Žmonės

Ar Klaipėdos kultūros įstaigos prieinamos neregiams?

Kažin ar dažnai pagalvojame, kaip reikia gyventi būnant aklam pasaulyje, kuris pritaikytas regintiesiems? Užkliūti už biuro kėdės ar numušti stiklinę nuo stalo yra tik nedideli incidentai. Jie kyla dėl mūsų nepagalvojimo apie silpnaregius, kad ne vietoje palikti daiktai jiems gerokai apkartina kasdienybę. Laisvalaikis tampa dar vienu iššūkiu. Yra ribotas skaičius įtraukiančių ir prieinamų veiklų regos negalią turintiems asmenims, net tokių paprastų kaip muziejaus lankymas.

Straipsnio garso įrašas Youtube kanale

Patalpose - prieblanda

Pabandėme atlikti nedidelį tyrimą, kaip Klaipėdos kultūros įstaigos priima aklus ir silpnaregius lankytojus.  Pirmąjį eksperimentą atlikome Pilies muziejuje. Užsimerkusios ir pradėjusios eiti, iškart supratome, kad neregiai be gido, greičiausiai, nepasijus visaverčiais lankytojais. Muziejaus erdvėse vietomis iškelta pakyla, kitur staigūs nužemėjimai, tad neatsargiai žengus, galima išsigąsti, apvirsti ir susižeisti. Silpnaregiai muziejuje gali susidurti su iššūkiu – patalpose vyrauja prieblanda.

Muziejuje yra keli kompiuteriai, skirti suteikti informaciją lankytojams. Pritaikius garso kolonėles ir ausines, galėtų naudotis ir regos negalią turintys žmonės.

Vaikščiodamos pastebėjome, kad muziejuje yra keli eksponatai, kuriuos galima paleisti, tačiau jų galėtų būti daugiau.  Trūko apčiuopiamų daiktų, kurie akliesiems  padėtų suprasti, pavyzdžiui, kokius audinius tais laikais žmonės dėvėjo ar kokie indai anuomet stovėjo ant stalo.

Nuotraukoje - ausinės muziejuje.

Eksperimento muziejuje metu labiausiai patiko garso įrašas, kuris buvo leidžiamas per ausines. Jo klausantis, gali daug sužinoti apie senesnių laikų klaipėdiečių gyvenimą, buitį, amatus. Regą turintys gali stebėti ir per ekraną rodomą vaizdo įrašą.

Audiogidas ir virtualios ekskursijos yra bene vienintelės galimybės neregiams per pasakojimą susipažinti su uostamiesčio istorija.

Pilies muziejuje aptikome ir akliesiems skirtos techninės įrangos, kad jiems būtų lengviau orientuotis aplinkoje:  prie muziejaus įėjimo yra padaryti įspėjamieji ženklai: linijos, nelygumai.

Nuotraukoje - pažymėtos pakopos

Muziejai dar nepritaikyti neregiams

Apsilankėme dar keliuose miesto muziejuose – visur situacija dėl prieinamumo akliesiems ir silpnaregiams panaši. Lankantis aklųjų ir silpnaregių organizacijoje, teko matyti akinius, imituojančius glaukomos, kataraktos ir kitas akių ligas. Aplinka dėl susiaurėjusio akipločio ar užsidrumstusio akies lęšiuko keičiasi kardinaliai. Daug vyresnio amžiaus žmonių patiria regos sutrikimus.

Nuotraukoje - muziejaus ekspozicijų salė skendi prieblandoje.

Tyrimo metu įsitikinome, kad muziejai dar toli gražu nepritaikyti blogai matančiam lankytojui.  Labai svarbus dalykas yra liečiamos eksponatų kopijos. Regintys žmonės gali lengvai pamatyti ir įvertinti eksponatus, tačiau neregiams reikia lytėjimo pojūčio. Liečiamos kopijos leidžia jiems suprasti eksponatų formas, tekstūras ir kitus svarbius aspektus. Tokiu būdu jie gali gauti pilnavertį patyrimą, užuot  jautęsi izoliuoti.

