĖ: Už tą vieną dieną – 500 eurų.

GIEDRIUS: Jūsų įmonė jau nuo 2017-ųjų metų turi nusipirkusi dūmų mašiną? Ją įsigijote prevencijai arba liaudiškai tariant – gaudyti galimiems pažeidėjams. Ar daug esat iki nuotekų išleidimo įvykio pagavę potencialių pažeidėjų?

EGLĖ: Tikrai negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus, bet šiemet mes patikrinome visą Kretingą. Tikrinimas dūmų mašina yra toks paviršinis. Tai yra tarsi raudonas šauktukas. Po to jau reikia ieškoti giliau – kur, kaip, kas prijungta. Kadangi prevenciškai patikrinome visą Kretingą, visi žmonės, pas kuriuos dūmai rūko, yra įspėti.

GIEDRIUS: Įspėti gyventojai laiko susitvarkyti turi iki 2025 m. birželio 1 d.?

EGLĖ: Taip, tikrai taip.

GIEDRIUS: Kiek efektyvus jūsų draugiškas raginimas susitvarkyti? Laiko liko mažiau negu mėnuo. Valdote procesą: ar žmonės tvarkosi, nesitvarko, kaip reaguoja ir t.t.?

EGLĖ: Visi praėję metai ir šių metų pradžia buvo daugiau prevencinis darbas su gyventojais. Mes matėm, kad yra labai daug ir viešų teritorijų, kuriose lietaus nuotekos yra pajungtos į buitinių nuotekų tinklus. Šitas vietas, kurių yra apie 50, mes praėjusiais metais patys atjungėme ir rezultatas iš karto pasimatė. Viešos vietos: gatvės, aikštės yra didelės teritorijos, todėl rezultatą pamatėme greitai. Dabar toliau dirbsime su gyventojais. Gyventojai sujudo prieš artėjančią birželio 1 d. - vienas po kito eina pranešinėja, kad atsijungia.

GIEDRIUS: Kiek apytiksliai Kretingoje buvote identifikavę galimai teršiančių namų ūkių?

EGLĖ: 2024 m. pabaigoje buvo 170. Šiais metais dabar net nepasakysiu tiksliai, bet panašiai.

GIEDRIUS: Kaip gyventojai reaguoja, kai juos pagaunate už rankos?

EGLĖ: Turbūt dažniausia reakcija, kad aš tokį būstą jau nusipirkau, aš tikrai nieko nežinau ir nieko nemačiau.

GIEDRIUS: Jeigu būstas senesnis  pasijungimas galbūt kaip ir norma buvo?

EGLĖ: Kituose miestuose taip nebuvo, turbūt nuo miesto priklauso.

GIEDRIUS: Ar mūsų aptarta problema egzistuoja ir kaimiškose Kretingos rajono vietovėse?

EGLĖ: Kaimiškuosiuose kita problema yra didesnė. Kolūkiniai tinklai eina per laukus, niekam nėra aišku kur jie tiksliai eina. Tos linijos einančios per laukus, dėl nusidėvėjimo veikia kaip drenažo sistemos.

GIEDRIUS: Ir jūs susirenkat lietaus vandenį iš laukų?

EGLĖ: Susirenkame. Ir tikrai didelius kiekius.

GIEDRIUS: Kas laukia nesutvarkiusių gyventojų?

EGLĖ: Reikės susimokėti už metinį kiekį patenkantį į buitinių nuotekų tinklus. Sumos tikrai yra nemažos.

GIEDRIUS: Gal galėtumėte patikslinti sumas?

EGLĖ: Gali būti apie 900 eurų. Vienkartinis mokėjimas skaičiuojamas už metus, už metinį kiekį. Tai yra vienkartinis mokėjimas, bet nieko nepadarius ir toliau pakartotinai teks mokėti.

GIEDRIUS: Užfiksavę pažeidimą, jūs ir švietėjišką veiklą turite vykdyti - paaiškinti pažeidėjui, kodėl yra blogai, taip tvarkyti nuotekas. Kaip reaguoja žmonės?

EGLĖ: Kai kurie iš tikrųjų supranta, kai kurie nenori suprasti. Kai kuriems reikia būtinai lietaus nuotekų tinklų ir jokios kitos alternatyvos, kur dėti lietaus vandenį, jie nemato.

