Per metus – 10 mln. keleivių

Talino uostas yra Estijos turizmo vartai – turi net po kelias reguliarių pasaulinių kruizų maršrutų ir keltų linijas. Uostas plėtojamas pagal „Zaha Hadis Architects“  planą. Per metus Talino (senamiesčio) uostas kartu su Saaremos uostu, iš kurio vyksta laivyba keltais į kitas Estijos salas, sulaukia per 10 mln. keleivių.

Talino uosto bendrovė valdo keturis (be minėtų – dar Mugos ir Paldiskio) uostus, kurie pasiskirstę pagal rūšį – vieni daugiau veža keleivius, kiti – krovinius.

Uostas turi net daugiafunkcį laivą ledlaužį  „Botnica“, kuris kovoja ne tik su ledu (jo dėl klimato kaitos vis mažiau), bet ir atlieka jūros taršos prevencijos darbą.

Uostą valdo lietuviškai kalbantis estas

Įdomu tai, kad Talino uostui vadovauja lietuviškų šaknų (mama kilusi iš Lietuvos) generalinis direktorius Valdo Kalm, kuris susikalba ir lietuvių kalba. Jis papasakojo, kad keleivių skaičius nuolat auga, o štai kroviniai dėl geopolitinių kataklizmų sumažėjo, todėl krito ir pajamos.

2023 m.  Talino uostas uždirbo 116,5 mln. eurų. Didžiausi klientai – terminalų operatoriai, keltų linijos, kruiziniai operatoriai.

Iki 2030 m. Talino uostas siekia tapti aplinkai draugišku, visiškai skaitmenizuotu ir multimodaliniu mazgu, pritraukiančiu investicijas bei didinančiu konkurencingumą Baltijos jūros regione.

Pasak V. Kalmo, Talino uostas skiria ypatingą dėmesį keleiviams – palyginus neseniai atidarytas naujas, modernus kruizinių laivų keleivių terminalas, čia planuojama paleisti tramvajaus liniją, kad mažiau būtų teršiamas oras dėl atvažiuojančio transporto. Uosto aplinkoje planuojama didinti žaliąją zoną – pasodinti per pusantro šimto medžių ir tūkstančius krūmų, įrengti saugias pėsčiųjų perėjas ir kt.

Pėsčiomis iki senamiesčio

Iš Talino uosto terminalo, kurį nuolatos puošia keli stovintys kruiziniai laivai ar keltai (Klaipėda kol kas tuo pasigirti negali, nes turi tik vieną krantinę kruiziniams laivams, antroji dar popieriuose) galima lengvai pėsčiomis nueiti iki labai jaukaus senamiesčio. Verta pamatyti  Rotušės aikštę, bochemišką Kalamaja rajoną, gynybinį kompleksą „Kiek in de Kõk“, užlipti pasižvalgyti į Šv. Olavo bažnyčios bokštą, iš kurio atsiveria puiki miesto ir uosto panorama. Papietauti verta  „III Draakon“ smuklėje, primenančioje viduramžius arba paragauti tradicinių estiškų troškinių restorane „Rataskaevu 16“.

Kruizas – su 2 nakvynėm

Į trijų dienų mini jūrų kruizą „Baltic Queen“  išvyksta vakarop, 17.30 val. Aišku, patartina laive pasirodyti anksčiau, nes surasti savo kajutę tokiame skruzdėlyne pirmą dieną nelengva užduotis.

Juk laivas – tai didžiulis viešbutis ant vandens su barais, restoranais, pramogų zonomis.

Vasarą patartina užsisakyti A klasės kajutę su langu, nes turėsite daugiau natūralios šviesos ir bus galima pasižvalgyti į jūrą naktį ar pabusti ryte žiūrint į bangas. Taip pat verta iš anksto įsigyti vakarienės ir pusryčių paketą – bus pigiau nei perkant atskirai laive. Labai patogu yra tai, jog užsisakius mini kruizą ten ir atgal, daiktus galima pasilikti ir grįžti į tą pačią kajutę.

Mažiau teršia aplinką

Su Estijos vėliava Baltijos jūroje kursuojantis „Baltic Queen“ yra vienas moderniausių „Tallink Silja Line“ laivyno laivų, kurio pirmoji kelionė įvyko 2009 metais.  Jo ilgis -212 m (maždaug 2 futbolo aikščių dydžio), plotis 29 m, telpa apie 2 800 žmonių, yra 500 vietų automobiliams.

Mini kruizą galima užsisakyti su transporto priemone arba be jos. Nors laivas yra didžiulis plaukiojantis daugiaaukštis viešbutis, jūroje jis išvysto apie 40 km/h greitį.

Šio kruizo išskirtinumas yra dar ir tas, jog lyginant su lėktuvo skrydžiu, laivas palieka mažesnį anglies dioksido (CO2) pėdsaką, nes pritaikytas efektyvesniam degalų vartojimui.  

