Smurto proveržius taip pat dažniau patiria socialiai pažeidžiamos, karo pabėgėlės, netradicinio tikėjimo, neturinčios šeimų migrantės, teigia smurto prevencijos specialistai. Moteris moteriai nelygi, skirtingi identitetai turi įtakos smurtui atsirasti. Smurto artimoje aplinkoje teisės aktų taikymas atskleidė, jog mūsų visuomenėje smurtaujama labai daug – net tik fiziškai, seksualiai, bet ir psichologiškai. Ir net sunku patikėti – daugeliu atvejų kaltinamos pačios aukos, neva, išprovokavusios smurtą. Kaip išeiti iš šio užburto smurto ir agresijos rato, iš kartos į kartą pasikartojančio traumuojančio aplinkinius elgesio?

Aklą moterį užrakindavo

Vyras išeidamas ją, savo žmoną neregę, užrakindavo kambaryje, kad niekur neišeitų. Sulaukusi klausimo, kodėl nesikreipė pagalbos dėl tokio savo sutuoktinio elgesio, ji labai nustebo. Negi čia smurtas? Juk nemuša, nekeikia. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro (KMIMC) direktorė Jurgita Cinskienė, papasakojusi šį atvejį, teigė, jog toks elgesys jau buvę tapęs norma ne tik šeimoje, bet ir aplinkoje – žinojo giminaičiai, kaimynai.  

Turinti ilgametę patirtį smurto prevencijos srityje J. Cinskienė teigia, jog panašių atvejų išties nemažai, nes žmonės, priešingai nei specialistai, neatpažįsta būdingų smurto išraiškų. Net pačios aukos ne visada supranta, kad prieš jas smurtaujama.

Su J. Cinskiene kalbėjomės Gargžduose lapkritį vykusioje konferencijoje, kurioje specialistai kalbėjo apie smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą. Vienas iš konferencijos organizatorių - Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras, kuris nuo 2012 m. atlieka specializuotos kompleksinės pagalbos centro funkcijas Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonuose.

Kaip veikia šis centras? Iš policijos gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, iškart susisiekiama su nukentėjusiu asmeniu. Jam pasiūloma nemokama (kartu ir anoniminė) centro specialistų -  konsultanto, psichologo, teisininko - pagalba. Į centrą nukentėjęs asmuo gali kreiptis ir asmeniškai.

Vengia kreiptis pagalbos

Į klausimą, ar dažnai pagalbos dėl patiriamo smurto kreipiasi moterys su negalia, KMIMC vadovė J. Cinskienė  atsakė, jog retai, nors surinkti duomenys rodo, kad prieš jas triskart dažniau smurtaujama. Moterys su psichine negalia dažniau patiria seksualinį smurtą.  

„Moterys, turinčios negalią, dažnu atveju yra priklausomos nuo smurtautojo: finansiškai, fiziškai, ypač kai reikia pagalbos buityje. Kitos nesitiki ar baiminasi pokyčių, kenčia, nes, jų žodžiais, ne visada būna blogai. Smurtaujantys prieš žmones, turinčius negalią, puikiai supranta, jog maža tikimybė, kad nuo jų priklausomi artimieji praneš apie jų elgesį ir jie bus nubausti. Tad namuose, už uždarų durų, smurtaujama ilgus metus niekam nežinant”, - pasakojo J. Cinskienė.  

Net kai pasklinda žinia apie smurtą, aukos ne kiekvienu atveju priima institucijų pagalbą. Pavyzdžiui, sužinojus, kad moteris su sunkia negalia yra nuolatos skriaudžiama, jai buvo patarta išsikelti iš nesaugių namų, pasiūlyta institucinė globa. Moteris pagalbos atsisakė, liko namuose. Pasak J. Cinskienės, žmonės galvoja, kad „valdiška” globa yra didesnė blogybė negu smurtaujantis artimasis namuose.

