Jūra svarbi kiekvienam

Prieš kurį laiką Lietuvos Respublikos Seime vykusiame klaipėdiečių organizuotame jūrinio verslo ir politikos forume „Jūra – Lietuvos saugumui ir pažangai” buvo pateikta daug įdomių įžvalgų dėl sparčiai kylančios žaliosios bangos ES teritoriniuose vandenyse, tarp jų ir Baltijos jūroje.

Jūrinio sektoriaus vertė ES sudaro 3-5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tai 667,2 mlrd. eurų apyvarta, 4,45 mln. darbuotojų. ES valstybių narių kontroliuojamas jūros plotas yra didesnis nei visas bendras ES sausumos plotas,  ir šiam žemynui priklauso didžiausia jūrų teritorija pasaulyje.  

Beveik 50 proc. ES gyventojų gyvena mažesniu negu 50 km atstumu nuo jūros, o didžiausia gyventojų santalka yra miestų zonose pagal pakrantes. Pajūris yra populiariausia atostogų vieta Europoje ir net 48 mln. europiečių užsiima rekreacija vandenyje.

ES turizmo sektoriaus apimtys sudaro daugiau nei trečdalį jūrinės ekonomikos sektoriaus, 70 proc. visos pasaulinės jūros bangų ir potvynių energijos susidaro ES vandenyse.

Jūrinė ekonomika augs

Jūrinio transporto perspektyva – augimas, nes 90 proc. visų prekių pasaulyje gabenama laivais, prognozuojamas 300 proc. prekybos jūra apimčių augimas iki 2050 m.  Jūrinės ekonomikos Lietuvoje prognozė 2030 metais: 5-10 proc. dėl jūrinės ekonomikos sektoriaus išvystymo išaugusi BVP vertė, 30 proc. išaugusi Klaipėdos regiono laivų statybos ir remonto sektoriaus apyvarta, kuriant inovatyvius produktus ir paslaugas.

Dėl pasaulyje prognozuojamo maisto išteklių trūkumo jūrinės akvakultūros mastai pasieks žvejybos apimtis.

Numatoma, jog 2050 m. žmonės valgys vidutiniškai 10 proc. daugiau baltymų, jūros akvakultūra padvigubės, nes sužvejojamų žuvų kiekiai jau dabar pasiekė tvaraus sugavimo limitą.

Penkios strateginės kryptys

Forume dalyvavęs Klaipėdos universiteto (KU) rektorius, profesorius Artūras Razbadauskas akcentavo mokslinių žinių apie jūrą ir pakrantes vystymo strateginę reikšmę Lietuvai.  KU dalyvauja EU- CONEXUS – universitetų aljanse lokaliems ir globaliems mėlynosios ekonomikos iššūkiams spręsti. Aljansas koncentruoja 9 valstybių intelektinį potencialą jūros ir pakrančių tvarioms ateities strategijoms kurti.

Pasak prof. A. Razbadausko, yra penkios strateginės žinių apie jūrą ir pakrantes kryptys. Pirma, tai  jūros ekologinė būklė; antra, laivyba, uostas, jūrinė infrastruktūra; trečia, kurortologija; ketvirta, Lietuvos pakrantės istorija ir nacionaliniai interesai; šešta, jūrinės akvakultūros ir jūrų biotechnologijos potencialas.

Pokyčiai Europos vandenyse: jūros ir pakrančių būklė tiesiogiai susijusi su valstybės ekonominiu augimu. Tai jūros ir pakrančių biologiniai ištekliai, vandens kokybė ir paplūdimių būklė: švari pakrantė – daugiau poilsiautojų ir galimybių vystyti poilsio industrijas, pakrančių estetinė vertė – stimulas menams ir pramogų industrijai.

Baltijos jūrai – SOS

Baltijos jūra pirmauja Europoje pagal chemiškai užterštų teritorijų plotą. Remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) 2019 m. ataskaita, net 75-96 proc. tirtų Europos jūrų plotų susiduria su užterštumo problema: nuo 96 proc. Baltijos jūroje ir 91 proc. Juodojoje jūroje iki 87 proc. ploto Viduržiemio jūroje ir 75 proc. Šiaurės Rytų Atlanto vandenyne.

Visos jūros pasižymi skirtingais aplinkosaugos iššūkiais, o Baltijos jūroje didžiausios problemos vis dar siejamos su dideliais sunkiųjų metalų kiekiais dugne.

