Jūrininkų poreikis - milžiniškas

„Niekas neabejoja, kad darbas jūroje garantuoja labai solidų atlygį ir puikias karjeros galimybes. Dėl nuolat augančių krovinių pervežimo srautų, vystomų naujų atsinaujinančios energetikos jūroje projektų, didėjančio keleivių keltuose skaičiaus, galiausiai, dėl karo Ukrainoje, jūrininkų poreikis yra milžiniškas. Trūksta visų specialybių atstovų – laivo mechanikų, kapitonų, denio darbuotojų, suvirintojų, tekintojų, motoristų, elektrikų, hidraulikos inžinierių, stiuardų. Todėl nėra abejonių, kad šias profesijas įgiję asmenys nesuks galvos dėl darbo paieškų – motyvuoti, žingeidūs jaunuoliai kaip mat randa darbą visame pasaulyje“, - teigė Artur Truš, Lietuvos jūrininkų įdarbinimo agentūrų asociacijos prezidentas.

Mokytis nesiveržia

Būtent tokius specialistus rengia Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Nors šių įstaigų atstovai situacijos dramatizuoti nelinkę, tačiau pripažįsta – šiandien į tokios krypties programas surenkama vis mažiau jaunimo. Tai lemia ne tik prastėjanti demografinė padėtis, bet ir pakitę jaunimo lūkesčiai bei samprata apie darbinius iššūkius.

‍

„Nesu pesimistas, tačiau realybę reikia konstatuoti – prieš kelis dešimtmečius mokytis su jūra susijusių profesijų buvo siekiamybė, nes tuomet įgyta jūrinė, inžinerinė profesija buvo garantuotas  langas į pasaulį ir atverianti plačias karjeros perspektyvas bei žadanti gerą atlyginimą. Daug kas prisimena, kad pavyzdžiui, laivų korpuso surinkėjo profesija visada buvo prestižinė, o įstoti studijuoti jūrinius mokslus galėdavo ne kiekvienas – norinčiųjų mokytis buvo daugiau nei buvo įmanoma priimti.

Deja, šiandien tokio didelio susidomėjimo nėra, nors yra suteikiamos visos sąlygos praktikuotis, o ir darbo vietos yra garantuotos. Pavyzdžiui, šiandien besimokantiems laivų korpuso surinkėjo profesijos, mūsų partneris, Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė, siūlo pinigines stipendijas, tačiau norinčiųjų nėra gausu. Atsargiai jaunimas žiūri ir į kitas su jūra susijusias profesijas. Taip, darbas jūroje reikalauja daug darbo ir atsakomybių, tačiau tai atveria labai plačias karjeros galimybes. Neretai pabrėžiu, kad baigusieji mūsų centrą, nevažiuoja skinti braškių į užsienį, jie sėkmingai įsilieja į darbo rinką ir sklandžiai kopia aukštyn karjeros laiptais“, - sakė dr. Egidijus Skarbalius, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius.

Sėkmingai dirba ir krante, ir jūroje

Lindenau centras yra vienintelė šalyje tokio tipo profesinio rengimo mokykla, kuri yra orientuota į jūrą, uostą, transportą, laivų statybą ir remontą, atsinaujinančią energetiką. Šiuo metu centras rengia ekspeditorius, jūrų uosto krovinių logistus, jūreivius, motoristus, laivų virėjus, laivų stiuardus, atsinaujinančios energetikos įrenginių montuotojus, laivų korpusų surinkėjus, laivų elektrikus, laivų sistemų ir įrenginių montuotojus, metalo apdirbimo staklių operatorius, santechnikus, suvirintojus, elektrikus, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojus.

‍

Įsilieja į atsinaujinančios energetikos projektus

„Lietuvoje nerasite nė vienos analogiškos profesinio rengimo mokyklos, kuri apimtų tiek daug sričių. Mūsų parengti specialistai sėkmingai dirba ir krante, ir jūroje, įsilieja į atsinaujinančios energetikos, inžinerinės pramonės projektus.