„Namai yra namai, čia žmogus turi savo erdvę, aplinką, emocinius ryšius. Ir vis rusena ta nemirštanti viltis: gal jis ar ji pasikeis, gal pasitaisys…Neįgalius žmones stipriai veikia visa aplinka, kurioje gyvena. Gal kažkas ir norėtų ieškoti pagalbos, bet „nusodina” aplinkinių kalbos: na, baik, juk tavimi rūpinasi, apiprausia, valgyti paduoda, džiaukis, pakentėk truputį”. Turime labai daug stereotipų, įsivaizdavimų, tad iš namų neina išvesti, - priežastis, kodėl moterys pasirenka tyliai kentėti,  aiškino pašnekovė.

Kaip rasti kelią pas kenčiančius?

Kaip pasiekti skriaudžiamus neįgalius žmones ir įtikinti, kad jie nekentėtų, o kuo skubiau kreiptųsi pagalbos?

J. Cinskienės teigimu, smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys turi pajusti stiprų visuomenės palaikymą, su negalia jie ar neturintys jos.  „Mes visi turime stoti į aukos pusę, suteikti visa pagalbą. Ir nekaltinkime moterų, kad ilgai delsia, nesikreipia pagalbos. Nėra taip lengva skirtis:  namai, vaikai, finansai, paskolos…

Teismo procesai neretai būna ilgi, sudėtingi, su bauginimais atimti vaikus. Ne visos turi drąsos pradėti kovą su smurtautoju, ir tyliai kenčia smūgius arba psichologinį terorą.

Labai dažnai kenčia mamos nuo savo suaugusių sūnų smurto. Tai dažnu atveju 40-50 metų amžiaus vyrai, tebegyvenantys kartu, bedarbiai ir dar išgeriantys. Skriaudžiamos garbaus amžiaus mamos jų iš namų nevaro, gaili savo vaiko.

Turime ir karo pabėgėles, kurios mušamos nesiskundžia, nes jų šalyse tai normalu. Praneša kaimynai, išgirdę šauksmus. Reaguojame, o moterys nustemba, kokie griežti pas mus įstatymai dėl smurto, ir dar gali gauti pagalbą”,- pasakojo J. Cinskienė.

Kretingos moterų mokymo ir informacijos centro vadovė J. Cinskienė teigia, jog šiuo metu įstatymų bazė kalbant apie smurto artimoje aplinkoje užkardymą yra žymiai palankesnė nei buvo prieš 20 metų.

„Anuomet pradėjome nuo smurto prevencijos priemonių ir pamatėme pagalbos poreikį moterims. Iki smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo suteikti moterims pagalbą buvo be galo sudėtinga. Buvo galima kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau moteris stabdydavo gėda, ką žmonės pasakys, kaltė, stresas, finansų stoka”, - pradžią prisiminė pašnekovė.

Smurto pavojus irgi vertinamas

Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 pagalbos centrai nukentėjusiems, iš jų 17 yra finansuojami valstybės, į juos plaukia visi policijos pranešimai apie smurtą. Pasak KMIMC vadovės J. Cinskienės, centro specialistai dalyvavo kuriant Smurto artimoje aplinkoje įstatymą (SAA, 2011 m.), kurio įsigaliojimas tapo tarsi revoliucija - moterys pagaliau prabilo apie iš sutuoktinių, partnerių (esamų, buvusių) patiriamą smurtą.

2023 m. SAA atlikta pataisa, praplėsta nukentėjusio asmens sąvoka, atsirado „Smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo”. J. Cinskienės teigimu, dėl orderio taikymo – apsaugos priemonės nuo smurto artimoje aplinkoje keliama daug diskusijų, esą tai neproporcingai griežta priemonė, žmogaus teisių pažeidimas (smurtautojo). Gi smurtą patiriančio asmens teisės tarsi keliauja į antrąjį planą.

„Reikia suprasti, jog orderis – prevencinė, ne baudimo priemonė, skirta užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, čia turi įvykti pokytis mąstyme”, - pabrėžė pašnekovė. Gavęs orderį smurtautojas turi 15 dienų laikinai išsikelti iš namų, nesiartinti nustatytu atstumu prie nukentėjusiojo, nebendrauti su kitais šeimos nariais ir kt.