Kokios yra Baltijos taršos priežastys ir ekoiššūkiai? Prof. A. Razbadausko teigimu, blogai Baltijos jūros ir Kuršių marių būklei įtakos turi žmogaus ūkinės veiklos įvairumas ir intensyvumas: laivyba, uostas, naftos terminalai, karinės amunicijos ir grunto sąvartynai jūroje, intensyvus žemės ūkis upėse, statybos jūroje. Didžiausi ekologinės būklės iššūkiai susiję su tomis sritimis, kuriose esamų žinių kiekis yra nepakankamas: cheminė tarša (farmacinės medžiagos, naujos kartos mikroteršalai), jūrą teršiančios šiukšlės; povandeninis triukšmas, azoto prietaka iš Nemuno baseino.

‍

Atlieka taršos tyrimus

Kaip Klaipėdos universiteto mokslininkai prisideda sprendžiant Baltijos jūros ekologines problemas? Šiuo metu KU vykdomi 47 moksliniai projektai, susiję su Baltijos jūros ir Kuršių marių ekologine būkle, kasmet pasirašoma 15 sutarčių su ūkio subjektais. Pagrindinis užsakovas – Aplinkos apsaugos agentūra. Universitete vykdoma ekologijos ir aplinkotyros doktorantūros studijų programa. Sertifikuotoje KU Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijoje atliekami maksimalaus tikslumo aplinkos taršos tyrimai- tai vienintelė tokia laboratorija Vakarų Lietuvos regione.

Moksliniu tiriamuoju laivu „Mintis“ vykdomi daugiafunkciniai taikomieji ir kompleksiniai jūrinės aplinkos komponentų tyrimai.

Užsakomųjų tyrimų temos: jūros rifų buveinių tyrimai, dugno gruntų tyrimai, praplaukiančių laivų išmetamųjų dujų šleifo nustatymai, vandens kokybės tyrimai.

Inovatyvūs sprendimai - būtinybė

KU akiratyje - laivyba, uostas, jūrinė infrastruktūra ir teikiami sprendimai uosto industrijai bei transportui. Pasak KU rektoriaus prof. A. Razbadausko,  inovatyvūs sprendimai jūriniams sektoriui – ne prabanga, o būtinybė. „Lietuvoje yra būtinos kompetencijos naujos kartos laivybos, jūrinės energetikos ir uosto infrastruktūros technologiniams sprendimams kurti. Inovacijos gali užtikrinti tvarių technologijų diegimą Lietuvos jūriniuose vandenyse bei tokių technologijų eksportą į kitas šalis“,- forume sakė rektorius.  KU partneriai kuriant inovacijas: „Vakarų Laivų gamykla“, „Vėjo projektai“, „Klaipėdos Smeltė“, „Klaipėdos valstybinis jūrų uostas“, „Limarko Group“.

Inovacijų kūrimo kryptys: atviros jūros infrastruktūros inžinerija (jūrinė energetika, jūros išteklių gavybos technologijos, prisitaikymo prie klimato kaitos sprendiniai);  laivų statyba ir technologijos (aplinkai draugiškas ir išmanus laivų dizainas, laivų statybos procesų robotizavimas ir skaitmenizavimas); žalioji ir autonominė laivyba (klimatui neutralios technologijos, autonominio transporto technologijos, aplinkai tvarūs technologiniai sprendiniai, pvz., balastinių vandenų apdorojimas ir pan.), žaliojo uosto technologijos (krovos skaitmenizacija ir automatizacija, aplinkai draugiška krova).

Impulsas turizmo plėtrai

Klaipėdos universiteto mokslininkai teigia, jog sėkmingai pakrančių turizmo plėtrai itin pasitarnaus žinios apie kurortologiją. Kurortologija turi keletą plėtros krypčių. Tai  balnoterapijos – sveikatinimo mineraliniu vandeniu – tyrimai ir praktinis pritaikymas; geoterminio vandens išteklių panaudojimas. Dar viena  kryptis - papildomosios ir alternatyviosios medicininių terapijų – kaniterapijos, delfinų terapijos, hipoterapijos, fitoterapijos, apiterapijos, aromaterapijos ir kt. – metodologiniai tyrimai, mokslinis pagrindimas. Taip pat svarbu profesionalių reabilitacijos ir slaugos specialistų rengimas, turizmo sektoriaus procesų ir infrastruktūros valdymas.