Profesinio mokslo diplomas šiandien yra tikra vertybė, atverianti kelius kurti savo verslus ir Lietuvoje, ir užsienyje, integruotis pažangiausiose inžinerinės pramonės, statybos, paslaugų įmonėse, rasti gerai apmokamą darbą jūroje viso pasaulio laivuose, dirbti tiek krante, tiek jūroje.

Baigusieji profesines mokyklas, gaunamais atlyginimais neretai lenkia tuos, kurie yra baigę universitetus. Matome tendenciją, kad įgyti profesiją siekia nemažai suaugusiųjų, ne vieną aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių – tai  yra labai patogu, mat profesinį diplomą jie gauna vos per metus ir kaip mat įsilieja į darbo rinką“, – teigė dr. E. Skarbalius.

Studijuoti gali ir suaugusieji

Svarbu, kad su profesijomis galima susipažinti dar mokyklos suole, nes mokytis čia galima jau baigus 8 klases. Gimnazijos skyriuje moksleiviai mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, tačiau lygiagrečiai jie gali išbandyti ir įvairias profesijas. Labiausiai patinkančią galima rinktis baigus 10 klasių ir jau po 2-3 metų savo rankose laikyti profesinį diplomą ir pradėti savo karjerą, kurti savo verslus arba mokslus tęsti kitose aukštosiose mokyklose. Centras siūlo rinktis profesijas ir baigus 12 klasių, mokytis kviečiami ir suaugusieji, norintys įgyti kvalifikaciją ar ją kelti – siekiantiems įgyti pirmąją kvalifikaciją, mokslas yra nemokamas, tačiau galima mokytis ir savo ar darbdavio lėšomis, pasinaudoti galimybe gauti finansavimą Užimtumo tarnyboje. Gyvenantiems tolėliau nuo Klaipėdos gali būti suteikiamas bendrabutis.  

Diplomai pripažįstami visame pasaulyje

Kad specialistų, dirbančių jūrų uoste, jūroje poreikis yra didelis patvirtina ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Mickienė. Per visą savo veiklos istoriją LAJM parengė daugiau kaip 14 tūkst. specialistų jūrų transporto sektoriui. Net 70 proc. visų studijuojančių studentų sudaro būsimieji jūrininkai. Mokytis LAJM galima baigus 12 klasių.

„Dažnas, vos išgirdęs Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pavadinimą, mano, kad mes rengiame tik specialistus, kurie dirbs laivuose, tačiau tai nėra visiška tiesa – studijų spektras yra kur kas platesnis. Mes rengiame ne tik jūros, bet ir kranto specialistus šalies ir tarptautinei rinkai. Čia yra siūlomos jūrų laivavedybos, laivų energetinių įrenginių eksploatavimo, laivų elektros įrenginių eksploatavimo programos, taip pat rengiami specialistai, kurie gilinasi į jūrų transporto logistikos technologijas, uosto ir laivybos įmonių finansus, uosto ir laivybos valdymą, laivybos ir logistikos informacijos sistemas. Kadangi mūsų aukštojoje mokykloje ruošiami laivavedžiai, laivų mechanikai ir elektromechanikai bei uosto specialistai, ji atitinka klasikinės jūrinės akademijos struktūrą.

Studijuoja pas mus ir lietuviai, ir svečiai iš užsienio, turime nemažai ukrainiečių. Džiugu, kad daugėja ir merginų, norinčių savo ateitį sieti su jūra, uostu.

Mūsų absolventų sėkmės istorijos įkvepia – mūsų diplomai pripažįstami visame pasaulyje, tad baigusieji studijas turi galimybę rinktis darbą tarptautinėje rinkoje, studijuojantiems kranto programas, taip pat atviri keliai – jiems nereikia ieškoti laimės užsienyje. Jūrinis sektorius savaime yra tarptautinis“, - pasakojo Rima Mickienė.