Smurto atvejų nemažėja

Konferencijoje buvo pateikti policijos statistiniai duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje (SAA) per vienerius metus (2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.)  Dėl SAA iš viso gauta pranešimų šalyje – 54 tūkst., iš jų užregistruota nusikaltimų – 8 tūkst., SAA nusikaltimų aukos – 75 proc. moterys, 25 proc. vyrai, skirta SAA orderių – 21 tūkst., nužudyta SAA metu– 30 asmenų (17 moterų, 13 vyrų).

Nuo 2023 metų liepos 1 d. papildžius SSA anksčiau minėta pataisa, užregistruota 17 tūkst. pavojų patirti smurtą patyrusių asmenų skundai. Taip pat per šį laikotarpį nustatyta 9,5 tūkst. orderio pažeidimo atvejų.

Policija kelia klausimą, ar orderis veiksminga apsaugos priemonė nuo SSA, nes smurto atvejų (tarp jų ir nužudymų) nemažėja. Šiurpina smurtinius nusikaltimus atspindinčių straipsnių antraštės: „Žmonai mirtiną egzekuciją vykdė 6 valandas: prie moters aimanų pripratę kaimynai policijos nekvietė”…

Aukos tapatinasi su socialine reklama

„Keičiame nukentėjusių gėdą į smurtaujančiųjų gėdą“ – drąsiai sako viena iš viešosios įstaigos „Ribologija“ įkūrėjų Rugilė Butkevičiūtė. „Ribologija“ skelbiasi vienintele platforma  Lietuvoje, veikiančia išskirtinai seksualinio smurto prevencijos srityje ir vienijanti joje dirbančius žmones.

Pasak R. Butkevičiūtės, smurtas atrodo kur kas paprasčiau nei mes matome socialinėse reklamose, kuriose dažnai pavaizduotas pakeltas vyro kumštis, diržas jo rankoje ir kampe susigūžusi moteris.

„Patirdama, pavyzdžiui, psichologinį smurtą moteris žiūri į tas reklamas ir mąsto: „Kažkas namuose nėra gerai, bet ar aš esu nukentėjęs asmuo, juk manęs vyras nemušė diržu, nelaikė prie žemės prispaudęs, buteliu nedaužė...“ Vyras su diržu reklamoje – nelabai realu, dabar kiti laikai, kitos smurto formos. Aukos tapatinasi su socialine reklama. Pavyzdžiui, homoseksualių porų santykiuose smurtas irgi nėra retas reiškinys, tačiau tokios poros pagalbos nesikreipia, nes jų reklamose nėra, žmonės galvoja, kad tai skirta ne jiems.

R. Butkevičiūtės įsitikinimu, pats metas keisti socialines reklamas, rodyti tikrąjį smurtautojo, o ne aukos veidą, gal tuomet aukos nebijos skųstis, nesirinks kentėti ir bijoti.  Be to, jei žmonės nematys reklamose savos situacijos, nesikreips pagalbos. Įrodyta, kad aukos tapatinasi su socialine reklama. Vadinasi, įprasti paveiksliukai visuomenės jau nebeveikia, reikia ieškoti paveikesnių „vizualų”.

„Kodėl reklamose dažniausiai vaizduojama auka? O kur smurtautojas, kur jo veidas? Kas yra tie žmonės, kurie smurtauja? Bendradarbiai? Artimieji? Ką mes galime jiems pasakyti su šia socialine reklama, kokią žinutę jiems perduodame? Vilniuje mačiau itin įtaigią žinutę ant policijos mašinos: „Smurtauji? Sėsk- pavešime“. Puikus socialinės reklamos proveržis.  Patiko ir matyta reklama Kretingoje – parodyta sėdinti, atsipalaidavusi moteris, ir parašyta: „Jei turi problemų – susisiek“,- konferencijoje Gargžduose emocingai kalbėjo R. Butkevičiūtė.

Smurto šaknys gilios

Iš kur žmonėms kyla noras smurtauti?

Anot R. Butkevičiūtės, ne visi žmonės moka tvarkytis su įgyta galia ar valdžia, ji svaigina kaip narkotikas.