Vienas iš prioritetų – akvakultūra

Dar viena svarbi mokslinė sritis - jūrinės akvakultūros ir jūrų biotechnologijos potencialas – nes tai galimybės transformuotis į aukštą pridėtinę vertę turinčią bioekonomiką, kuri yra ateities maisto pramonės garantas.

Bioekonomika (įskaitant akvakultūrą) – aukštą pridėtinę vertę kuriantis sektorius – yra numatytas prioritetiniu tiek Klaipėdos miesto ekonomikos, tiek Klaipėdos regiono specializacijos, tiek ir nacionalinės žemės plėtros strategijose. Prieiga prie jūrinio vandens bei geoterminiai ištekliai sąlygoja didelį uždarų akvakultūros sistemų potencialą.

Nuo 2020 m. KU vėl pradėta vykdyti jūrų biotechnologijos bakalauro studijų programa.

Drauge su Europos universitetų aljanso EU-CONEXUS partneriais KU vykdo ERASMUS MUNDUS jungtinę Jūros biotechnologijos magistro programą. Spręstinos sektoriaus problemos:  vystymuisi trukdo trumpa gamybos grandinė su maža pridėtine verte, pradinių investicijų į aukštąsias technologijas trūkumas, žinių bei kvalifikuoto personalo stoka.

Pasak KU rektoriaus prof. A. Razbadausko, nepaisant akvakultūrai skirtos paramos, jos apimtys ir technologinių inovacijų plėtra Lietuvoje labai lėta. Lietuvos uždarų akvakultūros sistemų sektoriuje maža produkcijos įvairovė, dominuoja vos kelių rūšių gėlavandenė akvakultūra.

Jūrinė savimonė ir istorija

Vienas įdomiausių Lietuvos tarpukario mąstytojų, geografas, keliautojas prof. Kazys Pakštas kadaise siūlė ne tik kurti atsarginę Lietuvą Afrikoje, bet ir perkelti šalies sostinę į Klaipėdą.

Mat stipri jūrinė ekonomika, platūs jūros vartai į pasaulį kiekvienai šaliai yra gyvybiškai svarbūs. Jis teigė, jog tautų jūreiviškumas priklauso ne vien nuo krantų ilgumo, bet žymiai daugiau nuo to, kaip tie jūros krantai yra panaudojami jūreivystei žvejybai, pramonei ir sveikatai.

Pasak prof. A. Razbadausko, Lietuvos pakrantės istorija ir nacionaliniai interesai – strateginė istorinių žinių vertė Lietuvai.  

„Istorijos žinios – valstybinės jūrinės savimonės pamatas. Supratimas apie tai, kuo Klaipėda ir Lietuvos jūrinė pakrantė reikšminga Lietuvos istorijai ir dabarčiai, vis dar nepakankamas“,- sakė rektorius.

Prūsijos (Mažosios Lietuvos) istorija gali praplėsti supratimą apie Lietuvos įvairovę. Klaipėdos uosto išnaudojimo Lietuvos nacionaliniams interesams istorinė patirtis gali sutvirtinti Lietuvos visuomenės saugumo jausmą. Jūrinės kultūros komunikacija ir jūrinių verslų istorija gali sutvirtinti Lietuvos kaip jūrinės Europos valstybės tapatybę. (dr. Vasilijus Safronovas, „Klaipėdos miesto istorija“).

Pasigenda valstybės strategijos

KU rektoriaus prof. A. Razbadausko teigimu, žinių apie jūrą poreikis valstybės valdymui nekelia abejonių: vystantis jūrinei energetikai, augant jūrinio maisto poreikiams, didėjant jūrinei krovai valstybei nuolat reikės įvairių jūrinių sričių ekspertų, žinių bei atnaujinamos informacijos.

Klaipėdos universitete sutelktas didžiausias Lietuvoje jūrinių mokslų potencialas, tačiau jis vystosi remiantis akademiniais ir ES  konkursiniais principais be valstybinio strateginio požiūrio į ateities poreikius.

Anksčiau kurta idėja apie nacionalinę jūrinę programą (pvz., lituanistikos programa), kuri būtų telkusi visų jūrinių sričių specialistus strateginėms kryptims prisotinti žiniomis, taip ir nebuvo realizuota.

