Skanesnis „nesveikas“ maistas

Gydomosios mitybos specialistė Ilona Kuodienė teigia, jog  vartodami smarkiai perdirbtą maistą, negauname reikalingų organizmui medžiagų. Mūsų ląstelės badauja, o kūnas plečiasi.

„Dažnai ant stalo – maistas, kuris pagamintas iš „kažko“, ko mūsų organizmas nebeatpažįsta. Tai didelės energinės ir mažos maistinės vertės produktai, turintys cukraus ir riebalų perteklių. Pastarąjį dešimtmetį itin išaugo tokio perdirbto maisto pasiūla, o kartu ir vartojimas. Tokie produktai negali būti sveiki“,- sakė I. Kuodienė. Anot jos, labai liūdna, kad tokį prastą maistą siūlome ir vaikams. Šiuolaikinio vaiko netinkamą mitybą, specialistės teigimu, būtų galima apibūdinti taip: persivalgęs, bet nepamaitintas. Kas dėl to kaltas?  

Pasiūla, prieinamumas, reklama, aplinkos įtaka, „mada“, skonis ir skonio stiprikliai, nuobodulys ir emocijų slopinimas, įpročiai.

Kavinėse – ne vaikiški meniu

I. Kuodienės teigimu, iš esmės reikėtų peržiūrėti vaikų mitybos meniu, ypač viešojo maitinimo srityje, kur karaliauja itin aukštoje temperatūroje (formuojasi kancerogeninės medžiagos akrilamidai) apdoroti bulvių, miltų ir mėsos gaminai. Šios virtuvės viršūnėje – vaikų itin mėgstamos bulvytės fri nėra pats geriausias pasirinkimas. Pasak mitybos specialistės, yra vaikų, kurie gyvenime nėra valgę jokių kitų daržovių, išskyrus tas bulvytes. Daug sveikesnis pasirinkimas yra virtos bulvės.

Parduotuvėse perdirbti produktai irgi lengvai prieinami vaikams – gundančios prekės išdėliotos apatinėse lentynose, kad jas pastebėtų ir patys mažiausieji. Tėvai mažai atkreipia dėmesį į įvairių užkandukų sudėtį, o ant jų kartais net būna tiesiai šviesiai parašyta, kad produktas sukelia hiperaktyvų vaiko elgesį. I. Kuodienės teigimu, vaikams siūlomo perdirbto maisto skoniai labai stiprūs, todėl prie tokio maisto greitai priprantama ir kitokio vaikas nebenori.

Svarbus ir psichologinis aspektas. Pasak I. Kuodienės, nereikėtų vaikų papirkinėti dovanomis, susijusiomis su maistu: pavyzdžiui, už gerą mokslą apdovanoti vizitu greitojo maisto restorane, ar suvalgius daržoves, siūlyti saldų batonėlį. Taip jie supras, kad daržovės yra lyg prievolė, o suaugę už sunkų darbą save irgi sieks „apdovanoti“ torto gabalu. Stipriais skoniais pasižymintis perdirbtas maistas taip pat būna lyg ir gerų emocijų stokos kompensavimo mechanizmas – trūksta meilės, šilumos iš artimųjų – tad ir valgau, ieškau ryškių skonių.

Priklausomybė nuo... cukraus

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau nei 25 gramus cukraus ( 1 arbatinis šaukštelis – tai maždaug 4 gramai cukraus). Mitybos specialistės I. Kuodienės teigimu, tiek cukraus atrodo nedaug, bet dažnai cukrus slepiasi ten, kur mes nesitikime jo rasti.  Yra net kelios dešimtys cukraus „slapyvardžių“  (pvz., gliukozė, fruktozė, karamelė, laktozė, agavų nektaras, maltodekstrinas, melasa, įvairūs sirupai, miežių salyklas ir t.t.).

Kai kurių produktų sudėtis dėl pridėtinio cukraus pertekliaus šokiruoja vien dėl to, kad tai skirta vaikams. Pavyzdžiui, 450 ml braškinio pieno gėrimo butelyje yra net 12 šaukštelių cukraus, tokiame pat kokakolos butelyje – 13 šaukštelių, 1,5 l populiaraus apelsinų skonio saldinto gazuoto gėrimo – beveik 39 šaukšteliai cukraus.

Sausieji dribsniai, kuriuos vaikai gausiai valgo per pusryčius, taip pat pasižymi padidintu cukraus keikiu.  Mitybos specialistės teigimu, gamintojai ima gudrauti, etiketėse cukrus turi daug vardų, kad vartotojas neišsigąstų perteklinio cukraus kiekių.

Per valgį ir ypač saldintą gėrimą gavę didelius kiekius cukraus, pasak mitybos specialistės, vaikai atėję į mokyklą „lipa sienom“, nes gauta energija veržiasi per kraštus. Tačiau pamokose privaloma sėdėti ramiai, tad per antrą pamoką neišsidūkę vaikai jau miega, o per pertrauką bėga pirkti kitos greitos energijos - cukraus ir kitokių priedų dozės, kokakolų ir snikerių. Užburtas ratas...

Kaip maitintis sveikiau?

Tėvai, aišku, nori sveikiau maitinti vaikus, bet atžalas labiau traukia ne daržovės, o jau priprasti stipraus skonio patiekalai.  Mitybos specialistė I. Kuodienė pataria, jog pratinti vaikus prie sveikesnio maisto galime žaidimo forma ir patys rodydami pavyzdį.