„Pavojingas dalykas galia – ją pajutus, norisi tos galios vis daugiau, ypač kada pamatai, kad gali kontroliuoti žmones, jie bijo tavęs. „Mano žodis yra paskutinis“ -  esame tai girdėję. Kai kontroliuojame kitą žmogų santykiuose, mes prie to irgi priprantame, tai saldus jausmas. Taikomos įvairios manipuliacijos: kur čia išvažiuoji viena, geriau pasilik su manimi ir vaikais, bus tų seminarų. Arba „tau ta suknelė netinka, visi „lašiniai“ matosi, vis storėji, mažiau ėsk, kaip atrodai..“

Viena iš smurto pasekmių yra nepagarba sau, moterys, kurių savivertė maža, dažniausiai ir nukenčia. „Tu esi niekas, nulis, be manęs prapulsi“ - kalama joms į galvą. Reiklūs prašymai, kontroliavimas, manipuliacijos, bauginimai, finansinis spaudimas, tarnaitės vaidmuo, izoliacija, fizinis ir seksualinis smurtas...

Nuo pirmojo pasimatymo, šampano ir krevečių praeina nemažai laiko, smurtas kaupiasi iš lėto, kol prieinama iki šonkaulių laužymo. Smurto santykiuose panašios problemos visur“, - smurto priežastis aiškino R. Butkevičiūtė.

Ir geri žmonės pavirsta monstrais

Tačiau kodėl žmonės neišeina iš smurto santykių, kodėl kenčia?  Pasak R. Butkevičiūtės, santykių nenutraukia, nes tikisi, kad žmogus pasikeis, nes myli jį. „Juk net smurtiniuose santykiuose pasitaikė ne vienas gražus momentas: piršlybos, vestuvės, vaiko gimimas...Juk keikė, mušė ne visą laiką. Viliasi moteris, gal pasikeis, juk kaskart atsiprašo... Iki kito smarkaus sumušimo, suluošinimo, arba...

Štai geras žmogus, puikus bendradarbis, visiems skubantis padėti. O namuose – monstras, smurtautojas. Įvykus nelaimei, visi stebisi: „Negali būti, tik ne jis!”  Ir geri žmonės gali elgtis blogai. Tikime pasakomis, kad tik blogi žmonės smurtauja, ne, ir geri – taip pat.

Mums sunku pripažinti, kad mūsų aplinkoje gali smurtauti tie jauni, išsilavinę žmonės, vadinasi, mes patys turime išsitraukti kilimą sau iš po kojų ir pripažinti sau, kad mano pasaulis nėra saugus. Mano burbule visi labai „faini“, taip negali būti, manęs tai nepalies, bet paliečia.  

Visuomenė nemato to, kas iš tiesų vyksta namuose. Gražiose šeimos fotografijose prie eglutės atrodantys laimingi žmonės iš tiesų gal tokie nėra, socialiniuose tinkluose matome tik vieną jų gyvenimo pusę. Kita, gerokai tamsesnė, paslėpta nuo svetimų akių“,- kalbėjo R. Butkevičiūtė.

Kaltina ne prievartautoją, o jo auką

Pasirodo, pagal aukų kaltinimą įvykus seksualiniam smurtui esame viena pirmaujančių Europos Sąjungos šalių.

Naujausias „Eurostar“ tyrimas rodo, jog net 43 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog seksualinį smurtą patyrusi moteris yra pati atsakinga už tai, kas įvyko, jei tuo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotikų.  

„Šita nuostata yra giliai įsišaknijusi mūsų visuomenėje. „Nu nereikia tų plikų „liaškų“ rodyti, ir nepuls tie vyrai“,- rėžė viena specialistė rajone. Kalbant apie seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, galima pasakyti, kad mes neturime apie tai ne tik kad žinių, bet ir atitinkamo žmogiško požiūrio. Niekas – nei trumpa suknelė, nei elgesys - negali išprovokuoti seksualinio smurto ir seksas nėra pareiga. Seksas ir santykiuose, ir santuokoje nėra pareiga. Seksas be sutikimo yra išprievartavimas ir taškas“,- sakė R. Butkevičiūtė. Ji parodė nuotrauką, kurioje buvo pavaizduoti seksualinę prievartą patyrusių mergaičių drabužiai: pižamos, naktiniai maršiniai, suknutės...Patyrė smurtą, nors savo apranga neprovokavo, tai kas kaltas?