Lietuvoje skirtingų jūrinių reikalų valdymas išskaidytas per atskiras ministerijas, pavyzdžiui, sveikata – SAM, žvejyba- ŽŪM, ekologija – AM, energetika – EIM. „Galbūt tuo būtų galima paaiškinti strateginio požiūrio į jūrinę ekonomiką, perspektyviausias investicijų sritis, dermės su aplinkosauga nebuvimą“,- esamą situaciją apibendrino rektorius.

Žalios energijos uostas

Jūrinis verslas aktyviai bendradarbiauja su mokslu, ir siekia įveikti naujus iššūkius, kurie kartu yra ir naujos galimybės.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Algio Latako, šiuo metu daugelis pasaulio uostų svarsto ar jau pradeda įgyvendinti energijos kaitos procesus, kurie angliškai skamba „energy transition”.

„Šis klausimas labai svarbus visiems, taip pat ir Lietuvai. Žinoma, nereikia galvoti, kad dabar visi uostai pasivers energijos gaminimo „hubais”, ir juose nieko daugiau neturi būti, tik energijos gamyba. Pagrindinė uosto funkcija liks ta pati – kroviniai, prekių pervežimas, sausumos ir jūros transporto jungtis”,- forume kalbėjo A. Latakas.

Pasaulyje jūrinė prekyba, nežiūrint įvairių kataklizmų, auga -  krova uostuose artėja prie 13 mlrd. tonų ribos per metus.

Pasak Klaipėdos uosto vadovo, tai skaičiai, kurių niekada nėra buvę. Ir visas šis galingas sektorius pradeda transformuotis į mažiau taršias technologijas, prasideda energijos kaitos procesai. A. Latako teigimu, ši pertvarka neišvengiamai palies visus.

„Uostai privalės turėti visiškai švarią logistikos grandinę nuo iškasenos iki vartotojo“,- sakė A. Latakas.  Anot jo, teoriniu požiūriu energijos kaitos procesai uostuose atrodo nesudėtingi.

Pirmiausia, svarbu suvokti, kad keistis būtina, nes klimato kaita – ne tušti žodžiai, antra, būtina sukurti atitinkamą įstatymų bazę, toliau - įdiegti naujas technologijas ir įvesti jas į sistemą, gauti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, gaminti ir naudoti naujas kuro rūšis, pavyzdžiui vandenilį.  

Iki 2050 metų ES užsibrėžta pasiekti visišką jūrinio sektoriaus dekarbonizacijos kartelę („zero emissions” – anglų k.)

‍

Akiratyje – jūros vėjo elektrinės

Energijos kaitos procesuose pirmauja Nyderlandų (Roterdamas, Amsterdamas), Belgijos uostai, kurie kuria naujus energijos centrus, skiria didžiulius plotus naujoms inovacijoms, startuoliams. Kai kurių uostų teritorijos virto vėjo jėgainių parkais, atsinaujinanti žalioji energija gaminama vietoje, nebenaudojant arba tik iš dalies naudojant naftą, dujas, nekalbant jau apie anglį.  

Nieko nuostabaus, kad šių šalių uostai pirmauja. Nyderlandai dar nuo XVII a. turėjo vėjo malūnus, o prieš pusę amžiaus aktyviai pradėjo propaguoti atsinaujinančią energetiką būtent per vėjo jėgaines žemėje ir jūroje. Nyderlandai 70 proc. visos šaliai reikalingos energijos siekia išgauti vien iš atsinaujinančios energijos šaltinių. Teigiama, jog tai svarbu ne tik ekonomikai, bet dėl neigiamų klimato kaitos reiškinių būtina vykdyti aplinkai palankius sprendimus.  

Klaipėdos uoste, kuris ribojasi su miestu, vėjo jėgainių statyti neketinama. Žinia, galingą vėjo parką, kuris energijos pagamins tiek, kad užteks pusei Lietuvos, rengiamasi statyti Baltijos jūroje.

 Pasak KVJUD vadovo A. Latako, uosto transformacija kaip tik ir prasidės nuo vėjo -  Klaipėdos jūrų uostas aktyviai ruošiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybos pramonei bei jų priežiūros baze. Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, jau vyksta paruošiamieji darbai. Šiai veiklai bus pritaikyta apie 20 ha uosto teritorijos. Investicijos į infrastruktūrą gali siekti daugiau kaip 30 mln. eurų. Privatus verslas investuoja į suprastruktūrą.