Skaitmeniniai laivai - dabartis

Besikeičiančios laivybos, jūrinio transporto tendencijos verčia ieškoti naujų būdų ugdyti specialistus, kurie yra itin reikalingi šiandieninėje laivybos pramonėje. Būtent spartūs skaitmenizavimo procesai paskatino Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą pasiūlyti studentams naują ir perspektyvią programą, kuri orientuota į laivybos ir logistikos informacines sistemas. Tai yra informacinių sistemų krypties programa, kuri atveria kelius tapti verslo analitikais. Jie kaupia, atrenka ir analizuoja laivybos ir logistikos procesuose gautus duomenis, susijusius su laivybos saugumu, su laivo ir krovinio vietos nustatymu, krovinio perskirstymu.

Skaitmeniniai laivai jau nebėra iš fantastikos srities. Autonominiai laivai, jūrų krovos ir sandėlių terminalai, uostai skaitmeniniuose debesyse - tai 4-osios pramonės revoliucijos, informatikos bei logistikos dabartis ir uždaviniai, kuriuos išspręs informacinių technologijų (IT) specialistai, tarptautinės logistikos informacijos sistemų žinovai. Debesų technologijos jau sėkmingai veikia pasaulinės reikšmės išmaniuosiuose Antverpeno, Hamburgo, Singapūro ir kituose uostuose. Visiškai automatizuoti jūrų uosto konteinerių terminalai yra Roterdamo, Barselonos ir kituose uostuose.

Keičiasi pasaulinė tendencijos, keičiamės ir mes, todėl kviečiame jaunuolius nerti į jūrinių inovacijų subtilybes.

Tokie specializuoti informatikos specialistai jau šiandien yra labai paklausūs, o ateityje jų poreikis bus dar didesnis“, - pasirinkti šią naują kryptį kvietė R. Mickienė.

Mokyklose jūrinės temos – tik epizodiškai

R. Mickienės teigimu, ar jaunimas ateityje rinksis profesijas, susijusias su jūra, priklauso ir nuo šalies švietimo sistemos bei pačių mokyklų požiūrio į jūrinį sektorių, jūrines profesijas ir Lietuvą, kaip jūrinę valstybę. Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) ne kartą bandė atkreipti valdžios institucijos dėmesį į jūrinio mentaliteto formavimo problemą Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo programose.

Nors Lietuva skambiai vadinama jūrine valstybe, tačiau moksleivių vadovėliuose, pratybose ar kituose metodiniuose šaltiniuose jūrinės temos paliečiamos tik epizodiškai. Pasak LJS pirmininko Aleksandro Kaupo, norint turėti stiprią jūrinę valstybę, būtina jaunosios kartos sampratą ugdyti nuo mažų dienų.

„Lietuva turi gilias jūrines tradicijas, tačiau bendrojo ugdymo dalykų priemonėse ir kituose metodiniuose šaltiniuose pasigendama pakankamai informacijos ir užduočių, kurios būtų susijusios su jūrininkais, jūra, laivais, uostais, jūrinio verslo ekonomika, jūriniu paveldu, istorinėmis asmenybėmis, kurios buvo reikšmingos Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, gimimui ir augimui. Kartais tenka išgirsti nuomonių, esą jūros tema įdomi gali būti tik pajūrio regiono mokiniams. Tačiau ši nuostata yra klaidinga ir neatliepianti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, strategijos. Turime suvokti, kad jūra savo ekonominiu ir socialiniu požiūriu yra vertinga visai Lietuvai, neišskiriant konkrečių regionų, kiekvienas šalies pilietis turėtų jausti pasididžiavimą, kad yra reikšminga jūrinės valstybės dalis“, - sakė A. Kaupas.

Siekdama jaunąją kartą dar mokyklos suole supažindinti su jūrine specifika, LAJM jau netrukus planuoja mokyti moksleivius laivybos pagrindų Klaipėdos Gabijos progimnazijoje ir Klaipėdos jūrų kadetų mokyklose.

Tekste panaudotos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos nuotraukos

‍