Pasak R. Butkevičiūtės, smurto artimoje aplinkose klausimai nėra išspręsti, vienas iš jų – seksualinis smurtas ir smurtas elektroninėje erdvėje. Šiomis dienomis žiniasklaidos antraštės mirga apie skandalingą bylą Prancūzijoje, kai moteris apkaltino savo vyrą ir jo draugus ją ilgus metus prievartavus, apsvaiginat vadinamaisiais prievartavimo narkotikais...Islandijoje vyriškis viešai atsivėrė po 40 metų, papasakojo savo sukrečiančią istoriją...

R. Butkevičiūtė tikisi, kad ir Lietuvoje atsiras viešų, ne tik anoniminių liudijimų – moterų ir vyrų -  apie patirtą seksualinį smurtą. Tuomet prievartautojai, kad ir po daugelio metų, sulauks pelnyto atpildo už sugriautus gyvenimus. „Ribologijos“ duomenimis, Lietuvoje 2023 m. nuo seksualinio smurto nukentėjo 59 berniukai ir 325 mergaitės.

Taip pat pernai atlikto tyrimo duomenimis (buvo apklausta 1800 asmenų) nustatyta, jog seksualinį priekabiavimą yra patyrę 77 proc. Lietuvos gyventojų. Net 80 proc. nukentėjusių nuo seksualinio smurto nesikreipia pagalbos.

Už psichologinį terorą - byla

Ką daryti, kad smurto būtų mažiau? Specialistai sutaria, jog smurto prevencija artimoje aplinkoje turi būti vykdoma ne vien baudžiamosiomis priemonėmis, bet ir per visuomenės švietimą, teisinę apsaugą, kompleksinės pagalbos teikimą. Tačiau ir prokurorai nesnaudžia, jau keliamos pirmosios bylos dėl psichologinio teroro. Sakoma, kad smurtautojai yra išmokę mušdami nepalikti žymių, nes žino, kad bus nubausti. O kaip dėl psichologinio smurto, juk jis sunkiai įrodomas?

2023 m. Klaipėdos rajono policijos komisariate (PK) Gargžduose iškelta byla vyriškiui dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo buvusiai sutuoktinei.  Ikiteisminis tyrimas buvo du kartus nutrauktas, trūkstant įrodymų.

Trečiam prokurorui atnaujinus bylą, pažiūrėta į situaciją kitu kampu. Paaiškėjo, kad prieš moterį buvo ilgą laiką psichologiškai smurtaujama. Įtariamajam neigiant bet kokį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, buvo surinkti artimųjų, bendradarbių, giminaičių liudijimai, psichologo išvada, specializuoto pagalbos centro informacija, kad moteris ten lankėsi, skundėsi, jai teikta pagalba.

Paskyrus nukentėjusiam asmeniui teismo psichiatro ekspertizę, gautos išvados, jog dėl įtariamojo ilgalaikės psichologinės prievartos, bauginimo nukentėjusiajai sutriko psichinė sveikata.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl žmogaus terorizavimo, psichologinio spaudimo.  

Byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą, gruodžio mėnesį turėtų įvykti pirmasis teismo posėdis. Pasak bylą vedančios prokurorės, nežiūrint į tai, koks bus teismo sprendimas (neatmestinas ir išteisinimas, nes teismai skeptiškai žiūri į tokias bylas būtent dėl dviejų žmonių santykių, priešiškų stovyklų, liudijimų, kurie gali būti nebūtinai objektyvūs), tai bus pirmasis žingsnis teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose.

Nesuvoktas smurtas neturi lyties

Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro vadovas Darius Docius kviečia pažvelgti į vieną labai ryškų visuomenės reiškinį – nesuvoktą smurtą, kuris neturi lyties.

„Nesąmoningai smurtaujame vieni prieš kitus, tik kiek prisiimame atsakomybės už tai? Nesąmoningas smurtas toks pat žalingas, kaip tiesioginės agresijos formos.  Mažai tyrinėtas reiškinys, bet labai gajus visuomenėje. Visi mes taikome smurtą, esame lyg kokie šakalai: siekdami savo poreikių patenkinimo, nori nenori, elgiamės agresyviai. Kartais to nepastebime – prisiminkime, kaip elgiamės stovėdami eilėse, kamščiuose, vairuodami“, -  atkreipia dėmesį D. Docius. Jis šią nesuvokto smurto problemą laiko didele ir nematoma – tai tarsi permatomas dramblys kambaryje.