Uoste – žaliojo kuro gamyba

Pasak KVJUD vadovo A. Latako, Klaipėdos uostas pasižymi našiomis technologijomis, gerais parametrais, jį renkasi pasaulinės jūrų prekybos žaidėjai, čia kokybiškai remontuojami laivai (daugiau kaip 100 per metus), aukščiausiu lygiu vykdoma naftos bei dujų krova, importas ir eksportas.

Tačiau dėl sankcijų Rusijai Klaipėdos uoste krova krito 35 proc., nes neliko tranzitinių krovinių.

„Mums reikia galvoti apie vietos krante pritaikymą energijos gamybai jūroje ar patiems tapti energijos gamybos centru. Tai gali atnešti dideles pajamas uostui – esu beveik įsitikinęs, kad ateityje uosto veiklą matuosime nebe krovos tonomis, kaip buvo įprasta, o uosto bendrovių kuriama pridėtine verte”, –  forume sakė A. Latakas.

Uosto akiratyje – ne tik vėjo jėgainių parkas jūroje. 2025 m. Klaipėdoje bus pradėtas gaminti vandenilis – viena iš ateities žaliųjų kuro rūšių.

Vandenilis bus naudojamas kaip degalai laivuose ir vandeniliu varomuose miesto autobusuose. „Tad raginu visus jau dabar įsigyti vandeniliu varomus automobilius”,- juokavo A. Latakas. Anot jo, vandenilio gamyba yra brangus malonumas, todėl tikimąsi gauti ES paramos lėšų – apie 5 mln. eurų. Už šią sumą planuojama įsidiegti elektrolizerį su reikiama įranga, skirta vandenilio gamybai.

Jau atvyksta ateities laivai

A. Latakas pripažįsta, kad vandenilis yra dar prieštaringai vertinamas, tačiau abejones, anot jo, turėtų išsklaidyti tai, jog vis daugiau laivų įsidiegia šio ar kito „žaliojo” kuro sistemas. Klaipėdos uostas jau sulaukia daug laivų, kurie kaip kuro nebenaudoja naftos produktų, iš dalies naudoja dujas, arba jau atvyksta, turėdami įdiegtas  vandenilio ar metanolio kuro sistemas. Įdomu tai, kad vandeniliu du laivai buvo užpildyti Klaipėdos uoste, atsivežus vandenilį į vietą.

„Klaipėdos uoste metanolis yra perkraunamas, jis irgi reikalingas, reikia pasirengti jį paskirstyti. Nafta kaip transporto kuras turės numirti, bet ekonomikai ji reikalinga, pavyzdžiui, plastmasei gaminti ir kitose pramonės šakose. Žaliuoju kuru nebelaikomos ir suskystintos gamtinės dujos (SGD), tačiau kaip dalinis kuras išliks, ir kitoms reikmėms dujos labai reikalingos. Šiuo metu vyksta SGD terminalų statybos vajus pasaulyje, Lietuva su savo SGD terminalu Klaipėdoje – kaip sėkmės pavyzdys“,- sakė A. Latakas.

Beje, Lietuva artimiausiu laiku planuoja įsigyti šį laivą – terminalą, kurį kol kas nuomoja. Dujų importas auga, dujos tiekiamos savoms reikmėms, kitoms Baltijos šalims, Lenkijai, Suomijai. Į Klaipėdą per mėnesį atvyksta trys didžiuliai laivai, atgabenantys dujas – dažniausiai iš Norvegijos, JAV.

Planuose – žalias laivynas

Pasak KVJUD vadovo A. Latako, laivyboje ateitis priklauso vandeniliui, todėl Klaipėdos uosto tikslas- žaliųjų ateities kuro rūšių (SGD, metanolio, vandenilio, amoniako) saugojimas ir bunkeriavimas. Pernai pasaulyje buvo užsakyti statyti nauji 275 laivai, varomi alternatyvaus kuro rūšimis, o 82 laivai, varomi metanoliu,  jau plaukioja ar jau baigiami statyti.

Uosto direkcija taip pat planuoja turėti savo žalią laivyną.

Kitais metais planuojama įsigyti du hibridinius locmanų katerius, 2025 m. – elektrinį atliekų surinkimo laivą, kurį būtų galima varyti ir vandenilio pagalba.