Muziejuose trūksta liečiamų eksponatų kopijų

Audiogidas yra dar vienas būtinas elementas. Jis turėtų ne tik apibūdinti eksponatus, bet ir suteikti išsamių instrukcijų, kaip orientuotis ekspozicijos salėje. Tai gali apimti informaciją apie tai, kurioje vietoje yra kiekvienas eksponatas, kur yra laiptai, durys ar kitos galimos kliūtys. Tokios instrukcijos padeda neregiui jaustis saugiau ir judėti savarankiškiau.

Visų šių elementų – vedimo takelių, liečiamų eksponatų kopijų ir išsamaus audiogido – kombinacija suteikia neregiui galimybę pilnavertiškai dalyvauti muziejaus patyrime. Be jų, muziejaus lankymas neregiui tampa beprasmiu, nes jis negalės apžiūrėti eksponatų ar mėgautis ekspozicija.

Neįtraukiant šių svarbių priemonių, muziejai iš esmės atstumia regos negalią turinčius lankytojus ir neleidžia jiems pilnavertiškai patirti kultūros ir meno pasaulio.

Nuotraukoje - Klaipėdos Pilies muziejus

Siūlo edukacines programas

Tačiau nėra taip viskas blogai – Klaipėdos muziejai stengiasi kompensuoti šias prieinamumo spragas, siūlo lankytojams virtualių ekskursijų, rengia edukacinius užsiėmimus asmenims su specialiais poreikiais (kurtiesiems, neregiams, taip pat asmenims, turintiems raidos ir intelekto sutrikimų).

Pasižvalgėme ir po Klaipėdos teatrus, tiesa, per nuotolį.

Neseniai duris atvėrusio Klaipėdos muzikinio teatro tinklapyje regos sutrikimų turintiems lankytojams siūloma į savo mobilųjį įrenginį įsidiegti programėlę „RightHear”, kurios dėka bus lengviau orientuotis teatro erdvėse.

Muzikiniame teatre įdiegtas specialus technologinis sprendimas – jutikliai, kuriais remdamasi programa gali įvertinti, kur patalpoje yra naudotojas ir suteikti informacijos, kokia kryptimi judant bus pasiekiami reikiami objektai.

Telefonas prabyla duodamas nurodymus, kaip pasiekti tam tikrą patalpą arba įspėdamas, jei kelyje yra kliūtis.

Nuotraukoje - Klaipėdos muzikinio teatro erdvės

Planuoja investicijas

Klaipėdos dramos teatras per metus sulaukia apie 2000 asmenų, turinčių individualių poreikių ir kasmet šis skaičius auga. Apie tai sužinojome iš teatro kultūros projektų koordinatorės Linos Lencevičiūtės. Ji sakė, kad teatras siekia sudaryti visiems lankytojams patogias sąlygas, tačiau kol kas tam trūksta finansų.

Yra suplanuota nupirkti sinchroninio vertimo įrangą, visas kėdžių atbrailas žymėti Brailio raštu, pirmus ir paskutinius laiptus teatre žymėti kontrastinėmis juostomis.

Tačiau Klaipėdos dramos teatras ypatingas tuo, jog jame specialiai rengiami spektakliai, kūrybinės dirbtuves regos sutrikimų turintiems žmonėms.

Galima tik pasidžiaugti, kad Klaipėdos kultūros pasaulyje atsiranda vis daugiau prieinamų objektų meno ir kultūros mėgėjams, turintiems regos negalią.

Tyrimo metu supratome, kad  žmonėms didžiausia problema yra ne pats aklumas ar silpnas regėjimas, o jų atskirtis nuo kitų visuomenės narių. Kuo daugiau įvairių barjerų bus išgriauta, tuo žmonės bus laimingesni, lygūs tarp lygių.

Evelinos Budreckytės, Medos Rimkutės, gargzdapilis.lt nuotr.