Pasak D. Dociaus, kai žmonės smurtinio elgesio keitimo užsiėmimuose išgirsta apie įvairias smurto formas, labai nustemba, kad tai laikoma smurtu, jų antakiai kilnojasi.

„Sudėtingas psichologinis reiškinys, kai nesuvokia savo elgesio pasekmių, laiko tokį elgesį normaliu, nemato, nesuvokia, pateisina, kai tai atsitinka. Čia kalbame ne tik apie pačius smurtautojus, bet ir aukas. Aš nesuvokiu, nematau, kai iš aplinkos negaunu grįžtamojo ryšio, parodymo, kad aš smurtauju, tai neleidžia man suprasti, įsisąmoninti, kad aš tai darau, siekdamas savo poreikių patenkinimo. Negalvoju, kaip tai gali paveikti kitą žmogų. Asmenys, patyrę vaikystėje smurtą, ar buvę jo liudininkais, matę ir savo gyvenime taikantys lyčių stereotipus, gali rodyti  diskriminacinį elgesį, nors pats to nesuvokia“,- kalbėjo D. Docius smurto prevencijos konferencijoje Gargžduose.

Keičiasi, kai nustoja kaltinti kitus

D. Docius veda smurtinio elgesio keitimo programas, jis pasidalino šių mokymų patirtimi. „Buvo mokymų grupė – vieni vyrai. Jie pradžioje visiškai nenorėjo paimti į rankas veidrodžio ir sakė, jog dėl visko kalta „ji“, čia reikia būti ne man, o jai. Tokie kursai privalomi smurtaujantiems artimoje aplinkoje, į mokymus smurtautojai nukreipiami iš policijos.  Pradžioje sunku rasti sąlyčio taškų, nes vyrai viską neigia, ginasi.

Po pusės metų mokymų pradeda pastebėti tam tikrų negatyvių dalykų ir savyje, kuriuos reikia koreguoti. Šie mokymai ugdo sąmoningumą - lūžio taškas įvyksta tada, kai jie nustoja dėl savo elgesio kaltinti kitus. „ Jo, pjoviau grybą žiauriai, norėčiau keistis“, - pasako po kuriuo laiko.

Kai kurių emocinis raštingumas buvo labai skurdus, elgsena paremta jėga – jei pagrasinus žodžiais žmona nesupranta, ką turi daryti, pakėlus ranką, supras. Jie prisimena, kaip tėvas pakeldavo balsą, ir mama šokdavo gaminti valgį, tai jiems užsifiksavo kaip normalus elgesys šeimoje.  O kai motina sušaukdavo, kiek čia smirdės šiukšlės, tėvas burbuliuodamas atsikeldavo, ir nešdavo šiukšles. Ir kas čia blogo, klausia vyrai kursuose, – taip buvo mano ir kitose šeimose“,- pasakojo D. Docius.

Smurtą lygina su priklausomybėmis

Iš tiesų, pasak D. Dociaus, pasakyti tam tikrus dalykus sunkiau negu pasielgti agresyviai aplinkos atžvilgiu.

Stresas ir nuovargis irgi gali lemti savikontrolės pametimą ir įvairias nesąmoningos agresijos prieš aplinką formas.

„Pavyzdžiui, pamaininį darbą dirbantys vyrai yra labiau agresyvūs – tyrimų nedariau, bet iš dažnų smurtinio elgesio koregavimo atvejų susidaro toks įspūdis.  Net šeimynykščių duonos valgymas virtuvėje erzina, sako, kaip duočiau priėjęs, tyliai valgyk, kai tėvas ilsisi.

Trūksta sąmoningumo, tiesiog asmuo gali nesuvokti, kad jo elgesys žalingas, ypač jei aplinkiniai toleruoja ar neakcentuoja, kaip jam žinoti, kad jis elgiasi netinkamai. Kai negaunu jokios reakcijos iš aplinkos – blogai.