Naudosis saulės elektrine

Iki 2030 m. visuose uostuose turi būti įrengta infrastruktūra laivams prisijungti prie elektros tiekimo. Turės prisitaikyti ir uostai, ir laivai. Elektros tiekimas laivams sumažins oro taršą, nes stovintiems laivams nereikės deginti kuro. Elektros tiekimo stotelių (OPS) įrengimas ro-ro, kruiziniams ir konteineriniams laivams ženkliai padidins elektros galios poreikį uoste. Klaipėdos uostas planuoja tapti gaminančiu elektros vartotoju – įsigyti 1,6 MW galios nutolusią saulės elektrinę, kuri tenkintų Uosto direkcijos poreikius.

Uostas išgyvena virsmą

Lietuvoje jūra nuo seno siejama su transporto plėtra, ir tai yra svarbi dedamoji jūros politikoje. Tačiau šiuo metu jūros samprata plečiasi – nekalbant apie resursus, labai svarbu žinios, technologijos, gebėjimai. Plečiantis jūros, uostų sampratai, ieškant galimybių įsisavinti resursus, energetika labai svarbu, uostai išgyvena virsmą, tampa ne tik krovinių, bet ir energetikos importuoju, eksportuotoju.

Jūrinio verslo iššūkiai yra trys: aplinkosauginis aspektas, moderni ir tvari infrastruktūros ir transporto plėtra, mėlynosios bioekonomikos skatinimas ir plėtra.

Forume Vilniuje kalbėta, jog nauja ES finansavimo banga atvers didelių galimybių langą Klaipėdai ir Vakarų Lietuvai. Teigiama, kad su tokiomis galimybėmis Klaipėda gali tapti išskirtiniu miestu.

Pietinė Klaipėdos uosto pusė, 100 ha teritorija taps vėjo jėgainių parengimo ir energijos centru, logistikos vieta, kuri turės turėti labai geras jungtis su keliais ir geležinkeliu. Tampa būtinybe sujungti europinę vėžę su uostu, nes tai svarbu ne tik ekonomikai, bet ir nacionaliniam saugumui.

Atsiveria vidaus vandens keliai

Įsibėgėja ir Nemuno upės projektas, baigiami gilinimo ir infrastruktūros išvystymo darbai, baržų projektavimas, jau atlikti bandomieji reisai. Ateityje planuojami reguliarūs krovinių gabenimo reisai iš Kauno į Klaipėdą ir atgal,  sujungti su uostu per Vilhelmo kanalą. Projekto rengėjai sako, jog toks krovinių gabenimo būdas ne tik ekologiškas, bet ir ekonomiškas, nes baržą su kroviniais stumtų elektrinis laivas stūmikas, kuris būtų pastatytas Klaipėdos uoste.

Tai būtų pirmasis toks unikalus projektas ES – aplinkos neteršiantis krovinių gabenimas vidaus vandenyse, panaudojant ateities laivą – stūmiką.

Nuo kalbų – prie darbų

Forume jūrinio verslo atstovai išdėstė savo lūkesčius dėl uosto virsmo planų. Kaip kurti tvarų uostą, jei privatus verslas iki šiol negauna ES paramos šiems tikslams? Verslininkai priekaištavo, kad esant tokioms globalioms pertvarkoms, nereikėtų verslo apkrauti papildomais mokesčiais ir tarifais.

Klaipėda garsėja jūrine inžinerine pramone, laivų statyba ir remontu.

„2050 m. tikslas - klimatui neutrali ekonomika pagyvins poreikį laivams, o ypač „žaliems” laivams. Esame Europos laivų remonto įmonių elite, mažiname laivų taršą, prisidedame prie ekologijos, turime tris plaukiojančius dokus, galime remontuot bet kokius laivus. Kuriame ateities laivus, jie yra statomi pagal mūsų projektus. Mes jau seniai, vieni pirmųjų Europoje investavome į atsinaujinančios energetikos vystymą, nes sukūrėme vėjo jėgainių jūroje instaliavimo laivą ir transformatorinę platformą. Tikimės dalyvauti ir vėjo jėgainių parko Lietuvoje kūrimo procese kaip strateginis partneris“, - forume kalbėjo „Vakarų laivų gamyklos” generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Negauna paramos žalioms investicijoms

Vienos didžiausių uosto kompanijų vadovas A. Šileika atkreipė dėmesį, kad projektus neužtenka tik sukurti, bet reikia juos ir įgyvendinti.