GIEDRIUS: Gal egzistuoja ir atvirkštinė nuotekų tvarkymo forma – buitinės nuotekos pajungiamos į lietaus tinklus?

EGLĖ: Tokiu atveju labai greitai pasimato. Jeigu yra tarša buitinėmis nuotekomis, yra ir kvapas. Tokiu atveju ir aplinkosauga įsijungia, nes tai yra aplinkos teršimas. Kretingoj turbūt neteko susidurti, kad į lietaus nuotekos būtų pajungtos buitines nuotekos. Teko tik Klaipėdoje. Pakankamai didelis skandalas buvo, kai į lietaus nuotekas buvo pajungtos buitinės nuotekos ir buvo pajungtas daugiabutis namas.

GIEDRIUS: Visas daugiabutis?

EGLĖ: Tiesiog statybininkams vienas vamzdis buvo arčiau negu kitas ir pajungė.

GIEDRIUS: Ar daug žinote savivaldybių, kurios susiduria su lietaus nuotekų pajungimo į buitinius tinklus problema, kaip Kretingos rajonas?

EGLĖ: Turbūt mes taip masiškiausiai šiuo metu dirbame. Žinoma, dirbama tuo klausimu ir kitos įmonėse. Klaipėdoje dirbama nuosekliai jau kokį dešimtmetį, jeigu ne seniau. Šiauliai dirba, Plungė taip pat.

Praktiškai tai Vakarų Lietuvos regiono problema, nes tai susiję su aukštu gruntinio vandens lygiu. Mums lietus iškart žymiai veikia tinklus.

Šiek tiek kitokios problemos, kur yra smėlingi gruntai -  Aukštaitijos pusėje. Jie kartais susiduria su priešinga problema. Ten vyksta eksfiltracija - nuotakos dingsta iš tinklų.

GIEDRIUS: Naivus, švietėjiškas klausimas - kodėl svarbu yra tvarkingai elgtis su savo nuotekomis ?

EGLĖ: Todėl, kad buitinės nuotekos yra taršios. Labai paprastas pavyzdys, mes turim vienas kubinį metrą buitinių nuotekų, kurioms reikalingos bakterijos išvalyti, reikalinga ir elektra perpumpavimui per visą eilę nuotekų siurblinių. Kol nuotekos pasiekia nuotekų valyklą, vėl tam tikros medžiagos naudojamos. Tai yra sąnaudos.

Pakankamai brangu išvalyti nuotekas. Jeigu vieną kubinį metrą nuotekų, o mes praskiedžiame dar 5 kubiniais metrais švaraus lietaus vandens, kurio nereikėtų valyti, tai mes turim 6 kubinius metrus nuotekų, kurias pilnai reikia išvalyti.

GIEDRIUS: Ir šie kaštai nuguls į paslaugos kainą, kurią dalinsis jau visi rajono gyventojai, net tie, kurie neteršia.

EGLĖ: Taip, būtent. Lietaus vandenį gi galima kaupti, galima panaudoti.

GIEDRIUS: Ar populiarūs kaupimo sprendimai, kuomet lietaus vanduo būtų panaudojamas?

EGLĖ: Kretingos rajone yra pavienių žmonių, kurie naudoja. Bet tai yra tikrai nepopuliaru. Norime mes to ar nenorime, bet klimato kaita vyksta ir tikrai mes su tuo susidursime. Turbūt pati gamta mus privers tą daryti.

GIEDRIUS: Galbūt reikėtų daugiau švietimo, kad greičiau suprastume?

EGLĖ: Aš už tai, kad apie tai reikia kalbėti. Rodyti, aiškinti žmonėms, kad galbūt dabar yra brangu, bet tikrai ateis tas laikas, kai tai nebus brangu.

Turbūt galima taikyti analogiją su šiukšlėmis. Kai prasidėjo rūšiavimas, visų akys buvo stačios - kaip čia dabar bus? Dabar didžioji dalis visuomenės tai mato kaip normą.

Kažkada šiukšles degino visas bendrai. Po to pradėjo išvežti visas bendrai, o po to rūšiuoti.

GIEDRIUS: Čia greičiausiai toks augančio sąmoningumo klausimas, ar ne?

EGLĖ: Taip.

GIEDRIUS: Dėkoju už pokalbį.