Reikia sakyti: nekelk tono, nešauk ant manęs, prisėsk, eik pakvėpuoti, nepyk ant manęs, nekrauk ant manęs savo pykčio“,- pataria specialistas.

Anot D. Dociaus, dar esame nepakankamai sąmoninga visuomenė, kad žmonės savo noru eitų į smurtinio elgesio keitimo programų kursus. Nepripažįsta, neigia kaltę... Ateina tie, kurie patys yra aukos, kurie namuose turi smurtautojus, tad mokosi, kaip atpažinti smurtą, kuriasi priklausomų nuo smurtautojų grupė.

„Sako, man reikia sustiprėti  kursuose ir parodyti, kad vyro elgesys nenormalus. Čia kitos grupės reikia, smurto netoleravimo, pastiprinimo dvasioje. Kai mes norime iškart žmogų pakeisti, bus nežmoniškas pasipriešinimas, kaltins kitus, tik ne save. Smurtautoją galima prilyginti priklausomam nuo žalingų įpročių asmeniui, ir kol pats nesuvoks, kad jis jau dugne, kol pats nesupras, kad yra smurtautojas, jis į mokymus, „gydymą“ neateis.

Pirmas žingsnis yra pripažinti, kad esi smurtautojas, ir ateiti savo noru. Dabar atveda policija, ikiteisminis tyrimas...

Ir dar socialinė reklama neveikia kaip reikia – pavaizduotas vyras su kumščiu, moteris su mėlyne po akimi... Graudu, bet jie, tie smurtautojai, neateis. Yra juk ir psichologinis smurtas, ir tokie smurtautojai su tais paveiksliukais savęs netapatina, jie „ne tokie“. Jie neateis keisti elgesio.

Galbūt rodykime poros nuotrauką, kurioje matosi, kad abu kenčia nuo smurto, abiem skauda, galbūt tada abu jie ir ateis pas specialistus“,- svarsto D. Docius.

Parodyti, kad gali būti kitaip

Kaip mažinti smurtą, kaip auklėti visuomenę? D. Docius turi savo versiją, kuri gali pasirodyti nepopuliari, tačiau galbūt tai yra vienas iš visuomenės gydymo receptų?

„Smurto sraute dominuoja vyrai, deja, tai jau yra. Bet nerodykime jų kaip demonų, atidžiau pasižiūrėkime į tą, kuris kelia ranką - gal ne su empatija, bet su suvokimu, kad galbūt jis tai daro nesuvokdamas, ką daro. Pasigilinkime, kodėl jis taip elgiasi, iš kur ateina ta agresija?  Žinoma, tai smurtautojo neatleidžia nuo atsakomybės.

Manau, reikia moksliškai galbūt pažiūrėti į smurtautoją, kuris kol kas nemoka bendrauti kitaip, be smurto. Su viltimi, kad atidžiai pažiūrėję į jį, išgirdę jį, galėsime padėti šiam žmogui ir jo šeimai“,- svarstė D. Docius. Jis retoriškai klausė, kodėl į smurtinio elgesio keitimo kursus neateina tie, kurie kelia smurto pavojų, jau gavę „n“ orderių.

„Nes nuo pirmojo susitikimo pradedame jiems aiškinti, kaip reikia gyventi.  Prapultis! Čia panašiai kaip su priklausomybėmis reikia individualių pokalbių ir nemažai, jie turi išsiburbuliuoti tą savo nepasitenkinimą, turime nudrenuoti pradinį jų pyktį. Leisti išsišaukti, išsikeikti, o tada pasiūlyti rinktis, kaip gyventi toliau: nuolat gauti orderius, patirti atskyrimą nuo šeimos, policiją, kalėjimą, ar apsieiti be viso šito, ir turėti normalų gyvenimą šeimoje.

Smurtautojams reikia parodyti, kad gali būti ir kitoks gyvenimas, tik reikia pasistengti tai suprasti ir keistis“,- įsitikinęs pagalbos vyrams centro vadovas D. Docius.

Pagalbos smurtą patyrusiems linija: 8 700 55516

Tekste - asociatyvios pexels nuotraukos, atspindinčios temą apie smurtą artimoje aplinkoje.