„Klaipėdos universiteto mokslininkai sukūrė autonominį keltą su nuline išmetimų emisija. Bendradarbiaujant su vidaus vandenų direkcija sukūrėme elektrinį baržų stūmiką. Šiandien valstybė kalba apie ekologiją, tvarumą, taršos mažinimą, ir viską galima pasiekti, sprendimai yra, laivų projektai yra. Tačiau jie nevykdomi, nes esą brangūs, sunkiai atsiperkantys. Tačiau kas mums svarbiau, ekonomika ar tarša? Reikia kurti ir realizuoti inovatyvius projektus, atsižvelgiant į ateities poreikius,- kalbėjo A. Šileika.

„Investicijos į tvarumą uoste kol kas atliekamos privačiomis lėšomis, ir pavydu stebėti, kaip kitos valstybės remia investicijas tokiuose strateginiuose objektuose kaip uostas”,- išsakytoms uosto verslininkų mintims pritarė ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Ekologiškumas tampa norma

„Bega“ savo lėšomis (kaip transporto įmonė negali gauti ES paramos) vykdo technologinę konversiją: dyzeliniai geležinkelio lokomotyvai virsta į elektra varomus šiuolaikinius transporto įrenginius. Šiemet yra dvigubai sumažinta lokomotyvų tarša, o nulinė išmetimų emisijos riba, anot L. Rimkaus, gana greitai priartės. Planuojama žengti dar toliau – įrengti lokomotyvuose saulės baterijas ir paversti juos judriaisiais energijos kaupikais.

L. Rimkaus teigimu, ekologiškumas tampa norma, krovinio siuntėjams ir gavėjams svarbu, kokiu būdu buvo atvežtas krovinys, tvarumo pėdsakas turi būti užfiksuotas dokumentuose.

„Bega” kuria vandenillio, žaliojo metano gamybos sistemas ir teigia daranti tai ne tik dėl ES direktyvų ar žaliosios mados. Pasak bendrovės vadovo L. Rimkaus, tai tiesiog išgyvenimo klausimas, artima ateitis ir suvokimas, kad turime keistis ir dėl ateinančių kartų. Žaliojo kuro, atsinaujinančios energijos diegimo investicijas pagreitino Rusijos karo veiksmai Europoje, nes dėl agresorei taikomų sankcijų iškilo iškastinių žaliavų deficitas.

Į žaliąsias technologijas investuoja ir kitos Klaipėdos uosto įmonės. Vandenilio gamybos ir jo konvertavimo į sintetinį metaną projektą planuoja įgyvendinti bendrovė „Klaipėdos nafta”. Įmonė jau vykdo projektus, susijusius su taršos mažinimu: bus diegiamos naujos technologijos perkraunant skystas dujas, plečiamos dujų terminalo pajėgos, gaminamos biodujos, ateityje planuojama užsiimti CO2 surinkimu ir utilizavimu.

Į jūros vėją –  didžiulės investicijos

Jūrinio vėjo parkai – tai energetinė nepriklausomybė ir nauda valstybei, vartotojams ir vietos verslams. 2028 m. Lietuva planuoja pasistatyti per du etapus 1,4 GW galios jūrinio vėjo jėgainių parką, kuris patenkins apie 50 proc. Lietuvos elektros poreikio. Į šį parką planuojama apie 3 mlrd. eurų privačių investicijų, tūkstančiai naujų darbo vietų, parama vietos bendruomenėms ir kita.

Lietuvos energetikos agentūros, be kita ko atsakingos už jūrinio vėjo elektrinių projektą Baltijos jūroje, vadovas, energetikos ekspertas Virgilijus Poderys teigia, jog ateis toks laikas, kuomet Lietuva bus energiją eksportuojanti šalis, nes turės jos perteklių. Jo teigimu, ateityje bus išspręstas šalies energetinio saugumo klausimas, o vartotojai bus patenkinti nedidelėmis žaliosios energijos kainomis, nes elektra ateityje esą tikrai pigs.

Pasak V. Poderio, džiugu, kad Klaipėdos uostas jau ėmė intensyviai ruoštis didžiulių investicijų, susijusių su vėjo elektrinių statyba atėjimui, nes tai bus nemenkas iššūkis tiek uostui, tiek vietos verslams.

‍

Nuotraukos@Jolantos Beniušytės archyvas

Uosto direkcijos nuotraukos