„Siūlyčiau raginti vaikučius kasdien suvalgyti po daržovę, pratinti ragauti visas, o jei kuri nepatiko, po kiek laiko pasiūlyti vėl – gal pasikeis atžalos nuostatos jos atžvilgiu. Pasistengti, kad vaiko lėkštėje, įvedant į racioną naujoves, būtų bent viena mėgstama daržovė. Atsisakyti bet kokių papirkinėjimų ar prievartos prie stalo iš serijos „niekur neisi, kol visko nesuvalgysi“.  Prie stalo – tik ramūs pokalbiai ir pozityvus nusiteikimas“,- pataria mitybos specialistė.

Pasak I. Kuodienės, jei bent vieną kąsnį daržovių patiekalo vaikas paragaus, tai jau pergalė. Su ypatingais užsispyrėliais, išvis nevalgančiais daržovių, galima pažaisti slėpynių. Geriausios nemėgstamų, bet vaiko organizmui reikalingų daržovių „slėptuvės“- tai įvairios trintos sriubos, košės iš moliūgų, žiedinio kopūsto, morkų, pastarnoko. Vaikai dažnai atsisako daržovių sakydami, kad jos yra karčios. Kartumą galima sumažinti, naudojant citrinos sultis, sviestą.

Mitybos specialistė pataria vaikų mityboje labiau vartoti nekrakmolingas daržoves, pilno grūdo produktus, desertui – uogas ir vaisus. Taip pat valgyti kiaušinius, varškę, mėsą, žuvį, įvairias sėklas, riešutus, raugintus pieno ir daržovių produktus.  Į racioną įtraukti kuo daugiau natūralių, ekologiškų, neperdirbtų produktų, gerųjų riebalų šaltinių. Pasak I. Kuodienės, kiekvieno valgymo metu augančiam organizmui svarbu gauti baltymų, todėl vaiko lėkštėje turėtų būti produktų įvairovė.

Vaikams patinka šie sveikuoliški patiekalai: daržovių pagaliukai su humusu, obuoliai su riešutų sviestu, įvairūs suktinukai su daržovėmis, omleto keksiukai, chia sėklų pudingas ir kt. Mitybos specialistė I. Kuodienė pataria į užkandžių dėžutę mokinukui įdėti putpelių kiaušinių, spalvingų mažų pomidorų, agurkų, paprikos juostelėmis, sūrio, moliūgų sėklų, riešutų, bananą, obuolį ar kriaušę, sveikuoliškų sausainukų.

I. Kuodienė vis tik siūlo nedaryti iš maisto baubo – visko galima retkarčiais ir po truputį ragauti, jei tik didžiąją laiko dalį valgysime subalansuotą, natūralų maistą.

Gerų pavyzdžių yra

Lietuvoje jau yra vaikų darželių, kurių didžiąją dienos raciono dalį sudaro maisto patiekalai tik iš ekologiškų produktų. Ukmergės lopšelis – darželis „Žiogelis“ buvo pirmasis darželis Lietuvoje, 2018 metais nusprendęs maitinti vaikus ekologiškai, o tokių dabar yra jau septyni.

Darželio direktorė Birutė Jucevičienė papasakojo, jog vaikai valgo prie dailiai serviruotų stalų, ant kurių visada būna patiekta bent trijų rūšių supjaustytų daržovių. Mažieji pasirenka tas daržoves, kurias mėgsta ir noriai jas valgo. Pasak darželio vadovės, vaikai nemėgsta sumaišytų salotų, jiems labiau patinka atskirai supjaustytos daržovės. Be pagrindinių patiekalų vaikai valgo daržoves, žirnių daigus, uogas, riešutus, labai mėgsta sumuštinukus su putpelių kiaušiniais. Valgymo metu jie patys įsipila kiek nori mėgstamų gėrimų (vandens, sulčių, avižų gėrimo), juos geria iš makaronų pagamintais šiaudeliais, kuriuos dažnas ir suvalgo, nes skanūs. Žiemą darželyje valgomos raugintos daržovės.

Valgiaraščiui skiriamas didelis dėmesys, jis nuolat atnaujinamas, derinamas su tėvais ir vaikais, sveikuoliškų valgių receptų mokomasi iš mitybos specialistų, profesionalių virtuvės šefų.  Darželinukai kieme patys augina ekologiškų daržovių, jas laisto ir ravi, kaupia kompostą, turi net savo sliekų, mokosi tvarkyti atliekas ir tausoti gamtą. Pasak B. Jucevičienės, išgirdus, kad vaikai nežino, kaip atsiranda rauginti kopūstai, vaikams buvo surengta rauginimo pamoka. „Žiogeliai“ labai mėgsta sukiotis virtuvėlėje, mokosi gaminti vaisių desertus, patys išsikepa sveikuoliškų sausainukų.

„Mūsų vaikai jau supranta, kad nereikia vartoti cukraus, maistas sveikas, nes nesaldus. Dažnai mūsų klausia, iš kur tas ryžtas imtis naujovių, juk papildomų lėšų už tai negauname, galėtume gyventi kaip ir visi. Džiaugiuosi savo komanda, kuri užsibrėžė tikslą, kad vaikai augtų sveiki, ir labai džiugu, kada matome rezultatus“,- sakė B. Jucevičienė. Tik, pasak direktorės, labai reikia šios sveikuoliškos veiklos tęstinumo, kad ir toliau mokykloje bei namuose vaikai maitintųsi taip pat gerai ir sveikai kaip darželyje.

Straipsnis parengtas pagal konferencijos „Maistas, kurį galima valgyti“ (2023 m. rugsėjis, Gargždai) pranešimus