Projektą remia:

Projekto pavadinimas:

"Klimato kaita ir mūsų santykis su aplinka ateityje".

Žmonės

Ar Klaipėdos kultūros įstaigos prieinamos neregiams?

Kažin ar dažnai pagalvojame, kaip reikia gyventi būnant aklam pasaulyje, kuris pritaikytas regintiesiems? Užkliūti už biuro kėdės ar numušti stiklinę nuo stalo yra tik nedideli incidentai. Jie kyla dėl mūsų nepagalvojimo apie silpnaregius, kad ne vietoje palikti daiktai jiems gerokai apkartina kasdienybę. Laisvalaikis tampa dar vienu iššūkiu. Yra ribotas skaičius įtraukiančių ir prieinamų veiklų regos negalią turintiems asmenims, net tokių paprastų kaip muziejaus lankymas.

Patalpose - prieblanda

Pabandėme atlikti nedidelį tyrimą, kaip Klaipėdos kultūros įstaigos priima aklus ir silpnaregius lankytojus.  Pirmąjį eksperimentą atlikome Pilies muziejuje. Užsimerkusios ir pradėjusios eiti, iškart supratome, kad neregiai be gido, greičiausiai, nepasijus visaverčiais lankytojais. Muziejaus erdvėse vietomis iškelta pakyla, kitur staigūs nužemėjimai, tad neatsargiai žengus, galima išsigąsti, apvirsti ir susižeisti. Silpnaregiai muziejuje gali susidurti su iššūkiu – patalpose vyrauja prieblanda.

Muziejuje yra keli kompiuteriai, skirti suteikti informaciją lankytojams. Pritaikius garso kolonėles ir ausines, galėtų naudotis ir regos negalią turintys žmonės.

Vaikščiodamos pastebėjome, kad muziejuje yra keli eksponatai, kuriuos galima paleisti, tačiau jų galėtų būti daugiau.  Trūko apčiuopiamų daiktų, kurie akliesiems  padėtų suprasti, pavyzdžiui, kokius audinius tais laikais žmonės dėvėjo ar kokie indai anuomet stovėjo ant stalo.

Nuotraukoje - ausinės muziejuje.

Eksperimento muziejuje metu labiausiai patiko garso įrašas, kuris buvo leidžiamas per ausines. Jo klausantis, gali daug sužinoti apie senesnių laikų klaipėdiečių gyvenimą, buitį, amatus. Regą turintys gali stebėti ir per ekraną rodomą vaizdo įrašą.

Audiogidas ir virtualios ekskursijos yra bene vienintelės galimybės neregiams per pasakojimą susipažinti su uostamiesčio istorija.

Pilies muziejuje aptikome ir akliesiems skirtos techninės įrangos, kad jiems būtų lengviau orientuotis aplinkoje:  prie muziejaus įėjimo yra padaryti įspėjamieji ženklai: linijos, nelygumai.

Nuotraukoje - pažymėtos pakopos

Muziejai dar nepritaikyti neregiams

Apsilankėme dar keliuose miesto muziejuose – visur situacija dėl prieinamumo akliesiems ir silpnaregiams panaši. Lankantis aklųjų ir silpnaregių organizacijoje, teko matyti akinius, imituojančius glaukomos, kataraktos ir kitas akių ligas. Aplinka dėl susiaurėjusio akipločio ar užsidrumstusio akies lęšiuko keičiasi kardinaliai. Daug vyresnio amžiaus žmonių patiria regos sutrikimus.

Nuotraukoje - muziejaus ekspozicijų salė skendi prieblandoje.

Tyrimo metu įsitikinome, kad muziejai dar toli gražu nepritaikyti blogai matančiam lankytojui.  Labai svarbus dalykas yra liečiamos eksponatų kopijos. Regintys žmonės gali lengvai pamatyti ir įvertinti eksponatus, tačiau neregiams reikia lytėjimo pojūčio. Liečiamos kopijos leidžia jiems suprasti eksponatų formas, tekstūras ir kitus svarbius aspektus. Tokiu būdu jie gali gauti pilnavertį patyrimą, užuot  jautęsi izoliuoti.