Rojus gurmanams

Kadangi grupė žurnalistų „Baltic Queen“ keliavome kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos delegacija, mums buvo suteikta garbė apsilankyti ant kapitono tiltelio, laivo mašinų skyriuje ir net virtuvėje. Didžiausią įspūdį paliko virtuvė – dirba vien vyrai, tvarka nepriekaištinga, plotai įspūdingi.  

Virtuvė pagamina kalnus maisto, nes keleiviai „Didžiajame bufete“ („Grande Buffet“) maitinami švediškos virtuvės principu, ir maistas tikrai geras. Įsigijus vakarienės paketą, galima neribotai ne tik valgyti, bet ir gerti vyną bei alų, ar gaiviuosius gėrimus.

Jei norima kažko ypatingo ar vakarieniauti labiau ramesnėje aplinkoje, galima nueiti į „Gurmanų“ („Gourmet“) restoraną.

Lydi nuostabūs saulėlydžiai

Po karališkos vakarienės didžiojoje salėje prasideda gyvos muzikos koncertai, šokiai, baruose taip pat vyksta įvairių atlikėjų koncertai, kitos pramogos. Laive veikia ne viena parduotuvė, pirtis, SPA, sporto zona. Vis tik smagiausia laiką leisti ant laivo denio stebint uostų šviesas, saulėlydžius.

Ypač gražu artėjant prie Stokholmo krantų, nes jūroje išsimėtę daugybė salelių.  Čia virte verda gyvenimas, praplaukia daug laivų, jachtų, kurios stovi vos ne prie kiekvienos salos su švedų poilsio nameliais.

Baltijos jūroje plaukiant laivu lydi nuostabūs saulėlydžiai ir saulėtekiai – geriausia juos stebėti laivo gale, nes čia mažiau žmonių.

Švedų krante – 6 valandos

Į Stokholmo uostą kruizinis laivas atvyksta gana vėlokai ryte – šiek tiek po dešimtos, tačiau gerų šešių valandų krante pakanka susipažinti su miesto įžymybėmis.

Atstumas nuo Stokholmo jūrų uosto iki miesto centro yra apie 5 km. Vieni važiuoja taksi, miesto transportu ar iš anksto yra užsisakę ekskursijas ir jų jau laukia specialūs autobusai kruiziniams keleiviams.

Mūsų delegacija per tą laiką krante suspėjo pasisvečiuoti Stokholmo jūrų uoste ir susipažinti su moderniomis ekologiškomis technologijomis (mobilus energijos tiekėjas laivams, kad stovėdami galėtų išjungti savo variklius), uoste pasivaišinti kvapnia švediška kava ir bandelėmis su cinamonu, taip pat apsilankyti Lietuvos ambasadoje Švedijoje, pabendrauti su darbuotojais, lietuvių bendruomenės atstovais, kartu papietauti. Beje, Taline taip pat lankėmės Lietuvos ambasadoje, kurioje buvome priimti labai šiltai.

Šiaurės Venecijos grožybės

Nors turėjome labai mažai laisvo laiko, vis tik spėjome pajusti nuostabaus šiaurietiško miesto – Stokholmo - dvasią. Spėjome užmesti akį į senamiestį – Gamla Stan – Karališkuosius rūmus, akmenimis grįstas siauras gatveles, muziejus, bažnyčias, gražias aikštes. Pasisekė pamatyti karališkosios sargybos pamainos keitimo ceremoniją, pasigrožėti laivais, stovinčiais kanale, kuris vingiuoja per miestą ir jungia jį su Baltijos jūra.

Stokholmas labai gražus ir įdomus miestas, vadinamas Šiaurės Venecija, Skandinavijos šalių sostine, Baltijos gražuole, čia tikrai yra ką pamatyti atvykus ne vieną kartą.

Nebaisios jokios darganos

Mieste pabirusių keleivių vakarop laukia „Baltic Queen“, vėluoti negalima. Antraip ryte nepamatysi Talino uosto žiburių.

Žmonės į laivą suleidžiami per „rankovę“, permatomą koridorių, panašiai kaip į lėktuvą. Todėl lipant atgal į laivą nebaisūs nei darganoti orai, nei vėjai. Stokholmas kaip ir Talinas gali pasigirti puikiais keleivių terminalais, kuriuose žmonės jaučiasi patogiai.

Grįžusių vėl laukia skani ir gausi vakarienė, linksmybės didžiojoje salėje, lauktuvių pirkimas, nuostabus laikas laivo viršutiniame denyje grožintis Stokholmo švyturiais, praplaukiančiais ir tamsoje šviečiančiais laivais, saulėlydžio atspalviais danguje ir bekraštėmis Baltijos jūros tolybėmis.

Nuotraukos©Jolantos Beniušytės archyvas