Muziejuose trūksta liečiamų eksponatų kopijų

Audiogidas yra dar vienas būtinas elementas. Jis turėtų ne tik apibūdinti eksponatus, bet ir suteikti išsamių instrukcijų, kaip orientuotis ekspozicijos salėje. Tai gali apimti informaciją apie tai, kurioje vietoje yra kiekvienas eksponatas, kur yra laiptai, durys ar kitos galimos kliūtys. Tokios instrukcijos padeda neregiui jaustis saugiau ir judėti savarankiškiau.

Visų šių elementų – vedimo takelių, liečiamų eksponatų kopijų ir išsamaus audiogido – kombinacija suteikia neregiui galimybę pilnavertiškai dalyvauti muziejaus patyrime. Be jų, muziejaus lankymas neregiui tampa beprasmiu, nes jis negalės apžiūrėti eksponatų ar mėgautis ekspozicija.

Neįtraukiant šių svarbių priemonių, muziejai iš esmės atstumia regos negalią turinčius lankytojus ir neleidžia jiems pilnavertiškai patirti kultūros ir meno pasaulio.

Nuotraukoje - Klaipėdos Pilies muziejus

Siūlo edukacines programas

Tačiau nėra taip viskas blogai – Klaipėdos muziejai stengiasi kompensuoti šias prieinamumo spragas, siūlo lankytojams virtualių ekskursijų, rengia edukacinius užsiėmimus asmenims su specialiais poreikiais (kurtiesiems, neregiams, taip pat asmenims, turintiems raidos ir intelekto sutrikimų).

Pasižvalgėme ir po Klaipėdos teatrus, tiesa, per nuotolį.

Neseniai duris atvėrusio Klaipėdos muzikinio teatro tinklapyje regos sutrikimų turintiems lankytojams siūloma į savo mobilųjį įrenginį įsidiegti programėlę „RightHear”, kurios dėka bus lengviau orientuotis teatro erdvėse.

Muzikiniame teatre įdiegtas specialus technologinis sprendimas – jutikliai, kuriais remdamasi programa gali įvertinti, kur patalpoje yra naudotojas ir suteikti informacijos, kokia kryptimi judant bus pasiekiami reikiami objektai.

Telefonas prabyla duodamas nurodymus, kaip pasiekti tam tikrą patalpą arba įspėdamas, jei kelyje yra kliūtis.

Nuotraukoje - Klaipėdos muzikinio teatro erdvės

Planuoja investicijas

Klaipėdos dramos teatras per metus sulaukia apie 2000 asmenų, turinčių individualių poreikių ir kasmet šis skaičius auga. Apie tai sužinojome iš teatro kultūros projektų koordinatorės Linos Lencevičiūtės. Ji sakė, kad teatras siekia sudaryti visiems lankytojams patogias sąlygas, tačiau kol kas tam trūksta finansų.

Yra suplanuota nupirkti sinchroninio vertimo įrangą, visas kėdžių atbrailas žymėti Brailio raštu, pirmus ir paskutinius laiptus teatre žymėti kontrastinėmis juostomis.

Tačiau Klaipėdos dramos teatras ypatingas tuo, jog jame specialiai rengiami spektakliai, kūrybinės dirbtuves regos sutrikimų turintiems žmonėms.

Galima tik pasidžiaugti, kad Klaipėdos kultūros pasaulyje atsiranda vis daugiau prieinamų objektų meno ir kultūros mėgėjams, turintiems regos negalią.

Tyrimo metu supratome, kad  žmonėms didžiausia problema yra ne pats aklumas ar silpnas regėjimas, o jų atskirtis nuo kitų visuomenės narių. Kuo daugiau įvairių barjerų bus išgriauta, tuo žmonės bus laimingesni, lygūs tarp lygių.

Evelinos Budreckytės, Medos Rimkutės, gargzdapilis.lt nuotr.